- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-1184-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04888-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- G. D., K. G., V. S., E. Š., L. B., A. K., O. S.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams G. D., K. G., V. S. (V. S.), E. Š., L. B., A. K., O. S., V. S. (V. S.) dėl gyvenamojo namo patikslintų kadastro duomenų įregistravimo Registrų centro duomenų bazėje be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybei teisę įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Registrų centro duomenų bazėje be bendraturčių sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, tačiau ieškinyje neįvardija, kokį savivaldybės interesą, susijusį su jos tiesiogine veikla, gina. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad įregistravus kadastrinius matavimus turtas galės būti parduodamas aukcione. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valstybės ir savivaldybės reikalavimas kyla ne iš jų tiesioginės veiklos, t. y. ne iš viešojo intereso įgyvendinimo srities, toks reikalavimas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 107 Eur žyminį mokestį už pareikštą neturtinį reikalavimą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė visų atsakovų adresą nurodo gaisro suniokotą bendraturčiams priklausantį namą, kurio kadastrinius matavimus siekia įregistruoti, ir kuriame akivaizdžiai niekas negyvena, šiuo adresu siųsti raštai bendraturčiams nebuvo įteikti. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad duomenų apie atsakovų gyvenamąją vietą nepavyksta gauti arba atsakovai yra įrašyti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškovė įpareigotina pateikti teismui atsakovų tinkamus adresus tam, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismas galėtų deramai įteikti procesinius dokumentus.
5. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš atsakovų yra miręs, teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį atsakovais nurodant tinkamus asmenis, t. y. mirusio asmens teisių perėmėjus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pastatas esantis duomenys neskelbtini, buvo suniokotas gaisro, t. y. laikomas fiziškai pažeistu ir dėl šios priežasties atlikti nauji kadastriniai matavimai. Pabrėžtina, kad toks pastatas yra pavojingas aplinkiniams, o nepatikslinus kadastrinių matavimų Vilniaus miesto savivaldybė, kaip dalies pastato savininkė, negali jo tvarkyti, remontuoti ir kitaip užtikrinti tiek aplinkos, tiek aplinkinių žmonių saugumo. Tai laikytina viešo intereso, o ne tik civilinio ūkinio Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vienos iš statinio savininkų, interesu.
6.2. Įstatymų leidėjas išskiria, jog gali būti ginamas tiek viešasis, tiek valstybės, tiek savivaldybės interesas. Taigi, net jei teismas laikytų, jog siekdama patikslinti kadastrinius matavimus Vilniaus miesto savivaldybė gina išimtinai savo interesą, tai taip pat įstatymų leidėjo nėra uždrausta.
6.3. Patikslinus kadastro duomenis, būtų galima imtis aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti turto vertę, o net ir jį pardavus, kaip nurodoma ieškinyje, būtų tenkinamas visuomenės interesas, nes gautas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė įstatymo yra imperatyviai įpareigota naudoti būtent visuomenės interesų tenkinimui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti nustatytą žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už teikiamą ieškinį. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog apeliantė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje, nes siekdama įregistruoti kadastrinius matavimus siekia ne tik apsaugoti turtą nuo sugadinimo, bet ir apsaugoti statinį nuo sugriuvimo ir galimos žalos žmonėms ar aplinkai atsiradimo, o tai suponuoja tiek apeliantės, tiek viešojo intereso gynimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
12. CPK 83 straipsnyje nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis.
13. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013).
14. Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015). Taigi, vien aplinkybė, jog savivaldybė pareiškė ieškinį (priešieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą), savaime nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-932/2014).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl ieškovės teisės pripažinimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenis Registrų centro duomenų bazėje be bendraturčių sutikimo. Ieškovė nurodė, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo duomenys neskelbtini, dalis, kitos dalys priklauso atsakovams. Namas iš dalies sugadintas gaisro, yra fiziškai pažeistas ir dėl šios priežasties atlikti nauji kadastriniai matavimai. Ieškovė pabrėžė, kad toks pastatas yra pavojingas aplinkiniams, o nepatikslinus kadastrinių matavimų ieškovė, kaip dalies pastato savininkė, negali jo tvarkyti, remontuoti ir kitaip užtikrinti tiek aplinkos, tiek aplinkinių žmonių saugumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės kreipimosi į teismą tikslas yra apginti savo interesus, kurie susiję su jai bendrąja daline nuosavybe priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir teisių į jį įgyvendinimu. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė nesiekia apginti ir viešojo intereso. Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde ieškovė išsamiai paaiškino jos kreipimosi į teismą aplinkybes ir priežastis, įvardijo savivaldybės intereso gynimo būtinumą, dalyką ir svarbą. Vien tai, kad šių interesų gynimo bus siekiama įgyvendinant ieškovės turimas nuosavybės teises, nepaneigia ieškovės keliamų reikalavimų savivaldybės interesų atžvilgiu pobūdžio.
16. Šiame kontekste aktualus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, kuriame išskirti savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, tokie kaip i) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ar ii) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Iš pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog savivaldybės lokalaus intereso gynimas siejamas su jos turimų turto savininko teisių įgyvendinimu.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio kontekste, kritiškai vertino ieškovės nurodomą aplinkybę dėl galimybės minėtą nekilnojamąjį turtą vėliau parduoti aukcione. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta. Šiuo atžvilgiu sutiktina su atskirajame skunde dėstoma pozicija, jog gautos lėšos iš nekilnojamojo turto pardavimo patektų į savivaldybės biudžetą ir galėtų būti panaudojamos savivaldybės atliekamoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias savivaldybės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai tokia institucija vykdo viešojo intereso gynybą. Aptartomis faktinėmis aplinkybės, pateiktu įstatyminiu reglamentavimu ir teismine praktika nustatyta, kad ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai atitinka savivaldybės interesų gynimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalis dėl konstatuotų ieškinio trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, naikintina.
20. Kadangi 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas kitiems ieškinio trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatomas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinti.
Nustatyti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 111109233, naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos kitiems Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatuotiems trūkumams pašalinti.