Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja: Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00410-2010-7

Kaunas 2012 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, išteisintajam T. Ž., jo gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios J. B. (buvusios R.) apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių nustatė :

Aprašomoji dalis

T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 9 d. laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, kambaryje, esančiame Vydūno al.(duomenys neskelbtini), Kaune, ant lovos, pasinaudodamas dėl neblaivumo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. R. prieš jos valią, įkišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios J. R. makštį.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis T. Ž. pasikėsino atlikti lytinį aktą, bet iki galo jo neatliko, nes varpos į makštį pilnai neįvedė. Duomenys byloje kaltinamojo T. Ž. teiginio, kad jis suvokė, jog nukentėjusioji J. R. nori lytinių santykių, nepaneigė. Nukentėjusioji J. R. patvirtino, jautusi, jog kelis kartus buvo bandoma tai padaryti, bet ji, nors ir galėjo, bet nei žodžiu, nei veiksmais tam neprieštaravo. Ekspertizės aktu nustatyta, kad jei nukentėjusioji jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami, tai ir pasipriešinti kaltinamojo atliekamam lytiniam aktui ji galėjo, Baudžiamoji atsakomybė už išžaginimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, galima tik esant nukentėjusiojo asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui. Pati nukentėjusioji to neprašė. Iš josios ir liudytojų parodymų matyti, kad J. R. tik verčiama tai daryti kitų asmenų ir tik jų įtakojama, skundą parašė.

Savo parodymus kaltinamasis pakeitė sužinojęs DNR tyrimo rezultatus. Jo parodymai, jog lytinį aktą inicijavo ji pati , vertintini kaip gynybos pozicija, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas nevertino svarbių faktinių aplinkybių, kad ji ir kaltinamasis buvo pažįstami tik iš matymo, jog ji galėjo būti vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnyje, o T. Ž. nusikalstamos veikos įvykdymo metu galėjo būti lengvame girtumo laipsnyje, kad ji anksčiau lytinių santykių neturėjo. Teismui nesukėlė jokių abejonių tai, kad prieš tai lytinių santykių neturėjusi mergina pagal klinikinius alkoholio intoksikacijos reiškinius būdama vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnyje, vemdama, mieganti taip „troško lytinių santykių", kad nekaltybę nutarė prarasti šalia privemto dubens viliodama ir gundydama atsitiktinai į kambarį užėjusį asmenį.

Teismas ignoravo esminę Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, kad ji buvo vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnyje, kad, dėl alkoholinės intoksikacijos negalėjo objektyviai vertinti savo veiksmus lytinio akto metu. Ji miegojo, t.y. buvo bejėgiškoje būklėje. Neblaivi miegodama ji jautė, kad iš nugaros kažkas ją prispaudė, pakėlė suknelę, pajuto, kaip į makštį įkišo vyrišką organą, jį ištraukė, o po kelių sekundžių vėl lytinį organą įkišo į makštį, vienok dėl miego ir girtumo aptemusia sąmone minėtų pojūčių nesugebėjo adekvačiai suvokti. Tik pajutusi didelį skausmą pilvo apatinėje dalyje pabudo, atsisėdusi pamatė kraują ant užtiesalo. Aplinkybės, kad dėl girtumo ir miego ji nereagavo į minėtus pojūčius, o visiškai prabudo tik nuo sukelto skausmo, teismas nevertino. Lytinio akto metu nieko nedarė, nesakė, nes nesuvokė su ja atliekamų veiksmų. Juo labiau, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, viskas vyko labai greitai.

Pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, teismas neišdėstė motyvų, kuriais vadovaujantis atmetė aukščiau minėtus įrodymus, ekspertizės išvados 2, 4, 7, 10, 11, 13 punktus.

Tai, kad ji girta miegojo, buvo išžaginta bejėgiškos būklės, kad nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, juo labiau negalėjo pati inicijuoti lytinio akto, patvirtina ir po to sekę įvykiai. Ji teisme parodė, kad po įvykio pamačiusi T. -T. Ž., nesuprato, kas atsitiko ir, pamačiusi ant stalo peilį, desperatiškai ėmė raižytis riešus. Patyrė emocinį šoką dėl to, kad buvo tokia girta, jog nematė, kas jai tai padarė, pyko ant savęs. Ji niekuo neparodė enorinti lytinių santykių, nes miegojo ir buvo girta. Po to prisimena buvusi lauke, verkusi, sakiusi, kad ją išprievartavo ir pirmą pamačiusi T., bet nežinojusi, ar tai jis padarė. Todėl nuosprendžio teiginys, kad „po įvykio kaltininkas prašė kviesti policiją, o nukentėjusioji, priešingai, nenorėjo, kad apie jos atžvilgiu padarytą veiką būtų kam nors pranešta" bei kad „iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, jog J. R. buvo verčiama tai daryti kitų asmenų ir tik jų įtakojama parašė skundą" neatitinka tikrovės.

Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji paaiškino, kad pareiškimo policijai nenorėjo rašyti, kad neapkaltinti nekalto asmens, nes nežinojo, kas tai padarė, taipogi nenorėjo, kad sužinotų tėvai. Tai irgi patvirtina ją atlikto prievartinio lytinio akto metu buvus bejėgiškoje būsenoje, nesipriešinus, nes nesupratussu ja daromų veiksmų pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo, bet neanalizavo ir nevertino ir liudytojų parodymų. A. R. parodė, jog pobūvyje apie 22 val. pasigedusi jos, surado ją klūpančią tualete. Ji skundėsi, kad bloga nuo alkoholio, negalėjo paeiti. Su draugu ją vedė. Sutiko O., kuris ją nunešė į draugės kambarį, atnešė dubenį, nes ji vėmė. Paguldė ją ant pilvo. Apie 12 vai. ji nusileido laiptais verkdama, sakėsi buvusi išprievartauta. Ji drebėjo, buvo supjaustytos rankos.

Liudytoja S. Š. parodė, kad tą vakarą buvo daug alkoholio-degtinės, alaus, sidro. Apie 12 val. ji į salę įbėgo ir pasakė, kad ją išprievartavo. Ji buvo apsiverkusi.

Liudytoja V. R. parodė, kad anksti nuėjo miegoti, nes buvo bloga. R. J. jai pasakė, kad ją išprievartavo, kad ji nežino, kas ją užgulė, nes buvo tamsu, bet vėliau pamatė T.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji, J., buvo išgėrusi kaip reikiant ir kada ją išnešė, ji nematė. Neradusi salės raktų, nuėjo į 319 kambarį, kur miegojusios jos, J., paklausė, kur raktai, ši atsakė nežinanti. Atėjo ji kartu su T. Valandos bėgyje buvo užsukusi du-keturis kartus, pažiūrėti, kaip laikosi ji – J., nes jai buvo bloga. Ji pati nekalbėjo, tik atsakydavo.

Liudytojas O. P. parodė, kad matė, kaip A. su draugu veda R., kuri nepastovėjo ant kojų. Padėjo ją nuvesti, paguldė į lovą.

Analogiškus parodymus davė liudytojas E. Š., paaiškinęs, kad J., buvo galima sakyti be sąmonės.

Liudytoja D. M. parodė, kad kai ji-J., buvo vedama j kambarį, ėjo iš paskos. J., „kojos vilkosi". Nuėjo ieškoti kambario raktų. Jai grįžus, J., vėmė. Paklausta, ar gerai jaučiasi, ji tik „numykė ir užmigo". Po to J., nusileido į salę, buvo išsigandusi, šoko būsenoje, sakė, kad ją miegojusią išprievartavo, kad, pajutus skausmą, kad ji buvus „be fazių".

Liudytoja A. G. parodė, kad pati buvo neblaivi, kaip per miglą prisimena, kad R., ieškojo raktų. Prasidėjo sujudimas, išgirdo, kad išprievartavo J. J., akivaizdžiai buvo girta, todėl liepusi jai pirmiau išsiblaivyti.

Liudytoja E. S. parodė, jog gimtadienyje J., pergėrė ir nukrito jai po kojų. Tada su A., padedant O., ir E., ją nuvedė į 319 kambarį. J., buvo dar su sąmone, bet jai buvo bloga. Padėjo dubenį. J., kalbėjo nerišliai. Grįžus po dviejų valandų, J., sėdėjo ant lovos krašto ir verkė, sakė buvo išprievartauta.

Šių liudytojų parodymai, pasak apeliantės, paneigia kaltinamojo T. Ž. sukurtą gynybos versiją, kad nukentėjusioji buvo žvali, pati inicijavo lytinius santykius, lytinio akto metu buvo aktyvi, bet patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad miegodama ir neblaivi negalėjo suvokti, kas vyksta.

Pirmosios instancijos teismas surinktų ir teisme išklausytų įrodymų nevertino bendrame bylos kontekste, t.y. neanalizavo ir nevertino jų visumos. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė įrodymų analizės visais klausimais. Išteisinamąjį nuosprendį teismas priėmė pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą 3.1.6 punktą.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepaneigė jo teiginio, kad nukentėjusioji siekė lytinių santykių. J. B. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad ji buvo išžaginta mieganti, bejėgiškos būklės, paneigia jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji atpasakojo itin tiksliai, sekundžių tikslumu fiksuotą įvykio eigą, su ja atliekamų veiksmų esmę. Nukentėjusiosios aiškinimas, kad nekvietė policijos todėl, kad nenorėjo, jog apie įvykį sužinotų tėvai, nelogiškas, kadangi į policiją ji vis dėlto kreipėsi sekančią dieną įtakojus draugei ir nepaisydama, ar tėvai sužinos, ar ne. J. B. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs ir nevienodi, keitėsi priklausomai nuo byloje paaiškėjančių aplinkybių. Atsiradus byloje nukentėjusios atstovei, nukentėjusios atmintis „užsiblokavo". Teiginys, kad bejėgišką būklę šiuo atveju galėjo lemti miegas, nepagrįstas. Pati J. B. savo parodymuose nurodė, jog jautė, kokie veiksmai su ja atliekami, juos itin detaliai fiksavo ir papasakojo. Tiek pati J. B. akistatos metu pripažino, tiek teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-307 nurodyta, jog „pasipriešinti atliekamam lytiniam aktui, ji galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami, bet to nedarė. Jis suprato santykiaujantis su ja josios sutikimu. Pats neblaivumo faktas savaime nelemia bejėgiškos nukentėjusiojo būklės.

Išteisintasis nesutinka ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes J. B. atžvilgiu jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, nekalbant apie tai, jog ieškinio argumentai neatitinka tikrovės, nes J. B. ne tik neėmė į intymius santykius žiūrėti neigiamai, bjaurėtis vyrais, bet tuoj pat po įvykio pradėjo intymiai bendrauti su vaikinu, ištekėjo ir jau augina kūdikį. Esant tokioms aplinkybėms, jis, josios pareikštą ieškinį vertina kaip siekimą pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai nepagrįsti ir atmetami. Teismas pilnai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei pagrįstai T. Ž. iš jam inkriminuoto BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, išteisino.

Išžaginimu BK 149 str. laiko lytinį santykiavimą su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Išteisintasis T. Ž. kaltinamas buvo lytiškai su nukentėjusia prieš josios valią santykiavęs pasinaudodamas bejėgiška šios būkle.

Išžaginimas laikomas tik tiesioginės tyčios būdu padaromu tyčiniu nusikaltimu. Vadinasi, šio nusikaltimo padarymo inkriminavimas galimas yra tik nustačius, kad kaltininkas suvokė lytinio akto siekiantis ir atliekantis jį prieš nukentėjusio asmens valią arba be jo sutikimo ir atliko jį žinodamas arba privalėdamas ir galėdamas numatyti, kad pasinaudoja bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle alternatyviu išžaginimo požymiu laikomas tada, kai nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų (fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos dėl hipnozės, girtumo ir pan. medžiagų) nesupranta, nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės arba kad ir supranta, suvokia, bet dėl fiziologinių priežasčių negali pasipriešinti kaltininkui, ar išreikšti savo nuomonės.

Nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai rodė, kad girta miegodama ant pilvo, ji juto, kaip ... ją kažkas prispaudė, ...pakėlė jai suknelę, numovė jai pėdkelnes, ...patraukė kelnaites, bandė įkišti... įkišo į makštį vyrišką lytinį organą, jį ištraukė, po kelių sekundžių, vėl bandė įkišti... į makštį ir vėl ištraukė, trečią kartą kišant, ji pajutusi skausmą. Jusdama visa tai, ji nieko nedarė, nieko nesakė, nesipriešino.

Nepaisant tokių nukentėjusios parodymų, ikiteisminio tyrimo metu faktiniai duomenys, kurie būtų galėję patvirtinti josios buvimą bejėgiškoje būklėje, nustatinėjami bei tiriami, nebuvo. Kaltinimas T. Ž. pateiktas ir byla teismui perduota buvo nukentėjusios buvimą bejėgiškoje būklėje konstatavus vien tik remiantis josios teigimu, kad ji, būdama neblaivi, buvo išžaginta ir visiškai nekreipiant dėmesio į tai, kad, tuomet, kai lytiškai santykiaujama su nuo alkoholio apsvaigusiu asmeniu, bejėgiška būkle gali būti pripažintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba negali pasipriešinti. Šie, būtini nustatyti faktiniai duomenys, ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjami bei tiriami nebuvo, tad faktiškai baudžiamoji byla teismui perduota buvo T. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tiesiog preziumavus.

Teismui, bylos nagrinėjimo eigoje paskyrus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2011 m. lapkričio 17 d. šios ekspertizės aktu nukentėjusiai galimas josios buvimas įvykio metu vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnyje konstatuotas remiantis josios pačios bei liudytojų parodymais.

Paprastai lengvas ir vidutinis girtumo laipsnis nesudaro bejėgiškos būklės, o buvimas sunkiame apsvaigime nuo alkoholio, paprastai abejonių, asmens buvimu bejėgiškoje būklėje, nekelia.

Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiai ekspertizės aktu konstatuotas josios galėjimas būti vidutiniame arba sunkiame apsvaigimo nuo alkoholio laipsnyje, yra alternatyvi išvada, konkrečiai buvusio apsvaigimo nuo alkoholiu laipsnio, nenustačiusi. Šio neaiškumo pašalinti, nesant duomenų, galinčių nukentėjusios buvimą konkrečiame apsvaigimo nuo alkoholio laipsnyje patvirtinti, neįmanoma.

Pačios nukentėjusios pasakojimas savo pusseserei liudytojai V. R. apie įvykio aplinkybes, t.y., apie tai, kad ją į kambarį atvedė bei paguldė A., ir O., pravarde „B“, kad jie jos vienos kambaryje iš karto nepaliko, kad jie jai „padėjo išsivemti, atsigerti vandens“, kad A., iš kambario išėjo pirma, o O., vėliau, kad, paguldyta į lovą ir miegodama ant pilvo, ji pajuto, kaip ant jos kažkas užgulė, patraukė kelnaites į šoną ir 2 kartus bandė į ją įeiti, bet nepavyko, o trečią kartą pajutusi skausmą, ji atsisėdo lovoje ir pamatė kraujo dėmes, kad, tų veiksmų atlikimo metu, ji nesipriešino ir nieko nesakė, josios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad, miegodama lovoje ji pajuto, kaip ... ją kažkas prispaudė, ...pakėlė jai suknelę, numovė jai pėdkelnes, ...patraukė kelnaites, bandė įkišti... įkišo į makštį vyrišką lytinį organą, jį ištraukė, po kelių sekundžių, vėl bandė įkišti... į makštį ir vėl ištraukė, trečią kartą kišant, ji, pajutusi skausmą, pašoko, kad jausdama tuos atliekamus su ja veiksmus, ji nieko nedarė, nieko nesakė ir tam nesipriešino, josios pirmos instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kieno ji buvo atvesta, nuvimdyta bei paguldyta į lovą miegoti, apie tai, kad jai miegant, ji kalbinama buvo į kambarį atėjusios R. (R. M. parodė, kad jos kalbinama, nukentėjusi jai atsakinėjo), apie tai, kad, kad, guldoma miegojimui į lovą, ji, už sugadintą vakarą atsiprašinėjo O. P. (O. P. savo parodymais tai patvirtino), rodo, kad ji absoliučiai visus tiek iki josios paguldymo į lovą, tiek ir jai gulint lovoje, vykusius įvykius bei su ja atliekamus veiksmus jautė, tad neginčytinai akivaizdu, jog bejėgiškoje būklėje dėl apsvaigimo nuo alkoholio, ji tikrai nebuvo ir todėl pasipriešinti atliekamam lytiniam aktui, galėjo. Tokią išvadą daryti leidžia minėtu Ekspertizės aktu, konstatuota išvada apie tai, kad pasipriešinti atliekamam lytiniam aktui nukentėjusi galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja yra atliekami.

Nukentėjusiai jaučiant, jog, pakeliama yra josios suknelę, nuiminėjamos yra jai pėdkelnės, po to nutraukiamos kelnaitės, kišamas, ištraukiamas ir vėl iš naujo kišamas vyriškas lyties organas ir tam nesipriešinant, josios nesutikimas su tokiais atliekamais veiksmais išreikštas nebuvo, tad teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltininkas nesuvokė ir suvokti, lytinę aistrą tenkinantis prieš nukentėjusios valią, negalėjo. Asmeniui nesuvokiant ir negalint suvokti, jog jis lytinę aistrą tenkina prieš nukentėjusios valią, padaryta veika nėra nusikaltimas ir atsakomybės pagal BK 149 str., neužtraukia ir T. Ž. pagal BK 149 str. 1 d. teismo išteisintas yra pagrįstai, todėl apeliantų skundai yra nepagrįsti ir atmetami.

Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, ėmusi tvirtinti, jog, paguldyta į lovą „ji smigo“ ir atsibudusi nuo skausmo, nesuprato kas vyksta ir t.t., tokių parodymų pagrindo josios būklę pripažinti buvus bejėgiška, teismui nedavė. Tokių josios teisme duotų parodymų, jokie faktiniai duomenys, nepatvirtino, o tai, kad josios ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes duoti parodymai pilnai sutapo su liudytojų V. R., R. M., O. P. ir kt. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, patvirtino, jog, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusi tikrai sakė tiesą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios J. B. (buvusios R.) apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, palikti nepakeistą.