- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- II-44-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00005-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK registruotas N. D. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pranešime nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. dirba Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje chemijos mokytoju. 2019 m. spalio 28 d., apie 21:30 val. www.youtube.com asmeninėje paskyroje „N. D.“ po įkeltu video įrašu, kuriame matėsi tik jis, pastebėjo nežinomų asmenų komentarus, kurie buvo įžeidžiančio pobūdžio ir įžeidė jį kaip mokytoją. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeminta N. D. kaip chemijos mokytojo garbė ir orumas, buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pagal ANK 507 straipsnį.
2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimu vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
2020 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo N. D. skundas, kuriame jis nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą pirmiausia motyvuoja tuo, kad priimant nutarimą buvo vadovautasi kito bobūdžio bylose suformuota teismų praktika (jose ginčijami viešo administravimo subjektų priimti teisės aktai, o ne analizuojama ANK 590 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK, buvo pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-200189-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 289 straipsnį (viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas), kurį pradėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė pagal pareiškėjo N. D. ir jo atstovo skundą dėl taip pat internetinėje erdvėje atliktų neteisėtų veiksmų – svetainės pareiškėjo vardu sukūrimo. Todėl skundžiamas nutarimas, grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka viešojo administracinio subjekto apibrėžimo, yra nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas, prieštarauja aukštesnės hierarchine prasme teisėsaugos institucijos procesiniam sprendimui pradėti ikiteisminį tyrimą.
Trečia, nors nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), tačiau ignoruojama tai, jog BK yra pateiktas valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinimas, pagal kurį N. D. visiškai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą. Pagal gramatinį ir loginį įstatymuose vartojamų sąvokų aiškinimą valstybės tarnautojas ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo yra tą pačią teisinę atsakomybę nešantys, o taip pat ir tokias pačias teises dėl jų atžvilgiu atlikto teisės pažeidimo turintys asmenys. Pareiškėjas, remdamasis BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyje pateiktais sąvokų išaiškinimais, nurodo, kad N. D., kaip Klaipėdos Hermano Zudermano chemijos mokytojas, atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kadangi jis teikia viešąsias paslaugas ir todėl privalo būti ginamas tiek baudžiamojo įstatymo, tiek administracinių nusižengimų kodekso.
Ketvirta, formaliai atsisakant pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra toleruojamas asmenų, t. y. mokinių nebaudžiamumas, nors administracinė atsakomybė pagal ANK asmeniui kyla nuo 16 metų. Nebaudžiamumo toleravimas prives prie visuomenės degradacijos, nes mokiniai nebepripažins mokytojų autoriteto, o mokytojai toliau bus įžeidinėjami ir neturės galimybių apsiginti, todėl niekas nebenorės dirbti mokytojais. Pareiškėjas mano, kad valstybės politiko, savivaldybės valdininko, policininko statusas, garbė ir orumas turėtų būti ginamas taip pat kaip ir mokytojo garbė ir orumas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su N. D. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl prašo palikti galioti 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad priimant nutarimą buvo įvertinti Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 617 straipsnio 1 dalies reikalavimai, išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybes ir priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. D. nedalyvavo. Jo atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad mokykla atlieka viešąsias mokymo ir auklėjimo funkcijas, todėl mokytojas turėtų būti pripažįstamas viešojo administravimo subjektu; ta teismų praktika, kuria buvo remtasi, priimant skundžiamą nutarimą, buvo suformuota kitokio pobūdžio bylose ir ja nebuvo pagrindo remtis šioje byloje. Mokykla, ypač valstybinė, atlieka tam tikras viešąsias funkcijas – mokinių mokymą ir auklėjimą, todėl jas atliekantys asmenys turi būti ginami kaip viešojo administravimo subjektai.
Institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. D. 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 21:30 val. www.youtube.com asmeninėje paskyroje „N. D.“ po įkeltu video, kuriame matėsi tik jis, pastebėjo nežinomų asmenų komentarus, kurie buvo įžeidžiančio pobūdžio ir įžeidė jį kaip mokytoją. Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties nustatyta, kad pareiškėjas N. D. dirba Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje chemijos mokytoju.
2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, be kita ko, remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas sutinka su pareiškėjo motyvu, kad ginčijamame nutarime pateikta teismų praktika yra suformuota kitokio pobūdžio administracinėse bylose, kuriose ginčijami viešo administravimo subjektų priimti teisės aktai, o ne analizuojama ANK 590 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau pažymėtina, kad nutarime padaryta išvada, jog mokytojas negali būti laikomas asmeniu, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, yra teisinga, todėl šis skundo motyvas nėra pakankamas pagrindas panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, iš esmės motyvuojant tuo, kad N. D. atžvilgiu padaryta veika neatitinka visų ANK 507 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes mokytojo pareigos nėra priskirtos viešojo administravimo funkcijoms, t. y. gimnazijos mokytojas nepatenka į asmenų ratą, už kurių garbės ir orumo pažeminimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 507 straipsnyje.
ANK 507 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektas – tai valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbė ir orumas. Todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 507 straipsnį asmenims gali kilti tik nustačius, kad pažemintas tokį specialųjį požymį turinčio asmens garbė ir orumas.
ANK nepateikia viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sąvokos, todėl darytina išvada, kad ANK 507 norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad ir BK vartoja viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sąvoką (BK 157 straipsnio 2 dalis, 283 straipsnio 2 dalis ir visos XLI skyriaus veikos), tačiau ir baudžiamajame įstatyme nepateiktas šios sąvokos išaiškinimas. Iš teismo praktikos matyti, kad dėl to nustatant ar asmuo yra atitinkantis viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sąvoką, baudžiamosiose bylose sistemiškai analizuojami teisės aktai bei konkrečiu nagrinėjamu atveju patikrinama ar asmeniui bei juridiniam asmeniui, kuriame jis dirba, įstatymu ar kitais teisės aktais buvo suteikta teisė atlikti kokias nors viešojo administravimo funkcijas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-106-2008, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-579/2018, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendis Nr. 1-1844-966/2015). Todėl atitinkamai ir administracinių nusižengimų bylose nustatant ar asmuo yra atitinkantis viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sąvoką, turi būti atliekama tokia teisės aktų analizė.
Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ( toliau –VAĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 straipsnio 4 dalis). Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (VAĮ 2 straipsnio 18 dalis). Taigi, kaip matyti iš VAĮ pateiktų sąvokų išaiškinimų, viešųjų paslaugų teikimas ir viešasis administravimas nėra tapačios sąvokos.
Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Gimnazija priskiriama bendrojo ugdymo mokyklų tipui (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų įstatymu (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi, iš teisinio reguliavimo matyti, kad mokykla yra juridinis asmuo teikiantis viešąsias (švietimo) paslaugas, tačiau neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Dėl šių priežasčių mokyklos negali būti laikomos viešojo administravimo subjektais, o mokytojai – viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis.
Aiškinant ANK 507 straipsnį sisteminiu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodu pažymėtina, kad šis straipsnis priskirtas ANK specialiosios dalies XXV skyriui „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“. Taigi įstatymų leidėjas apibrėžė teisinę vertybę (rūšinį objektą), kurios apsauga nuo kėsinimųsi būtų garantuota šio ANK skyriaus normomis. Mokytojas, atliekantis mokinių ugdymo funkciją - ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis) neatlieka valdymo tvarkos užtikrinimo funkcijų. Todėl darytina išvada, kad asmens elgesys, kuriuo pažeminama mokytojo garbė ir orumas bei dėl tokio elgesio susiklostę teisiniai santykiai nėra susiję su valdymo tvarka.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo motyvu, kad BK vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra teisiškai analogiškos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 230 straipsnio 1–3 dalyse pateiktas oficialus sąvokų išaiškinimas leidžia nustatyti valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar baudžiamąja teisine prasme asmuo yra valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis) ar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis). Vien tai, kad minėtų asmenų požymiai yra apibrėžti viename BK 230 straipsnyje, neleidžia daryti išvados, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra laikomas valstybės tarnautoju. Tokį aiškinimą pagrindžia ne tik BK 230 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti skirtingi požymiai, bet ir BK XXXIII skyriuje numatytos nusikalstamų veikų dispozicijos, kuriose šalia valstybės tarnautojo taip pat tiesiogiai nurodomas ir kitas – valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 225–229 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Galiausiai pažymėtina, kad BK vartoja savarankiškas valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ir viešojo administravimo subjekto sąvokas veikoms pagal XXXIII skyrių kvalifikuoti, tuo tarpu ANK vartojamos kiek kitos – valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – sąvokos; valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo tarp jų neminimas ir nei administracinių nusižengimų teiseną pradėti ar nepradėti įgalintos institucijos, nei teismas neturi teisės išplėsti šių subjektų rato ir nurodyti taikyti administracinę atsakomybę už veiksmus, neatitinkančius ANK normos sudėties.
Šiam teismo sprendimui neturi ir negali turėti jokios įtakos tai, kad pagal kitą N. D. pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 289 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą. Kaip jau buvo minėta, baudžiamasis kodeksas visiškai kitaip apibrėžia ratą asmenų, galinčių būti šios kategorijos nusikalstamų veikų subjektais, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas neįpareigoja kitoje byloje pripažinti tam tikras šiame tyrime nustatinėtinas aplinkybes jau nustatytomis ir įrodytomis.
Teismas pritaria pareiškėjo ir jo atstovo pozicijai, kad mokytojo garbė ir orumas taip pat yra gintina vertybė, tačiau ANK 507 straipsnis sukonstruotas taikant būtent tokį subjekto apibrėžimą, o atsakomybė už nepriskiriamo šiai grupei asmens garbės ir orumo įžeidimą ANK nėra numatyta. Dėl šios priežasties pareiškėjui siūlytina pasinaudoti galimybe apginti savo pažeistas teises į garbę ir orumą civilinio proceso tvarka, nes Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis suteikia tokią teisę bet kuriam asmeniui, kurio garbė ir orumas yra pažeisti, paskleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančią ir jį žeminančią informaciją.
Būtina trumpai aptarti dar vieną šioje byloje nustatytą aplinkybę – nors pareiškėjas N. D. pateikė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatui, iš ANK 589 straipsnio 49 punkto matyti, kad policijos pareigūnams nepriskirta pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 507 straipsnį ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pareigūnai negalėjo atsisakyti pradėti administracinių nusižengimų teiseną tuo pagrindu, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties, o turėjo nukreipti į kompetentingą instituciją, galinčią spręsti šį klausimą (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją ar jos įgaliotą įstaigą). Šiuo pagrindu nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, tačiau kadangi teisminiame jo nagrinėjimo procese nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka pažeidimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, subjekto požymių, sprendimas atsisakyti pradėti dėl to administracinio nusižengimo teiseną yra pagrįstas ir todėl vien nurodytu formaliu pagrindu nenaikintinas.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena nepradėta pagrįstai, nenustačius administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 507 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. priimtas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o N. D. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą ROIK 19108877416 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.