Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-30954-819/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
e2-30954-819/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24778-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Atsakovas
A. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-30954-819/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24778-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.3.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 150,00 Eur negrąžintos paskolos, 22,56 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4).

Ieškovė nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. birželio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl, vykdydamas minėtos sutarties įsipareigojimus, jis privalėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 150,00 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. nustatytu terminu negrąžino skolos. Pradinis kreditorius 2016 m. spalio 25 d. sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą International Risk Management OÜ, kuri 2017 m. vasario 23 d. šį reikalavimą perleido ieškovei. Atsakovas buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo perleidimą, tačiau skolos ieškovei negrąžino. Remdamasi vartojimo kredito sutarties 7.1 punktu ieškovė už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties termino praleidimo apskaičiavo atsakovui už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. palūkanas, kurios yra 198,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė palūkanų normos ir absoliučiu dydžiu sudaro 22,56 Eur.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra šalių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir į tai, kad ieškinį ieškovė pareiškė dėl pinigų sumos, neviršijančios dviejų tūkstančių eurų, priteisimo, teismas, vadovaudamasis CPK 441 str., nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. birželio 8 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 667882001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui 30 dienų terminui suteikė 150,00 Eur kreditą (e.b.l. 6-9, 31-32). Be to, po Sutarties sudarymo atsakovas, remdamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. p., pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2015 m. rugsėjo 25 d. ir iki šios dienos atsakovas turėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 150,00 Eur paskolos sumą (e.b.l. 1-2). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ (CPK 178 str., 185 str.). 2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą International Risk Management OÜ (e.b.l. 12-14, 29), kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido šią reikalavimo teisę ieškovei (e.b.l. 17-23, 30). Ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių į jo įsiskolinimą perleidimo faktus ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas nepadengto įsiskolinimo nesumokėjo (e.b.l. 27-28, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.). Atsakovas liko skolingas ieškovei 150,00 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 150,00 Eur negrąžinto kredito.

Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 22,56 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. (120 dienų). Tačiau aprašydama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė nurodo, kad atsakovas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Nors kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. paskaičiavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas kredito grąžinimo termino tęsimą darė vėluodamas, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kiek dienų atsakovas vėlavo tai padaryti. Be to, ir kas svarbiausia, nuostolių atlyginimo funkciją kredito grąžinimo termino pratęsimo laikotarpiu užtikrina pratęsimo palūkanos, kurios apskaičiuojamos pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.8 p.). Nors ieškovė į bylą nepateikė duomenų, ar atsakovas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. pradiniam kreditoriui UAB „4finance“ yra sumokėjęs pratęsimo palūkanas, teismas sprendžia, kad šių palūkanų sumokėjimas yra būtina sąlyga pratęsti kredito grąžinimo terminą. Tokią išvadą pagrindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 3.8 p. nuostata, pagal kurią kredito grąžinimo terminas yra laikomas pratęstu, jei kredito gavėjas iš anksto sumoka kredito grąžinimo pratęsimo palūkanas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai. Todėl reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo už minėtą laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma, t. y. didesnės nei 0,5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotojas ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės negu 0,5 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 3,08 Eur sumą už 41 pradelstą atsiskaityti dieną laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. (150,00 x 0,05/100 x 41), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 153,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė byloje patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 35). Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 88,71 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,31 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 88,71 proc.). Valstybė šioje byloje patyrė 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai šios išlaidos – 4,65 Eur (5,24 Eur x 88,71 proc.) priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., 279 str., 441 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) negrąžintos paskolos, 3,08 Eur (trys eurai 8 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 153,08 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 8 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 13,31 Eur (trylika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 4,65 Eur (keturi eurai 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir