Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4636-835/2016 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad CPK 381 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju atsakovės L. S. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas nėra kompetentingas ieškinį nagrinėti.Teismas nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad ieškinys teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį ieškiniu ieškovas prašo pripažinti asmenine nuosavybe yra Alytaus r., nes pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, kadangi pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo faktinė ir nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams.Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo ne tik nutraukti santuoką su Rusijos Federacijos piliete L. S., bet ir padalinti santuokoje įgytą turtą, kuris yra Lietuvoje, todėl pagal CPK 786 straipsnio nuostatas, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ieškinys pareikštas pagal sutuoktinių turto būvimo vietą nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad ieškovas V. B. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės L. S. 1994 m. sausio 22 d. sudarytą santuoką, įregistruotą Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 9, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat ieškovas prašo teismo padalinti santuokos metu įgytą turtą – 0,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovo asmenine nuosavybe. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo sutuoktinė atsakovė L. S., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Respublikoje, Sankt–Peterburgo mieste, yra Rusijos pilietė, o jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje gimusių vaikų neturi.Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo su užsienio valstybės piliete ir Lietuvos Respublikoje esančio turto teisinio statuso (sutuoktinių bendroji nuosavybė ar vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė) ir jo padalijimo. Tai reiškia, kad byla pasižymi tarptautiniu (užsienio) elementu, kuris yra susijęs su Rusijos Federacija.Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kaip neteismingą ieškovo ieškinį, vadovavosi CPK 381 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, ir CPK 31 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byla turi tarptautinį (užsienio) elementą, tačiau neatsižvelgė į CPK VII dalies LIX skyriaus Antros dalies 784, 786 straipsnių nuostatas.CPK 784 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakove, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Kartu pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka ieškovo pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo.Tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas. Kitais atvejais taikomos arba tarptautinės teisinės pagalbos sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir kita su ginču susijusi valstybė (dvišalės ir trišalės teisinės pagalbos sutartys), arba nacionalinė teisė (CPK LIX skyriaus nuostatos). Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“. Šios Tarptautinės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinės privatinės teisės nuostatos ir šių nuostatų santykis. Kadangi Lietuva yra ES narė, o Rusijos Federacija ES teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir ES teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia automatiško Europos Sąjungos teisės netaikymo. Siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo, pareikšto Rusijos Federacijos fiziniam asmeniui, klausimą, reikia nustatyti, koks yra santykis tarp Tarptautinės dvišalės sutarties ir ES teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-946-196/2016). Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nustatant jurisdikciją šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nagrinėjamu atveju yra aktualus ES teisinis reglamentavimas. Šeimos santykiams reguliuoti buvo patvirtintas 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). Šiame reglamente įtvirtintos specifinės taikymo srities apibrėžimo bei jurisdikcijos taisyklės: pirma, šie reglamentai nenustato jų taikymo asmenims, t. y. nediferencijuoja reglamentų taikymo galimybės priklausomai nuo to, ar atsakovas gyvena Europos Sąjungoje ar už jos ribų, antra, šie instrumentai tam tikrais atvejais leidžia Europos Sąjungos valstybės narės teismui prisiimti jurisdikciją nagrinėti bylą ir tais atvejais, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje. Dėl to pagal šį reglamentą jurisdikcijos patikrinimas visuomet pradedamas nuo ES teisės aktų nuostatų, nepriklausomai nuo to, jog bylos tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ne Europos Sąjungos valstybe nare. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta Lietuvos Respublikoje, šalių santuoka tęsiasi 22 metus, atsakovė žadėdavo ieškovui persikelti nuolatinai gyventi į Lietuvą, todėl laikytina, kad šalių bendra gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį ieškovas turi teisę pasirinkti Lietuvos kompetentingą teismą, kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą, kurioje vienas iš sutuoktinių toliau gyvena (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunktis), arba kaip Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje ilgiau nei 6 mėnesius (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktis).Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. tarptautinės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje buvo jų paskutinė bendra gyvenamoji vieta. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad šalių paskutinė bendra gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl darytina išvada, kad jų asmeninius ir turtinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams dalyje ir dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo., remdamasis CPK 31 straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bendrąją taisyklę, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, nustatytą išimtį, tais atvejais, kai tokio pobūdžio reikalavimas pareiškiamas sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, tačiau šioje teisės normoje nenurodyta, kokios valstybės teismams teisminga byla, turinti užsienio elementą. Tai reiškia, kad paminėta teisės norma reguliuoja teismų kompetenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai nėra byloje užsienio elemento, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktuali.CPK 786 straipsnyje nurodyta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Šia teisės norma visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, ši taisyklė taip pat reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pagal Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio, reglamentuojančio išimtinį bylų, kuriose dalyvauja užsieniečiai, teismingumą, 1 dalies 1 punktą, Rusijos Federacijos teismų išimtinei jurisdikcijai priklauso bylos dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį Rusijos Federacijos teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nebuvimo pagal pareikštą ieškinį atsakovei Rusijos Federacijos pilietei, gyvenančiai Rusijos Federacijoje, dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Dėl to ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir ieškovo V. B. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. B. ieškinio atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.