Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda, kuriai sumokėti nustatytas 20 mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas R. R. priklausantis automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo dar kartą peržiūrėti visas sąlygas, nustatytas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 160), o jei laidavimas jam nebūtų taikomas, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę; nekonfiskuoti transporto priemonės ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

12. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

13. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, R. R. anksčiau neteistas (b. l. 58), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 7), baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė visas veikos padarymo aplinkybes, savo parodymų nekeitė ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išdėtos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos pirmos dvi aukščiau minėtos sąlygos, kurioms esant, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018). Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad R. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, R. R. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, dirba (teismui pateikė darbo sutartį (b. l. 176-178)), tačiau, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo šešias galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe, ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 59-62), R. R. nusikalstami veiksmai kėlė pavojų aplinkiniams – jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,19 promilės girtumo laipsnis – artimas sunkiam – taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o tai patvirtina ir aplinkybė, jog automobiliu apeliantas važiavo ne vienas, taip rizikuodamas ir keleivės saugumu, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinti du automobiliui, padaryta turtinė žala.

15. Baudžiamojoje byloje yra O. N. ir L. P. prašymai perduoti R. R. jų atsakomybei pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu R. R. ir jo gynėjas pakeitė savo apeliacinio skundo reikalavimą skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl laiduotojo paskyrimo ir prašė laiduotoju skirti ne O. N., o L. P.. Tokiu būdu teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl O. N. paskyrimo laiduotoja.

16. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). L. P. gerai pažįsta R. R. - daugiau nei 25 metus (b. l. 180), iki šiol bendrauja. L. P. dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Sausio 13-osios atminimo medaliais (b. l. 172 -173), administracine tvarka nebaustas (b. l. 170), neteistas, (b. l. 169). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiduotojo asmeninės savybės galėtų daryti teigiamą įtaką R. R.. Vienok, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias R. R. asmenybę, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo daryti išvadai, kad R. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, teismas atkreipia dėmesį, jog R. R. transporto priemonę vairavo labai stipriai apsvaigęs, jam nustatytas artimas sunkiam, t. y. net 2,19 promilės girtumo laipsnis, todėl atleidžiant jį pagal laidavimą, nebūtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir nuteistajam paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

19. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu R. R. nuteisė už vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, padarytą menkaverčiais tikslais, paskiriant jam baudą, jos dydį nustatydamas artimą numatytam už nesunkius nusikaltimus šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, R. R. paskirta 40 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. praeityje nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. Tai, jog R. R. sėdo prie automobilio vairo, būdamas neblaivus, taigi, suvokdamas savo veiksmų galimas pasekmes, rodo išties didelį apelianto neatsakingumą ir abejingumą Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Taigi, apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. yra proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

21. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, darytina išvadą, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui, nagrinėjamu atveju, buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

22. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.

23. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

24. Kaip jau minėta aukščiau R. R. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pastarasis savo elgesio nekeičia ir vis tiek nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (jis neteistas, padeda sugyventinei auginti vaikus) buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir nustatant kitą baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų terminą.

25. Kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas baudžiamojo byloje nenustatyta, jų nenurodė ir nuteistasis. Automobilio „BMW 525“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 2 670 eurų. Kadangi R. R. buvo paskirta tik bauda, kurios dydis nustatytas artimas numatytam už nesunkius nusikaltimus šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui, transporto priemonės konfiskavimas nelaikytinas neproporcingu ir per didele finansine našta.

26. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš paminėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nekyla abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

27. Nagrinėjamoje byloje R. R. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jo kraujyje buvo nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje būna sudėtinga, visiškai realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. R. sėdo prie vairo po to, kai vartojo alkoholį, taigi, žinodamas, jog yra išgėręs ir negali vairuoti transporto priemonės, tokiu būdu keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog savo automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – minimalus terminas atitinka proporcingumo principą, ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Naikinti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo.

30. Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. R. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.