Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys E. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

10. Apeliantas E. A. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. pranešimą apie įtarimą, apelianto 2024 m. liepos 30 d. prašymą ikiteisminiame tyrime, Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą atmesti prašymą, raštą VMI. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą klausimu, todėl apelianto E. A. pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/24/02037 pagal VMI 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-242534 dėl 57 149,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. A. išieškotojai VMI. Antstolio 2025 m. sausio 21 d. reikalavimu dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-123-1717 skolininkas buvo įpareigotas iki 2025 m. sausio 27 d. raštu pateikti detalius duomenis apie visą skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant turimomis kriptovaliutomis, taip pat pateikti turimų banko sąskaitų, tiek atidarytų Lietuvoje, tiek užsienyje, banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 25 d. iki šios dienos. Antstolio 2024 m. sausio 21 d. reikalavimas laikomas įteiktu skolininkui nuo 2024 m. sausio 21 d., t. y. išsiuntimo dienos, kadangi buvo išsiųstas skolininko nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

12. 2025 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teisme gautas antstolio Mareko Petrovskio pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, kuriuo prašoma: 1) skirti suinteresuotam asmeniui E. A. už antstolio 2025 m. sausio 21 d. reikalavimo dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-123-1717 nevykdymą CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną; 2) informuoti suinteresuotą asmenį, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį nedelsiant įvykdyti antstolio reikalavimą.

13. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies. Teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui E. A. vienkartinę 200 Eur dydžio baudą už antstolio Mareko Petrovskio 2025 m. sausio 21 d. reikalavimo dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-123-1717 nevykdymą. Teismas išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolio teisėtus reikalavimus.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas E. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad antstolio reikalaujama informacija yra analogiškai tai, kurią iš apelianto norėjo gauti ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuo 2023 metų vykstančiame tyrime. Apie ikiteisminį tyrimą atliekamą apelianto atžvilgiu antstoliui yra žinoma, kaip ir apie apelianto poziciją dėl informacijos teikimo. Antstoliui taip pat žinoma, kad kratos metu buvo paimti kompiuteriai, telefonai, magnetinės laikmenos ir apeliantas neturi jokių prisijungimo galimybių, todėl reikalaujamos informacijos antstoliui pateikti negali.

15. CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, už šio reikalavimo neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur dydžio baudą arba nubausti areštu iki 30 parų. Ši norma yra specialioji norma CPK 585 straipsnio atžvilgiu, kuris įtvirtina antstolio reikalavimų visiems asmenims privalomumą.

17. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011, 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021).

18. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, negalint įvykdyti, turi būti nurodytos antstoliui pagrįstos nevykdymo priežastys.

19. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų, antstolio 2024 m. sausio 21 d. reikalavimas dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-123-1717 skolininkui įteiktas 2024 m. sausio 21 d., tačiau skolininkas nereagavo į antstolio reikalavimą pateikti nurodomą informaciją, taip pat antstoliui nepranešė, dėl kokių priežasčių informacija antstoliui nėra pateikta, nors tokią pareigą turėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šios aplinkybės pagrindžia skolininko kaltę dėl antstolio reikalavimo nevykdymo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo jokių duomenų, kad apeliantas būtų nurodęs antstoliui reikalavimo nevykdymo priežastis, kitaip bendradarbiavęs su antstoliu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, apeliantas nebendradarbiavo su antstoliu aptartu klausimu, iki pat skundžiamos nutarties priėmimo neteikė antstoliui jokių reikalavimo nevykdymo argumentų, apsunkino vykdymo procesą, trukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudą apeliantui už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nors apeliantas nurodo, kad kratos metu buvo paimti kompiuteriai, telefonai, magnetinės laikmenos ir apeliantas neturi jokių prisijungimo galimybių, todėl reikalaujamos informacijos antstoliui pateikti negali, tačiau minėti apelianto argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi apeliantui nėra būtini kratos metu paimti daiktai tam, kad jis galėtų antstoliui pateikti duomenis apie visą apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant turimomis kriptovaliutomis, taip pat pateikti turimų banko sąskaitų, tiek atidarytų Lietuvoje, tiek užsienyje, banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 25 d. iki antstolio reikalavimo priėmimo dienos 2025 m. sausio 21 d.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai skyrė apeliantui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.