- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-2144-619/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“, A. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d., nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams A. Ž., žemės ūkio bendrovei ,,VG Ausieniškės“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovas AB ,,Kauno grūdai“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės A. Ž. vienašališką 2011 m. rugsėjo 1 d., žemės sklypo nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Elektrėnų sav., nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti 2012 m. rugsėjo 18 d., nuomos sutartį, sudarytą tarp A. Ž. ir žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“, dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Elektrėnų sav., nuomos negaliojančia. Ieškinyje ieškovas prašė teismą nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų A. Ž. ir žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ 2012 m. rugsėjo 19 d., sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Elektrėnų sav., nuomos (išnuomotas plotas 8 ha) vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d., nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies, ieškovo reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovui, žemės ūkio bendrovei ,,VG Ausieniškės“, naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Elektrėnų sav., pagal 2012 m. rugsėjo 18 d., nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, bei konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo žemės sklype vykdomos veiklos pobūdį, specifiškumą pasireiškiantį tuo, kad nurodytai veiklai būdingas tęstinumas nepertraukiamumas, išankstinis veiklos planavimas, bei į tai, kad ginčo šalys sudarydamos 2011 m. rugsėjo 1 d., žemės sklypo nuomos sutartį sulygo, jog pagal žemės nuomos sutartį ji galios iki 2016 m. gruodžio 31 d., ieškovas žemės sklypu naudojosi beveik vienerius metus, todėl pagrįstai tikėjosi, jog žemės sklypo nuomos sutartis bus vykdoma nepertraukiamai, iki sutarties šalių sulygto termino pabaigos. Įvertinęs tai, kad ieškovas žemės ūkio veiklą vykdė iki pat vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo ir ginčo sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad tuo atveju, jei byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai, o ieškovui galimai palankus teismo sprendimas galėtų pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad ieškovui į bylą nepateikus ginčo sutarties, teismas neturi galimybės įvertinti dėl kokių sutarties sąlygų ginčo šalys sulygo, dėl to sprendė, kad ieškovo pašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - ginčo sutarties vykdymo sustabdymo taikymas visa apimtimi būtų neproporcingas, ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė draudimą atsakovui žemės ūkio bendrovei ,,AG Ausieniškės“ naudotis žemės sklypu. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai neribos atsakovų teisių, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik nekilnojamojo turto atžvilgiu, kuris yra ginčo dalykas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas žemės ūkio bendrovė ,,VG Ausieniškės“ (toliau – Apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 dienos nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo ir žemės savininko sudaryta žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl negali būti naudojama prieš atsakovą žemės ūkio bendrovę ,,VG Ausieniškės“ (CK 6.547 str.). Priešingai, atsakovų sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre, todėl gali būti naudojama prieš ieškovą. Atsakovo teigimu, priimant skundžiamąją nutartį buvo pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principas, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo laikotarpiu suteikė absoliutų prioritetą ieškovo interesams, neproporcingai suvaržant atsakovo teises. Priimta nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai. Priimant skundžiamąją nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas reiškia du materialinius teisinius reikalavimus: 1) dėl su ieškovu sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu; 2) pripažinti tarp atsakovų sudarytą nuomos sutartį negaliojančia. Tačiau nežiūrint į tai, kad ieškovas kalba apie būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, toks materialinis teisinis reikalavimas nėra reiškiamas. Dėl šios priežasties atsakovas mano, kad į virš nurodytus ieškovo argumentus, nagrinėjamu atveju, teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio dalyku. Be to, ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes šiuo atveju ieškovas reiškia ieškinį dėl pripažinimo ir priimtas teismo sprendimas nereikalautų jokio vykdymo, todėl jo vykdymo užtikrinimas yra aiškiai perteklinis ir iš esmės atitinka ieškovo siekiamą bylos rezultatą, todėl skundžiamoji teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Ieškovas AB ,,Kauno grūdai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nėra ir negali būti paneigtas faktas, jog tarp ieškovo ir A. Ž. buvo sudaryta 2011-09-01 d. sutartis dėl žemės sklypo nuomos, be to, atsakovė neginčija teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jų apimties. Formalus CK 6.547 str. 2 d. aiškinimas neatsižvelgiant konkrečiai į šios bylos aplinkybes akivaizdžiai pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus. Atsakovas jau dabar siekia išspręsti ginčą iš esmės, nors šioje bylos stadijoje ginčas nėra ir negali būti sprendžiamas iš esmės, nes buvo spręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Nesutinka su tuo, kad priimant skundžiamąją nutartį buvo pažeistas proporcingumo principas, nes joks prioritetas ieškovo interesams suteiktas nebuvo ir atsakovo teisės varžomos nebuvo taip pat, o apylinkės teismas tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes pagrįstai sprendė dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nesutinka su atsakovo atskirajame skunde minima aukštesnių teismų praktika, nes ji skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Taip pat nesutinka su tuo, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio pagrįstumo. Šis klausimas sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, pripažinus vienašališką 2011 m. rugsėjo 1 d., žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei ginčijamą 2012 m. rugsėjo 18 d., žemės nuomos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio bei taikant restituciją, nuomotojas privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis nuomotojui priklausančiu žemės sklypu kurį nuomotojas išnuomojo žemės ūkio bendrovei ,,VG Ausieniškės“. Pagal 2012 m. rugsėjo 18 d., nuomos sutartį žemės ūkio bendrovė ,,VG Ausieniškės“ turi visas sąlygas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011 m. rugsėjo 1 d., nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo, nepertraukiamumo, išankstinio veiklos planavimo būtų objektyviai neįmanoma tęsti vėliau. Be to, veiklą pagal 2012 m. rugsėjo 19 d., nuomos sutartį, išnuomotame žemės sklype pradėjus žemės ūkio bendrovei ,,VG Ausieniškės“ ieškovo siekis tęsti veiklą išnuomotame žemės sklype būtų komplikuotas arba neįmanomas ir ieškovas galimai dėl to patirtų nuostolių. Dėl nurodytų aplinkybių teigia, kad apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Taip pat nesutinka su atsakovo minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-1046/2000, 3K-3-23/2004, 2-2190/2011, 2-433/2008, nes šių bylų faktinė aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl negali būti taikomos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo tarp šalių ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies byloje pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui ŽŪB „ VG Ausieniškės“ naudotis žemės sklypu pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba sprendimas gali tapti visiškai nebeįvykdomu. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl jas taikant byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pažeidė CK 6.547 straipsnio nuostatas, nes ieškovo ir atsakovės žemės nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis, t.y. prie žemės ūkio bendrovę ,,VG Ausieniškės“ gali būti panaudota tik ją įregistravus viešajame registre. Kadangi tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, ieškovas jos negali naudoti prieš žemės ūkio bendrovę ,,VG Ausieniškės“. Teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, nes nėra paneigta įrodymais aplinkybė, kad tarp ieškovo AB „Kauno grūdai“ ir atsakovės A. Ž. 2011-09-01 buvo sudaryta ir vykdoma žemės sklypo nuomos sutartis, nuomos sutarties sudarymo faktas byloje nėra ginčo dalykas. Pažymėtina, kad CK 6.547 str. 2 d., nuostata negali būti aiškinama šioje situacijoje vien formaliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, formalus minėtos teisės normos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principus. Teismui priklauso diskrecijos teisė spręsti įrodymų pakankamumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje. Apelianto cituojama aukštesnių teismų praktika dėl CK 6.547 str. 2 d. taikymo teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo remtis, nes ginčo bylos ir nurodytų atskirajame skunde bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1409/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011) faktinės aplinkybės nesutampa, todėl negali būti taikoma suformuota šiose bylose teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas proporcingumo principas, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo laikotarpiu suteikė absoliutų prioritetą ieškovo interesams, neproporcingai suvaržant atsakovų teises. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apelianto argumentu.
Ginčas byloje kilo dėl ieškovo ir atsakovės A. Ž. 2011 m. rugsėjo 1 d., sudarytos žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir tarp šios atsakovės bei ir žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ 2012 m. rugsėjo 18 d., sudarytos žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje konkrečioje situacijoje, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir neužtikrinamos ieškovo teisės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino bylos duomenis ir įrodymus bei teisingai nustatė, jog pagrindinė žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, naudojimo paskirtis yra žemės ūkis. Taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas ginčo sklypu pagal šalių sudarytą nuomos sutartį jau naudojasi beveik vienerius metus, o žemės sklypo nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės A. Ž. buvo sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d.. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai tikėjosi bei planavo naudotis žemės sklypu visą nuomos sutartyje numatytą laikotarpį. Remdamasis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į žemės ūkio veiklos specifiškumą, nepertraukiamumą bei išankstinį veiklos planavimą, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ naudotis žemės sklypu pagal tarp atsakovų sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad priešingu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, būtų nebeįmanoma atkurti iki galimo teisės pažeidimo buvusios padėties, būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai. Taigi būtų paneigta ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, kas neatitiktų teisingumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo teisės principų. Ieškinio patenkinimo atveju, nuomotojas privalėtų grąžinti žemę ieškovui naudotis. Pagal 2012-09-18 nuomos sutartį ŽŪB „VG Ausieniškės“ su atsakove A. Ž. atsakovas turėtų visas galimybes trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame žemės sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo nebūtų galima tęsti vėliau. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, tai sprendimo įvykdymas šioje byloje negarantuotų šių ieškovo siekių įgyvendinimo, o atsakovui ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis, šių siekių įgyvendinimas būtų dar labiau komplikuotas arba visai nebeįmanomas. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti realiai neįvykdomas, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.).
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 320 str. 1 d.).
Ieškovas AB ,,Kauno grūdai“ prašo priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.) apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ieškovo prašymas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu., teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.