Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. G., Valstybinė mokesčių? inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų? ministerijos, VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

7. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad G. G., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo motina. Teismas nenustatė, kad kurie nors kiti asmenys būtų išreiškę ketinimą priimti G. G. palikimą. Remiantis į bylą pateiktais gimimo liudijimu ir VĮ Registrų centro pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis, nustatyta, kad G. G. turėjo du vaikus – pareiškėją S. G., suinteresuotą asmenį V. G. ir V. G. (miręs (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo V. G., kuris yra mirusiosios G. G. pirmos eilės įpėdinis, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Bylos duomenimis, G. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, pagal kurį pareiškėjui nuosavybės teise paliekama (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), dalys.

8. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Pasak pareiškėjo, jis apie testamento egzistavimo faktą per įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą nežinojo. Testamentą tarp mirusios motinos daiktų rado atsitiktinai, terminui palikimui priimti jau praėjus.

9. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo. Termino atnaujinimas palikimui priimti pareiškėjui S. G. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis).

10. Vadovaujantis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas S. G. praleido terminą palikimui priimti po G. G. mirties (duomenys neskelbtini), yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) mirties (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.