Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.13 val., V. P. - Pilaitės pr. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,19 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi R. R., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini) D“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 497 cm³, variklio galia – 120 kW, gamybos metai - 2003) kaina yra 2 670 eurų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo gyvenimo draugę O. N.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis R. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 58), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 59-62), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo R. R. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu padarytą žalą kaltinamasis atlygino pilnai, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog padaryta žala yra atlyginta, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiama pirmą kartą, praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė dėl įvykdytų nusižengimų nėra nereikšminga, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi iš byloje esančio išrašo matyti, kad R. R. padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, dėl ko, teismo įsitikinimu, vien tik faktas apie įvykdytus nusižengimus savaime dar nereiškia, kad asmuo ateityje pažeidinės įstatymus. Priešingai, aplinkybių visuma leidžia laikyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Visgi, nepaisant to, jog teismas nustatė esant visas BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytas būtinas sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nagrinėjamu atveju teismui kyla pagrįstų abejonių dėl laiduotojos O. N. tinkamumo. Nors baudžiamojoje byloje nėra O. N. neigiamai charakterizuojančių duomenų, priešingai, darbdavio UAB „Palink“ ji charakterizuojama palankiai, kaip sąžininga ir atsakinga darbuotoja, pastaroji nėra teista, o jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog O. N. buvo kartu su kaltinamuoju, kai šis vykdė tyčinę nusikalstamą veiką. Kaip matyti, ji ne tik neužkirto kelio R. R. vairuoti transporto priemonę, tačiau pati kartu su juo gana ilgą atstumą važiavo automobiliu, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus jos sugyventinis. Nors teismo posėdžio metu laiduotoja prašanti būti O. N. paaiškino esą R. R. būsena jai jokių įtarimų nesukėlė, alkoholio kvapo ji nejuto, pati jautėsi prastai, todėl nepastebėjo sugyventinį esant neblaivų, tačiau tokie O. N. teiginiai teismo visgi neįtikino. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R. būsena netgi pašaliniams, jo visiškai nepažįstantiems ir pirmą kartą matomiems asmenims be didesnio sunkumo leido įtarti, kad vairuotojas yra neblaivus. Antai, išraše iš įvykių registro užfiksuota, jog kartu su P. I. vykusi G. S., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus, paskambinusi pranešė, kad eismo įvykį sukėlęs „BMW“ markės vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus (b. l. 5-6). Iš liudytojo P. I. paaiškinimo bei apklausos matyti, kad vos tik priėjęs pastarasis suprato, kad į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas yra neblaivus (b. l. 32, 34). Akivaizdžius kaltinamojo girtumo požymius nurodė ir apklaustas policijos pareigūnas Ž. L., kurio teigimu, nuo R. R. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli (b. l. 30). Tokie liudytojų parodymai bei kaltinamajam nustatytas girtumas niekaip neleidžia tikėti, jog kartu su R. R. važiavusi, juo labiau šalia jo, priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi O. N. nepastebėjo, kad jos gyvenimo draugas yra neblaivus. Teisme laiduotoja prašanti būti moteris tikino esą dėl prastos savijautos važiuodama su savo sugyventiniu nesikalbėjo, kaltinamasis R. R. atitinkamai pabrėžė, kad jis pastarajai neužsiminė esantis išgėręs, o O. N. jo girto apskritai niekada nėra mačiusi (tiesa, pati O. N. neslėpė, jog jai yra tekę matyti kaltinamąjį stipriai išgėrusį), tokiu būdu stengdamiesi įtikinti teismą, kad O. N. iš tikrųjų galėjo nesuprasti tikrosios kaltinamojo būsenos, tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste tokie paaiškinimai nėra įtikinami. Kaltinamajam nustatytas girtumas (pagal alkoholio matuoklį – 2,46 prom., kraujyje – 2,19 prom.) niekaip neleidžia tikėti, kad į automobilį įsėdęs ir kartu važiavęs asmuo galėjo nesuprasti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio. Kita vertus, jeigu netgi toks apsvaigimas nesukėlė kaltinamojo sugyventinei jokio įtarimo, kyla pagrįstas klausimas dėl pastarosios gebėjimo adekvačiai vertinti tokio pobūdžio situaciją.

Tad išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti, jog O. N. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, įvertinus tai, jog, net ir matydama sugyventinio daromą nusikalstamą veiką, ji nesiėmė jokių priemonių nutraukti pastarojo neteisėtą elgesį (tokio pasyvaus pritarimo nusikalstamam poelgiui nepateisina net ir prasta savijauta), o jos buvimas šalia kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Tokiu atveju teismas laiko, jog O. N. neturi realių galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, o jos elgesys įvykio dieną, t. y. akivaizdžiai daromos nusikalstamos veikos ignoravimas, yra nesuderinamas su laiduotojui keliamais reikalavimais, dėl ko teismas nemano esant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal O. N. laidavimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju papildomai paminėtinas dar ir tas faktas, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis, kadangi pastarasis padarė eismo įvykį, kuris tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių nesukėlė kur kas ženkliai rimtesnių pasekmių. Be to, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. R., kuriam jau kiek daugiau nei 40 metų, yra pilnai susiformavusi asmenybė, turinti savo gyvenimišką patirtį, nuostatas bei elgseną, dėl ko daryti įtaką tokiam asmeniui yra pakankamai sudėtinga. Juo labiau, pastarasis su sugyventine kartu jau gyvena ne vienerius metus, dėl ko O. N. didesnės įtakos nei iki savo sugyventinio padaryto nusikaltimo realiai padaryti neturi galimybės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. R. praeityje neteistas (b. l. 58), administracine tvarka baustas, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 60-62), oficialiai nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę mieste, nuvažiavo gana nemažą atstumą, padarė eismo įvykį, be to, su savimi vežėsi keleivę, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas tokios būsenos rizikuoja ir pastarosios saugumu. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie R. R. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek jo sugyventinės, galiausiai kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam, kuris praeityje buvo padaręs KET nusižengimų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. gegužės 27 d. Kaip matyti, teismas nustatė kiek mažesnį terminą, nei galimas skirti vidurkis. Šiuo atveju teismas vertino tai, jog praeityje R. R. šiurkščių nusižengimų nebuvo padaręs, visas nuobaudas yra sumokėjęs. Nors pastarasis šiuo metu nedirba, tačiau darbo biržos pagalbos ieškosi darbo, padeda auginti sugyventinės tris mažametes dukras, šeimos finansinė padėtis yra gana sudėtinga, dėl ko teisės vairuoti transporto priemonės turėjimas gali palengvinti darbo paieškas, kas neatsiejamai teigiamai atsilieptų ir bendram šeimos biudžetui.

Kaltinamasis R. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. R. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs finansinių sunkumų, tačiau ši aplinkybė visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimą minimumui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 55), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, R. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

Kadangi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 17) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 20 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. gegužės 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti R. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomą R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 20 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.