- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 2-596-418/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00339-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išsprendė S. Ž. M. L. tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo auklėjant tvarkos nustatymo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė (pareiškėja) S. Ž. teismui pateikė ieškinį (prašymą), kuriuo prašo: 1) Nustatyti atsakovo M. L. bendravimo su sūnumi ir jo dalyvavimo auklėjant tvarką, kurią aptarti su atsakovu turėtų teisme, kadangi šios tvarkos prieš teismą aptarti neturi jokių galimybių; 2) Atsakovui neatvykus į teismą prašomą tvarką nustatyti vienašališkai teismo sprendimu; 3) Iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir būsimas išlaidas pagal pateiktus įrodymus; 4) Kadangi yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, jokio turto atsakovas neturi, o Druskininkų mieste yra tik jo registruota vietą prašymą nagrinėti persiųsti Kauno miesto apylinkės teismui. Ieškinyje (prašyme) nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11262-254/2009 nustatyta šalių sūnaus T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieškove, o sūnaus tėvą teismas įpareigojo mokėti, kas mėnesį sūnaus išlaikymui 144,81 Eur (500,00 Lt) iki jo pilnametystės, tačiau sprendime nėra nustatyta bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka. Po teismo sprendimo priėmimo vaiko tėvas niekada nerodė ir toliau nerodo noro susitikti, nors tiek atsakovo tėvai tiek ieškovė ne kartą bandė rasti išeitį iš šios padėties. Sūnui jau aštuoneri metai, tačiau jis nei karto nėra matęs savo tėčio. Atsakovas neprisiima jokios atsakomybės už savo sūnų, netgi yra išreiškęs norą dėl tėvystės atsisakymo, galima teigti, jog atsakovas slapstosi. Ieškovė visada pasiruošusi atsakovo ir jų sūnaus įvairiapusiam bendravimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Vienas iš tokių pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimosi tvarką. Pateiktame prašyme nurodo, kad vaiko tėvas nerodo jokio noro susitikti su sūnumi ir nenori prisiimti jokios atsakomybės už savo sūnų. Ieškovė visada pasiruošusi atsakovo ir sūnaus bendravimui, o prašomą bendravimo tvarką nustatyti vienašališkai teismo sprendimu. Teismas įvertinęs pateikto ieškinio motyvus ir pareikštus reikalavimus atkreipia ieškovės dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)3.156straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Taigi, šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra (bendravimo, auklėjimo ir kitus klausimus), sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška ir tokio sprendimo neįmanoma priverstinai vykdyti. Todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarką negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas, įpareigojant skyrium nuo vaiko gyvenantį tėvą bendrauti su vaiku. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), tačiau nepriklausomai ar bendravimo tvarka nustatyta teismo ar ne. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nerodo jokio noro bendrauti su sūnumi, o ji yra pasiruošusi įvairiapusiškam atsakovo ir ieškovo sūnaus bendravimui. Teismo vertinimu pateiktas pareiškėjos ieškinys (prašymas), kuriuo prašo nustatyti atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, nenagrinėtinas teisme, kadangi kaip minėta atsakovui nėra ribojama su sūnumi bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, o šią atsakovo teisę ir pareigą atsakovui numato įstatymas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), ir tai priklauso tik nuo atsakovo vidinės valios išraiškos. Pažymėtina ir tai, kad civilinis įstatymas taip pat numato pareigą ir ieškovei rūpintis dėl vaiko su jo tėvu bendravimo, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Įvertinus teismui pateikto ieškinio (prašymo) reikalavimus matyti, jog atsakovui nėra jokių apribojimų ar kitaip trukdoma bendrauti su sūnumi, nustatinėti bendravimo tvarką nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys su priedais grąžintinas ieškovei, išaiškinant, kad toks teismui pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakytina priimti, teismas detaliau nepasisako dėl ieškovės prašymo persiųsti prašymą Kauno miesto apylinkės teismui.
Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinį atsisakoma priimti, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 100 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
S. Ž. ieškinį (prašymą) atsisakyti priimti.
Grąžinti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį sumokėtą 2017 m. balandžio4 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismą.