- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 1-1844-966/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00156-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Civilinis ieškovas
- I. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2015-04-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimą – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 str. (dvi veikos), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-12-16 apie 10.40 val. savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos I. B., atvykusios vykdyti savo tiesioginių funkcijų – išsiaiškinti, kodėl nepilnametis sūnus L. B. nebuvo laiku grąžintas į įstaigą, atžvilgiu, trečiojo asmens – vairuotojo J. J. akivaizdoje, sakydamas žeminančius orumą bei įžeidžiančius žodžius, sukiodamas pirštą prie savo smilkinio bei varydamas I. B. iš buto sakant „eik, kol neišspyriau“, įžeidė savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – (duomenys neskelbtini) socialinę darbuotoją I. B..
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2015-01-06 apie 06.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, išvydęs, kad jo nepilnametis sūnus L. B. turi nusipirkęs nuotoliniu būdu valdomą lėktuvėlį, kas jam sukėlė pyktį ir agresiją, girdint socialinei darbuotojai L. K. sakydamas (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos I. B. atžvilgiu necenzūrinius, žeminančius orumą bei itin įžeidžiančius žodžius, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną apie 10.00 val. telefoninio pokalbio metu kalbėdamas su I. B. dėl sūnaus L. B. pristatymo į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, vartodamas I. B. atžvilgiu necenzūrinius, žeminančius orumą bei itin įžeidžiančius žodžius ir posakius, įžeidė savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – (duomenys neskelbtini) socialinę darbuotoją I. B..
K. M. B. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad 2014-12-16 pas jį į namus atvyko I. B. ir vairuotojas, kuris liko stovėti prie durų. Sūnus buvo namuose, nes sirgo. I. B. apžiūrėjusi vaiką, pareikalavo, kad jis aprengęs vaiką pristatytų į (duomenys neskelbtini). Jis iš pykčio jai pasakė: „žertva, eik lauk kopūstų ėsti“. Šie žodžiai ją įžeidė, nes ją viskas įžeidžia, tačiau jis neturėjo omenyje, kad ji baisi. Žodžių „eik, kol neišspyriau“ nesakė, prie smilkinio piršto nesukiojo. Mano, kad tai I. B. kerštas. Vaikas ne kartą yra pabėgęs ir iš centro. 2015-01-06 jis I. B. neįžeidė, taip nebuvo, kaip parašyta kaltinime. Supyko dėl vaikui nupirkto žaislo – malūnsparnio. Sužinojo, kad jo vaiką pasiima savanoris, vežasi kur nori, perka, ko nereikia vaikui, tą kartą nupirko jo vaikui malūnsparnį. Dėl to jis supyko, aiškinosi su vaiko auklėtoja L. K., tikslių išsakytų žodžių neatsimena, bet tikrai I. B. nekoliojo. Jis galėjo išsakyti ir galbūt išsakė nuomonę apie savanorį, kuris vežasi jo vaiką ir daro su juo ką nori. Neigia, jog telefonu kalbėdamas su I. B. vartojo necenzūrinius ar kitus įžeidžiančius žodžius. Neatsimena ką su I. B. kalbėjo tą dieną telefonu, bet tikrai jos neįžeidinėjo, atsimena, kad sakė, kad jai ji nebūtų moteris, jis su ja kalbėtų kitaip. Buvo toks atvejis, kad jis pakeltu tonu pasakė, jog socialiniai darbuotojai yra lodarių ir tinginių kontoros, gyvenantys iš mokesčių mokėtojų, tuomet I. B. iškvietė policiją, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, baudą sumokėjęs. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji I. B. parodė, kad vaikui L. B. laikinoji globa paskirta 2014-04-14, metams laiko, tuo pagrindu, kad tėvas pats atidavė vaiką į(duomenys neskelbtini), nes nesusitvarkė su juo. Ji buvo paskirta M. B. šeimos socialine darbuotoja ir atliko savo funkcijas. Pradžioje su šia šeima labai daug bendravo, siūlė visokiausių būdų, kurie buvo atmetami ir labai greitai kaltinamasis pradėjo dėl visko prieštarauti. Jiems yra priskiriama laikomoji globa, vaikas priskirtas jiems, bet jie vaiku negali rūpintis, nes tėvas pats viską sprendžia ir nori vaiką laikyti namuose. Todėl ji buvo priversta nuolat jam skambinti, vykti į namus ir kalbėtis, patikrinti, ar vaikas tikrai serga, kalbėti, kas bus toliau, kaip vaikas bus grąžintas į įstaigą. Dėl to nuolat kildavo konfliktai. Daug kartų atmesdavo jo skambučius, nes pokalbiai buvo įžeidžiantys. 2014-12-16 nuvykus pas kaltinamąjį į namus, nes vaikas nebuvo grąžintas į įstaigą, galimai dėl susirgimo, todėl ji turėjo patikrinti, ir susilaukė priešiškumo, agresyvumo. Jiems nepavyko susitarti, tėvas kėlė savo reikalavimus, kad vaikas turi likti savaitgaliui pas jį ir jai esant tarpduryje, kaltinamasis pasakė: „eik, kol neišspyriau“. Ji buvo atėjusi su vairuotoju J. J., kuris turėjo girdėti šiuos pasakytus kaltinamojo žodžius. Kiti žodžiai buvo vartojami bute, kaltinamasis sakė: „eik valgyt savo kopūstus“, sukiojo pirštą prie smilkinio. Šiuos žodžius ji vertina blogai, nes jai vykdant savo pareigas buvo įžeista. 2015-01-06 jai atėjus į darbą, iš auklėtojų sužinojo apie jos atžvilgiu ne vieną išsakytus kaltinamojo necenzūrinius žodžius. Ji iš auklėtojos L. K. sužinojo, kad tėvas atvykęs pasiimti vaiko, prieštaravo, kad iš vaiko kišenpinigių vaikui buvo nupirktas žaislas. Tėvas sakė, kad jam viskas nusibodo ir, kad dėl visko kalta ji, sakė: „idiotė, bledė, daunė“. Šie žodžiai buvo skirti jai, bet jis juos išsakė girdint vaikų skyriaus darbuotojai L. K.. Šie žodžiai ją įžeidė. Tą dieną nebuvo suderinta, kad tėvas negrąžins vaiko ir grąžins tik trečiadienį, todėl ji paskambino kaltinamajam išsiaiškinti kada šis grąžins vaiką. Bandė su juo susitarti, derėtis, nes jie tikrai daug kompromisų darydavo kaltinamajam, kalbėjo, kada vaikas gali būti grąžinamas ir argumentavo, kad vaikas turi pabendrauti su psichologe, tuomet kaltinamasis necenzūriniais žodžiais pasakė: „tu blet nesikišk“, vadino ją višta, sakė: „įsikišk psichologę į vieną gerą vietą“, kitų žodžių neatsimeta, pasijutus įžeista, pokalbį nutraukė. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji patyrė stresą, buvo įžeidinėjama girdint kolegoms, sirgdama ėjo į darbą, pirko vitaminus, visa tai jai sukėlė įtampą, atsigauti ėmė nemokamas atostogas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad ji nėra valstybės tarnautoja, ji, kaip socialinė darbuotoja dalyvauja sprendimų priėmimuose, nes organizuoja vaikų priėmimo planavimus ir vaiko globos peržiūros planus, glaudžiai bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais. Sprendimai priimami kolegialiai minėtose peržiūrose, dalyvauja (duomenys neskelbtini) darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kitų įstaigų darbuotojai, kas žino ir pažįsta šią šeimą. Ji teikia siūlymus, rekomendacijas Vaiko teisių apsaugos skyriui, nes rašo socialinio darbo su šeima pranešimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d., buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai (1 t., b. l. 49-50, 51-52, 60), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai tarnybos socialine darbuotoja jau apie 19 metų. Jai yra priskirta M. B. šeima, teikti socialines paslaugas dėl vaiko – L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. sugrąžinimo į šeimą. L. B. buvo paimtas iš šeimos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, dėl tėvo M. B. sveikatos problemų, pačiam tėvui prašant. L. B. mamai neterminuotai apribotos teisės į sūnų, ji jo nuo mažens neaugina. Su tėvu buvo planuojami susitikimai kartą per savaitę, taip pat vedami pokalbiai telefonu. Tėvas buvo nukreiptas gauti psichologo paslaugas, lankyti tėvystės įgūdžių grupę. M. B. šiek tiek lankėsi pas „(duomenys neskelbtini)“ psichologę, daugiau nuo visko atsisakė, nes jam netiko. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio susitikimai su tėvu yra minimalūs, tačiau vedami telefoniniai pokalbiai dėl L. išleidimo į miestą, į mokyklą. M. B. yra nelankstus, neina į kompromisą, kategoriškai nusistatęs, nori, kad viskas būtų pagal jį. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio nepavyksta su M. B. konstruktyviai susišnekėti, jis agresyvus, piktas, plūsta necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja. 2014-12-16 apie 10.40 val., ji kaip įstaigos darbuotoja apsilankė M. B. namuose, esančiuose Kaune, Pramonės pr. 59-48, kadangi Laimis tarpusavio susitarimu nebuvo laiku grąžintas į įstaigą. Nuvyko patikrinti, ar vaikas tikrai serga, o taip pat suderinti vaiko grąžinimo į įstaigą datą. Ją vežė įstaigos vairuotojas J. J.. M. B. butas yra pirmame namo aukšte. Ji kartu su vairuotoju nuėjo į tą butą. Buto duris atidarė M. B.. Jis nenorėjo jų įleisti į buto vidų, tačiau šiaip ne taip įsileido. M. B. jau juo pat pradžių buvo nusiteikęs priešiškai, nenorėjo įleisti, rodė savo nepasitenkinimą jais. Jie kalbėjosi buto koridoriuje. M. B. pakvietė Laimį pasirodyti, pabendrauti, užduoti reikiamus klausimus. Pradėjus pokalbį dėl vaiko grąžinimo į įstaigą, M. B. atsisakė grąžinti nurodytą datą ir pradėjo elgtis nestabiliai agresyviai, ją tujino, šaukė, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, pasakė: „žervta, valgyk savo kopūstus iš bliūdo“. Šiuos žodžius girdėjo J. J.. Laimis lyg tuo metu buvo kambaryje. Ji bandė ramiai su M. B. kalbėtis, aiškintis, tačiau šis į jos kalbas nereagavo, elgėsi nepagarbiai jos, kaip valstybės tarnautojos atžvilgiu, sakė „ką čia aiškini“. Kaltino ją nepagrįstais dalykais, kad per ją vaikas ilgai yra įstaigoje. Jie jau ruošėsi išeidinėti, kai M. B. pridėjęs pirštą sau prie smilkinio, pasakė jai, neva vaiko mokytoja sakė, kad ji yra kvaila. Ji taip suprato tą piršto sukiojimą prie smilkinio. Kadangi ji pamatė, jog M. B. nusiteikęs labai agresyviai, ji išsigando ir su vairuotoju ėjo pro duris. Tada M. B. jai pasakė: „eik kol neišspyriau“. Kai M. B. jos atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, girdėjo ir J. J.. Dėl M. B. pasakytų žodžių ji yra įsižeidusi kaip darbuotoja – valstybės tarnautoja, atliekanti savo pareigas. 2015-01-06 pirmoje dienos pusėje ji skambino M. B. tikslu derinti laiką dėl Laimio atvedimo į „Pastogę“, nes jis ryte auklėtojoms buvo pasakęs laiką, kurį pats nusistatė, kada atves L.. M. B. pradėjo sakyti, kad keičiasi jo planai ir tą jo nurodytą laiką vaiko neatves, kadangi jis pats geriau vaiką prižiūrės negu jų įstaiga. Ji jam pasakė, kad L. negali išleisti tokiam ilgam laikui, kad psichologei nesudaromos sąlygos bendrauti su L.. Dėl to M. B. labai supyko, susinervino, pradėjo ją tujinti, keikėsi, nepagarbiai kalbėjo, pokalbio metu jos atžvilgiu sakė: „tu blet nesikišk, klausyk višta, eik ant savo puodo, tu kvaila, nebūtum boba, tai, savo Pastogę susikišk į vieną gerą vietą, įsikišk į užpakalį, tu blet susikišk savo psichologę į vieną gerą vietą“. Ji nutraukė tą pokalbį. Dėl šių žodžių yra įsižeidusi. Taip pat 2015-01-06 apie 6.45 val. M. B. atėjo į P. paimti L., kad jį nuvesti į mokyklą. Laimis tėvą pasitiko linksmai, pasigyrė, kad turi nuotoliniu būdu valdomą lėktuvėlį. Laimis buvo susitaupęs pinigų iš kišenpinigių ir buvo nuėjęs su savanoriu jo pirkti. Tai pamatęs ir išgirdęs M. B. labai supyko, jam tai nepatiko. Rodydamas aiškų nepasitenkinimą M. B. pradėjo garsiai rėkauti, nors kiti vaikai dar miegojo, keikė ją necenzūriniais žodžiais, vadino „kurva, blede, daune, idiote“. Ji pati nebuvo tada, bet tai girdėjo auklėtoja L. K., kuri jai apie tai ir pasakė. Dėl šių M. B. išsakytų jos atžvilgiu žodžių ji yra įsižeidusi.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje.
Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su I. B. buvo nuvykęs pas kaltinamąjį į namus. Jis į butą vyko kaip palydintis asmuo, nes dirbo vairuotoju. Užėjus į butą, iš karto jautė kaltinamojo agresyvų nusiteikimą. Vaikas buvo namuose, diskusija vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, agresyvumas jautėsi iš kaltinamojo būsenos, ką kaltinamasis pasakė, nepamena, nes įvykis buvo seniai. I. B. stengėsi ramiai reaguoti, ji aiškino savo pareigas ir sakė, kad kaltinamasis vaiką turi grąžinti. Ypatingų pasikeitimų po to I. B. elgesyje nepastebėjo.
Liudytojui gerai neprisimenant įvykio aplinkybių buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai (1 t., b. l. 88, BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju apie pusę metų. Jis vežioja socialinius pedagogus į šeimas, vaikus į mokyklas, gydymo įstaigas, pas globėjus. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2014 metų gruodžio mėnesio viduryje, jo paprašė socialinė darbuotoja I. B., kad ją nuvežtų į M. B. namus. I. B. norėjo vykdyti savo darbo funkcijas, kadangi ji dirba su ta šeima. Todėl apie 10.40 val. jis kaip įstaigos darbuotojas nuvežė I. B. pas M. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. B. butas yra pirmame namo aukšte. Paprastai jis į butus neina, tačiau tą kartą I. B. jo paprašė eiti kartu. I. B. paaiškino, kad M. B. agresyvus, piktas, ir ji jo bijo. Jis kartu su I. B. nuėjo į M. B. butą. Buto duris atidarė M. B.. Jis nenorėjo įleisti į buto vidų, tačiau šiaip ne taip įsileido. M. B. jau nuo pat pradžių buvo nusiteikęs priešiškai, buvo piktas, rodė savo nepasitenkinimą jais. I. B. kalbėjosi su M. B. buto koridoriuje, o jis tik stovėjo šalia ir stebėjo. Taip pat buvo pakviestas ir M. vaikas L.. I. B. su M. ir L. kalbėjosi. Kiek girdėjo, jie kalbėjosi apie L., jo grąžinimą. M. pradėjo priekaištauti I. B. dėl vaiko laiku nenuvežimo į mokyklą ir dar dėl kažkokių kitų dalykų. Jis į jų kalbas nelabai gilinosi. M. pradėjo elgtis nestabiliai agresyviai, I. B. tujino, šaukė, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, vadino „žervta, valgyk savo kopūstus iš bliūdo“. Daugiau jokių necenzūrinių žodžių nesakė. Šiuos žodžius girdėjo jis ir I. B.. L. lyg tuo metu buvo kambaryje. I. B. dar bandė gražiuoju su M. B. kalbėtis, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, toliau rodė nepagarbą socialinei darbuotojai savo agresyvumu, piktumu, įžūlumu. M. sakė I. B. „ką čia aiškini“. Jie jau ruošėsi išeidinėti, kai M. B. pridėjęs pirštą sau prie smilkinio, pasakė I. B., kad ji kvaila. Jiems besiruošiant eiti pro duris, M. B. dar pasakė: „eik kol neišspyriau“.
Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje, nurodęs, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
L. L. K. parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes įvykis buvo seniai. Atsimena, kad dėl smulkmenos kilo konfliktas su M. B., t. y., kad už vaiko pinigus jo vaikui buvo nupirktas žaislinis malūnsparnis ir dėl to darbuotojos I. B. atžvilgiu buvo kaltinamojo išsakyta eilė necenzūrinių žodžių. 2015 m. sausio mėnesį kaltinamasis atėjo pasiimti vaiko ir nuvesti jį į mokyklą. Vaikas kiekvieną mėnesį gaudavo po 15 Eur dienpinigių, kurių jis neišleisdavo, todėl susikaupė. Vaikui paprašius už sutaupytus pinigus nupirkti lėktuvėlį, jie nupirko. Atėjęs tėvas ir sužinojęs apie nupirktą lėktuvėlį labai supyko, įžeidinėjo I. B. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu įstaigoje buvę vaikai dar miegojo, nes buvo ankstyvas rytas. Ji žodžių tiksliai neatsimena, bet tai buvo nepadorūs, užgaulūs, įžeidžiantys darbuotoją žodžiai. Vartojo rusiškus keiksmažodžius, pravardžiavo, kalbėjo apie kūno formas, kad stambi, pavadino „kebabu“, sakė, kad bloga specialistė. I. B. sistemingai kaltinamojo buvo užgauliojama, vadinama „durnė, kaušė, žiurkė, daunė“. Apie šį pokalbį buvo informuota administracija, ji surašė ir ypatingo įvykio pranešimą, papasakojo I. B.. Tvirtina ypatingame įvykio pranešime surašytus žodžius.
Liudytojai gerai neprisimenant įvykio aplinkybių buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai (1 t., b. l. 91, BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. M. B. ji žino iš darbo, kadangi jo sūnus Laimis yra jų įstaigoje. 2015-01-06 ji baiginėjo naktinę pamainą ir apie 06.45 val., į „Pastogę“ atėjo M. B. pasiimti savo sūnaus Laimio. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, bendravo normaliai. L. jam pasakė, kad turi nuotoliniu būdu valdomą lėktuvėlį, kurį pirko už savo sutaupytus kišenpinigius. M. B. tai pamatęs „pratrūko“. Tuo metu Pastogėje buvę vaikai dar miegojo, nes buvo ankstyvas rytas. Nors socialinės darbuotojos I. B. nebuvo, tačiau M. B. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, sakė „kurva, bledė, idiotė, daunė“. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Ji M. B. pradėjo raminti. M. B. pradėjo kelti toną, garsiai kalbėti, buvo įsiaudrinęs. Ji jį bandė tildyti ir raminti. Jis išeidamas pasakė, kad baigtų vesti vaiką iš rikiuotės, taip pat šaukė, kad netaupomi vaiko pinigai. Laimis kartu su tėvu išėjo, bet lėktuvėlio nepasiėmė, nes bijojo, kad tėvas pyks dėl to. Ne kartą yra girdėjusi, kaip M. B. plūsta necenzūriniais žodžiais I. B..
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodžiusi, kad kaltinamojo išsakyti žodžiai nebuvo skirti savanoriui, visi žodžiai ir visa agresija buvo nukreipta į socialinę darbuotoją I. B., kitiems pedagogams kaltinamasis nebuvo blogas žmogus.
Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad I. B. kreipėsi į policiją dėl to, kad 20147-12-16 apie 10.40 val. jai darbo reikalais atvykus patikrinti globotinio L. B. namus, vaiko tėvas M. B. vadino ją „žertva“, sakė: „valgyk toliau savo kopūstus iš dubens“, jai išeinant iš namų pasakė: „eik, kol neišspyriau“, tuo ją įžeidė (1 t., b. l. 16).
Tas pačias aplinkybes I. B. nurodė 2015-12-16 akte (1 t., b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-06 tarnybiniame pranešime Nr. TP-9 dėl M. B. I. B. nurodė, kad 2015-01-06 skambino M. B. tikslu derintis dėl sūnaus atvedimo, šis greit supyko, ją tujino, pradėjo keiktis, sakė: „tu blet nesikišk“, „klausyk, višta“, „eik ant savo puodo“, „tu durna“, „nebūtum boba, tai“ „savo „Pastogę“ susikišk į vieną gerą vietą“, „įsikišk į užpakalį“, „tu blet susikišk savo psichologę į vieną gerą vietą“, todėl ji pokalbį nutraukė (1 t., b. l. 40). Šios aplinkybės taip nurodytos I. B. 2015-02-04 pareiškime policijai (1 t., b. l. 32).
Ypatingo įvykio pranešime socialinė darbuotoja L. K. nurodė, kad 2015-01-06 apie 6.45 val. M. B. keikė socialinę darbuotoją I. B., vadino ją „kurva“, „blede“, „daune“, „idiote“, pažymėta, kad apie tai informuota socialinė darbuotoja bei administracija (1 t., b. l. 41).
Kauno apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi, pagal pareiškėjos I. B. skundą, atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą M. B. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d. Nutartyje buvo nurodyta, kad M. B. veiksmuose galimai yra BK 290 str. bei 284 str. numatytų nusikalstamų veikų požymiai, kadangi I. B. tiesiogiai vykdė jai priskirtas pareigines funkcijas bei buvo akivaizdžiai pažeista viešojo tvarka (1 t., b. l. 10-11).
Kauno apylinkės prokuratūros 2015-06-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu pagal BK 284 str. 1 d. nutrauktas (1 t., b. l. 25-27).
(duomenys neskelbtini) 2014-04-14 Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane nurodyta, kad mažametis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2014-04-14. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai (1 t., b. l. 66-74).
Darbo sutartis Nr. 9, kuri patvirtina, kad I. B. dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja (1 t., b. l. 85-86).
Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2015-10-30 rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. B. yra dirbanti pagal darbo sutartį ir jos socialinio darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė yra nustatyta pareiginėje instrukcijoje. (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų 2011 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-230. 3 punkte numatyta, jog Centras yra biudžetinė įstaiga, teikianti nestacionarias socialines paslaugas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 227 patvirtintos Pagalbos šeimai tarnybos socialinio darbuotojo pareiginėje instrukcijos 10 punkte numatyta socialinio darbuotojo pareigos ir atsakomybė, t. y.: rinkti informaciją ir atlikti pirminį šeimos įvertinimą; organizuoti ir vesti vaiko laikinosios globos plano sudarymą ir jo peržiūras; dirbti socialinį darbą su tėvais; dirbti socialinį darbą su vaiku; preventyviai stebėti šeimą, susigrąžinusią vaikus; pildyti dokumentaciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas socialinės darbuotojos funkcijas, galima būtų daryti išvadą, kad darbuotoja atlieka veiksmus reikalingus administraciniam sprendimui priimti, tačiau pati sprendimo nepriima. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, jog savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu. Įstatymo 4¹ straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju nei įstaiga, t. y. (duomenys neskelbtini), nei jos socialinė darbuotoja nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijų, be to kaip apibrėžta jos pareiginėje instrukcijoje, jai nėra suteikta teisė priimti atitinkamus sprendimus, kontroliuoti jų įgyvendinimą ar administruoti viešąsias paslaugas (2 t., b. l. 17-18, 19-25, 26-29).
Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. BK 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokia baudžiamojo įstatymo dispozicija reglamentuoja, kad pagal minėtą straipsnį nubaustas gali būti tik toks asmuo, kuris įžeidžia valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Nukentėjusiaisiais gali būti valstybės tarnautojas ir viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo.
Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma (Valstybės tarnybos 1998 liepos 8 d. įstatymas Nr. VIII-1316. Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-855, 2002-04-23).
K. M. B. atiduotas teismui kaltinant jį valstybės tarnautojo įžeidimu. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti esmines kaltinimo aplinkybes tuo, kad M. B. 2014-12-16 ir 2015-01-06 įžeidė ne valstybės tarnautoją, o savo pareigas einantį viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – (duomenys neskelbtini) socialinę darbuotoją I. B..
Prokurorė, palaikanti valstybinį kaltinimą šioje byloje, baigiamųjų kalbų metu paprašė išteisinti M. B. pagal BK 290 straipsnį (dvi veikos), kadangi nėra nusikaltimų sudėties, nes nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad I. B. negali būti laikoma nei valstybės tarnautoju nei viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu. Nukentėjusioji teigia, jog kaltinamasis yra kaltas pagal BK 290 straipsnį, nes ji buvo įžeista jai vykdant savo pareigas. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios parodymus, kaltinamojo paaiškinimus duotus teisme, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatas daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. B. aiškindamasi su M. B. dėl jo nepilnamečio sūnaus L. B. pristatymo į (duomenys neskelbtini), viešojo administravimo funkcijų neatliko.
Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra pateiktos BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 1-3 dalyse pateiktas oficialus sąvokų išaiškinimas leidžia nustatyti valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar baudžiamąja teisine prasme asmuo yra valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis) ar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis). Valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sąvokų oficialus išaiškinimas yra pateiktas BK XXXIII skyriuje ir minėti asmenys yra šiame skyriuje numatytų nusikalstamų veikų specialieji subjektai, nes BK 230 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodoma, kad joje yra kalbama apie šiame skyriuje nurodytus valstybės tarnautojus. Tuo tarpu BK XLI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijose (BK 286–290 straipsniai) nurodomas valstybės tarnautojas yra ne veikų subjektas, o vienas iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, ir šios sąvokos įstatymų leidėjas neišaiškino. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant BK XLI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijose (BK 286–290 straipsniai) nurodomą valstybės tarnautojo sąvoką galima remtis tik BK 230 straipsnio 1 dalyje pateiktu išaiškinimu, t. y. kaltininkas įžeidžiančius žodžius turi išsakyti valstybės tarnautojui, o ne jam prilyginamam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) yra priskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus reguliavimo sričiai. (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų 2011 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-230, 3 punktą, Centras teikia nestacionarias socialines paslaugas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto, o jo socialinė darbuotoja I. B., dirbanti pagal darbo sutartį, nėra valstybės tarnautoja, atlieka veiksmus reikalingus administraciniam sprendimui priimti, tačiau pati sprendimo nepriima.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja neatitinka BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinų valstybės tarnautojo požymių.
Viešojo administravimo ar tokias funkcijas atliekančio asmens sąvokos išaiškinimo BK nėra. M. B. padarytų veikų metu galiojusiame 1999-06-17 priimtame Viešojo administravimo įstatyme (nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) yra pateikta viešojo administravimo samprata. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis viešojo administravimo subjektais laiko savivaldybių institucijas ar įstaigas, jų valstybės tarnautojus ir pareigūnus, savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijas, įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu. Įstatymo 4¹ straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2015-10-30 raštas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. B. yra dirbanti pagal darbo sutartį ir jos socialinio darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė yra nustatyta pareiginėje instrukcijoje (2 t., 17-18). (duomenys neskelbtini) nuostatų (2 t., b. l. 19-25), patvirtintų 2011 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-230 3 punkte numatyta, jog Centras yra biudžetinė įstaiga, teikianti nestacionarias socialines paslaugas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 227 patvirtintos Pagalbos šeimai tarnybos socialinio darbuotojo pareiginėje instrukcijos 10 punkte numatyta socialinio darbuotojo pareigos ir atsakomybė (2 t., b. l. 26-29), t. y.: rinkti informaciją ir atlikti pirminį šeimos įvertinimą; organizuoti ir vesti vaiko laikinosios globos plano sudarymą ir jo peržiūras; dirbti socialinį darbą su tėvais; dirbti socialinį darbą su vaiku; preventyviai stebėti šeimą, susigrąžinusią vaikus; pildyti dokumentaciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas socialinės darbuotojos funkcijas, darytina išvada, kad darbuotoja atlieka veiksmus reikalingus administraciniam sprendimui priimti, tačiau pati sprendimo nepriima.
Šiuo atveju nei (duomenys neskelbtini), nei jos socialinė darbuotoja nėra įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijų, be to, kaip apibrėžta jos pareiginėje instrukcijoje, jai nėra suteikta teisė priimti atitinkamus sprendimus, kontroliuoti jų įgyvendinimą ar administruoti viešąsias paslaugas, todėl BK 290 straipsnio prasme ši socialinė darbuotoja negali būti laikoma viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu.
Kadangi BK 290 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, o socialinė darbuotoja tokių funkcijų neatliko, todėl nėra vieno iš būtinų BK 290 straipsnio dispozicijoje numatytų veikos sudėties objektyviosios pusės požymio, taigi konstatuotina, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, jo veikoje abiejuose epizoduose nėra nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, sudėties. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po įrodymų tyrimo, valstybinis kaltintojas paprašė kaltinamąjį išteisinti, paaiškėjus, jog kaltinamasis nepadarė veikos, kuria jis buvo kaltinamas. Kadangi paaiškėjo BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės bylą nagrinėjant teisme, pritartina tokiai prokurorės pozicijai ir vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nors nukentėjusioji I. B. dėl įžeidimo buvo kreipusis į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, o teismo 2015-01-29 nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą M. B. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje bei remiantis šia nutartimi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo surašytas kaltinamasis aktas, tačiau nagrinėjant bylą teisme, patikrinus ir įvertinus aplinkybės dėl I. B. atliekamų darbo funkcijų, nustatyta, kad I. B. nėra valstybės tarnautoja, neatliko viešojo administravimo funkcijų, t. y. nei 2015-01-29 nutartyje nei kaltinime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis 2015-06-25 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1888, BK 155 str. redakcija neteko galios nuo 2015-07-10, ir tokiu būdu nusikalstama veika, dėl kurios I. B. buvo kreipusis privataus kaltinimo tvarka, yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindais, nukentėjusiosios civiliniai ieškiniai dėl 200 Eur (dėl 2014-12-16 įvykio) ir 400 Eur (2015-01-06 įvykio) neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 54, 63), bendroje 600 Eur sumoje, paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104, 105), panaikintinas.
Nuosavybės teisės neapribotos. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
M. B. iš kaltinimų pagal BK 290 str. (2014-12-16 ir 2015-01-06 veikos) išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiosios I. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtais.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.