Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-529-1138/2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 200 Eur baudą.

2. A. B. nubaustas už tai, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

3. Be to, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams .

4.1. Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas pažeidė jo teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 ir 6 dalyse. Nebuvo atliktas joks administracinio nusižengimo tyrimas, administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nepagrįstai teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neužtiktino jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus, turėti atstovą.

4.2. Skunde nurodoma, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukimas nustačius ne vien tik nustačius objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir jo kaltę – tyčią ar neatsargumą. Nepakanka nustatyti, kad juridinių asmenų registrui laiku nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, būti nustatyti, kad jis šių veiksmų atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. 2018 m. finansinės ataskaitos nebuvo pateikė, nes negalėjo susitarti su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone dėl paslaugų teikimo, todėl jis neturėjo realių, objektyvių galimybių tai padaryti. 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl akcijų arešto

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

III. Apygardos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų tyrimas atliekamas, o bylos teisme nagrinėjamos vadovaujantis ANK nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normomis, todėl nepagrįstai apeliantas administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo trūkumus sieja su ABTĮ normų pažeidimu, jų nesilaikymu.

7. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju surašant administracinio nusižengimo protokolą bei bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir teisėti interesai, įtvirtinti ANK 577 straipsnyje. ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad dėl ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (ANK 609 straipsnio 5 dalis). Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. nedalyvaujant, 2020 m. lapkričio 12 d. protokolas buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. A. B. pripažįsta jį gavęs 2020 m. gruodžio 21 d. Apylinkės teismas, paskyręs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir datą, apie tai informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. A. B. net du kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ekstremalios situacijos. Pirmąjį kartą apylinkės teismas tenkino jo prašymą ir paskyrė kitą posėdžio datą, tačiau antrojo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jau nebetenkino. Apylinkės teismas išsamiai motyvavo (skundžiamo nutarimo 2.0 – 2.6 punktai), kodėl netenkino pakartotinio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kodėl nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui neatvyko į teismo posėdį, apylinkės teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir tai negali būti vertinama kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių suvaržymas.

8. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. kovo 1 d. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo A. B. paaiškino aplinkybes, susijusias su tuo, kodėl jis, kaip juridinio asmens vadovas, nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais paaiškinimais grindė nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Nors apeliantas teigia, kad minėtuose paaiškinimuose ne taip suformulavo sakinį, nenorėjo pripažinti savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, apygardos teismas tokius jo teiginius vertina tik kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

9. Vadovaujantis 569 straipsnio 4 dalimi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

10. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. O pagal šio įstatymo 28 straipsnio nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Minėtą Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatą detalizuoja CK 2.66 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas (CK 2.67 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020, 18 punktas). Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Juridinių asmenų registrui per CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nebuvo pareiktas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita už 2018 m. ir už 2019 m. finansinius metus. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių A. B. nepateikė finansines įmonės ataskaitos ir metinio pranešimo nešalino jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.