Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1. Projekto vykdytojo partnerė kartu su VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centru (toliau – ir Projekto vykdytoja, TECHIN) Projektui įgyvendinti atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Kompiuterinės įrangos ir reikmenų pirkimas“, Pirkimo Nr. 683712 (toliau – Pirkimas), apie kurį skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 10 d.

2.2. Pirkimo objektas – kompiuterinė įranga ir reikmenys, kurių apimtys ir reikalavimai nustatyti Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija, priedas Nr. 4.3) (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 p. ir 2.2 p.).

2.3. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 9 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė 1 tiekėjas – UAB „Atea“ (toliau – Pirkimo laimėtojas), su kuriuo Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, 2023 m. rugsėjo 27 d. sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VŠ-42 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 125 637,83 Eur su PVM, visa ši suma finansuojama Projekto lėšomis.

2.4. Atsakovė, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2023 lapkričio 28 d. el. laišku kreipėsi į Projekto vykdytojo partnerį – Perkančiąją organizaciją, prašydamas pagrįsti Techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį Viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams, o taip pat Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitikties vertinimo teisėtumą.

2.10. Agentūros priimtas Sprendimas dėl pažeidimo sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai – tuo atveju, jeigu Sprendimas dėl pažeidimo nebūtų panaikintas, Pareiškėja turėtų grąžinti 32 409,46 Eur sumą. Pareiškėjas, kuris yra viešoji įstaiga, visas šias lėšas jau panaudojo Projektui, todėl nepagrįstu ir neteisėtu Sprendimu dėl pažeidimo yra pažeidžiamos jos teisės – grąžinti Sprendime nurodytą sumą.

2.11. Vien tai, kad pareiškėja 32 409,46 Eur sumą turėtų grąžinti ne tiesiai atsakovei, o Projekto vykdytojai, o pastaroji šią sumą turėtų pervesti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sąskaitą, kaip nurodė Agentūra Pranešimu dėl lėšų grąžinimo, nereiškia, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo ar gina Projekto vykdytojos teises.

2.12. Finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi atsakovės nurodyti Pažeidimas Nr. 1 (abu jo aspektai) ir Pažeidimas Nr. 2 (toliau kartu – Pažeidimai) yra išimtinai formalūs, neesminiai, nesukėlė absoliučiai jokių realių pasekmių, dėl jų neatsirado ir negalėjo atsirasti nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, todėl negali lemti Finansinės korekcijos taikymo.

2.12.1. Atsakovės nurodytas pareiškėjos nukrypimas nuo VPĮ nuostatų per se (savaime) negali lemti Finansinės korekcijos taikymo.

2.12.2. Nenustačius aplinkybės, jog atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, negali būti konstatuojama, kad yra pažeidimas Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (toliau – Lėšų administravimo taisyklės), 3 punkto prasme.

2.12.3. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės), nurodyta, kad tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

2.12.4. Techninės specifikacijos Reikalavimas, pagal kurį „Lietuvoje turi būti ne mažiau kaip 1 gamintojo sertifikuotas serviso centras garantiniam remontui atlikti“ (Techninės specifikacijos 1.14.4 p., 2.14.14 p., 3.14.4 p.), nesukėlė ir negalėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

2.12.5. Techninės specifikacijos lentelės „Techninė specifikacija Nr. 2 2. Stacionarus kompiuteris (darbinė stotis) – 2 kompl.“ 2.16 p. „Planšetinis kompiuteris – 1 vnt.“ nustatytų reikalavimų visuma (techninių reikalavimų derinys), kuri, kaip nurodo Atsakovė Sprendime dėl pažeidimo, buvo pritaikyta vieno gamintojo Lenovo Prekės Tab P11 Pro modeliui, taip pat nesukėlė ir negalėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

2.12.6. Aplinkybė, kad Pirkimo Sutartis buvo sudaryta su Pirkimo laimėtoju, pasiūliusio planšetinį kompiuterį, kurio perkamas kiekis buvo 1 vnt. ir kurio vertė sudarė 0,005 proc. Sutarties vertės, neatitikusį dviejų mažareikšmių reikalavimų (planšetinio kompiuterio ekranas buvo ne 11,1", o 11.0" (Techninės specifikacijos 2.16.8 p.), o ToF artumo jutiklio funkcija buvo realizuota kitu būdu (Techninės specifikacijos 2.16.9 p.)), nesukėlė ir negalėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

2.13.1. Proporcingumo principo, be kita ko, privalo būti laikomasi taip pat ir atliekant paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansinius koregavimus. Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iš struktūrinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 2 str. 2 p. numato prievolę valstybėms narėms taikyti finansines korekcijas griežtai vadovaujantis proporcingumo principu (SESV 5 str.): panaikindamos visą Bendrijos finansavimą arba jo dalį, valstybės narės atsižvelgia į neatitikimų pobūdį ir sunkumą bei fondų finansinį nuostolį.

2.13.2. Pagal nuosekliai suformuotą LVAT teismų praktiką Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui (LVAT 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016).

2.13.3. Atsakovė, pritaikydama galutinę Finansinę korekciją, neatsižvelgė į Pažeidimų sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, nevertino finansinių pasekmių ir akivaizdžiai pažeidė proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos veiksmai Pirkime realiai nepažeidė konkurencijos ir leido pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – įsigyti pareiškėjai reikalingą Pirkimo objektą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis), atsakovės numatytas taikyti finansinės korekcijos dydis – 25 proc. nuo Sutarties vertės – prieštarauja proporcingumo principui.

4.1. Pareiškėja, kaip Projekto vykdytojo partnerė, neturi teisės ginčyti CPVA sprendimo teisme, kadangi neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir pati nėra sudariusi su Agentūra projekto finansavimo sutarties. 2018 m. gegužės 18 d. projekto Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-01-0001 įgyvendinimo sutartis buvo sudaryta tarp CPVA ir VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro, kuris yra pagrindinis projekto vykdytojas, o ne pareiškėja.

4.2. Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 162–163 punktais, teisiniai santykiai dėl projektų įgyvendinimo ir finansavimo sieja CPVA ir projekto vykdytoją, o ne jo partnerius.

4.3. Pareiškėja negali ginčyti CPVA sprendimo, kuris nesukėlė jai tiesioginių teisinių pasekmių, nes joks finansavimas ar įsipareigojimai iš CPVA jai nebuvo tiesiogiai taikomi. Todėl Agentūros teigimu, skundas turi būti atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, nes pareiškėja negina savo subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso, kaip to reikalauja ABTĮ 5 straipsnio 1–3 dalys ir 23 straipsnio 1 dalis bei atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-733-822/2021).

4.4. Pareiškėja, kaip Projekto vykdytojos partnerė, savo galimai pažeistas teises galėjo ginti šiais būdais: 1) susipažinusi ir nesutikdama su CPVA priimtu Sprendimu dėl jos vykdyto Pirkimo bei matydama, kad Projekto vykdytoja nesiima aktyvių veiksmų šį CPVA Sprendimą skųsti, turėjo teisę skųsti Projekto vykdytojos neveikimą ABTĮ 17 str. 1 d. 10 p.); 2) nesutikdama su Projekto vykdytojos 2024-04-24 raštu „Dėl lėšų grąžinimo projekte „Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ 09.1.2.-CPVA-V-721-01-0001“, kuris jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, skųsti jį įstatymų nustatyta tvarka; 3) patyrusi nuostolių dėl Projekto vykdytojos savalaikio neveikimo ir/ar neteisėtų sprendimų – reikalauti jų atlyginimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarka (2021-12-27 Jungtinės veiklos/partnerystės sutarties Nr. SU/2021-100 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) 6.2 p.).

4.5. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nustatyti pažeidimai yra realūs, esminiai ir sukėlė potencialią žalą Europos Sąjungos biudžetui, todėl buvo teisinis pagrindas taikyti finansinę korekciją.

4.6. Atsakovė sprendimą grindė: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostata, pagal kurią pažeidimu laikomas ES teisės ar nacionalinės teisės pažeidimas, padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, sukėlęs ar galėjęs sukelti žalą ES biudžetui; Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 311 punktu; Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis, reglamentuojančiomis finansines pataisas už viešųjų pirkimų pažeidimus.

4.7. Pareiškėjos padaryti pažeidimai yra trijų kategorijų:

4.7.1. Pažeidimas Nr. 1 (pirmas aspektas) – techninėje specifikacijoje nurodytas reikalavimas, kad „Lietuvoje turi būti ne mažiau kaip vienas gamintojo sertifikuotas serviso centras“, Agentūros vertinimu, yra neproporcingas ir diskriminacinis, apribojantis konkurenciją. Tokie reikalavimai draudžiami pagal Gairių 2.1 lentelės 10 punktą, kuriame nurodyta, kad finansinė korekcija tokiu atveju gali būti ne mažesnė nei 10 proc. CPVA, atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas tik vienas pasiūlymas (kuris turėjo būti atmestas), taikė 25 proc. korekciją.

4.7.2. Pažeidimas Nr. 1 (antras aspektas) – planšetinio kompiuterio techninių reikalavimų visuma (pvz., specifikacijos 2.16 punktas) buvo pritaikyta konkrečiam gamintojui (Lenovo Tab P11 Pro), taip pažeidžiant nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Pagal Gairių 2.1 lentelės 11 punktą ši situacija vertinama kaip ribojanti tiekėjų galimybes, ir numatoma bent 5 proc. pataisos norma, tačiau CPVA nusprendė ją apjungti su pirmu aspektu.

4.7.3. Pažeidimas Nr. 2 – viešojo pirkimo laimėtojas UAB „Atea“ pateikė pasiūlymą, kuriame nurodytas planšetinis kompiuteris neatitiko dviejų Techninės specifikacijos reikalavimų: ekrano dydžio (vietoje 11,3“ ± 0,2“ – tik 11.0“); ToF artumo jutiklio nebuvimo. Pareiškėja šiuos neatitikimus žinojo, tačiau pripažino laimėtoją neteisėtai. Tokiais veiksmais buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. ir 45 str. 1 d. 1 p. Reikalavimų 2 ir 3 nesilaikymas atitiko Gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame numatyta 25 proc. pataisos norma, nes buvo priimtas netinkamas pasiūlymas.

4.8. Atsižvelgdama į tai, kad visi trys pažeidimai buvo nustatyti tame pačiame pirkime, CPVA vadovavosi PAFT 7 priedo 11 punktu ir Gairių 1.4 punktu, kuriuose nustatyta, kad esant keliems pažeidimams taikoma tik didžiausia iš jų pataisos norma. Todėl buvo pritaikyta viena 25 proc. finansinė korekcija nuo 125 637,83 Eur su PVM, t. y. 32 409,46 Eur.

4.9. Atsakovės vertinimu, taikytas korekcijos dydis atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą; sutampa su Gairių nuostatomis; atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią svarbu įvertinti ne tik formalų pažeidimą, bet ir jo poveikį konkurencijai (pvz., LVAT 2022-01-26 nutartis byloje Nr. A-62-525/2022).

4.10. Atsakovė prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 2 d.); pareiškėja turėjo galimybę save atstovauti be advokato, nes turi vidinių žmogiškųjų išteklių; nėra pagrindo atlyginti advokato išlaidų, nes skundas, CPVA nuomone, nepagrįstas iš esmės.

6. Atsiliepime į pareiškėjos skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras paaiškino, kad palaiko pareiškėjos poziciją, taip pat palaiko skundo argumentus dėl pritaikytos sankcijos – finansinės korekcijos neproporcingumo. Papildomai paaiškino, kad:

6.1. Atsakovė 2024 m. kovo 4 d. pranešimu davė nurodymą TECHIN šią pinigų sumą grąžinti, tačiau galutinė finansinė našta dėl šių piniginių lėšų teks pareiškėjai, nes nurodomus su galimais pažeidimais susijusius veiksmus atliko savarankiškai pareiškėja ir dėl pirkimų, kurie išimtinai susiję su pareiškėjos poreikiais ir veikla.

6.2. Nuorodos į TECHIN pažeidimus ir įpareigojimus TECHIN padarytos formaliai, nes finansavimas skirtas partneriams (asmenų grupei), kurių vardu veikia TECHIN. Faktiškai nurodomi pažeidimai buvo padaryti viešuosiuose pirkimuose, kuriuos vykdė pareiškėjas išimtinai dėl savo poreikių ir veiklos. TECHIN ir pareiškėjas dalyvauja Projekte kaip partneriai ir pagal dalyvavimo sąlygas formalus atsakingas subjektas prieš atsakovą yra TECHIN. TECHIN turėtų pareigą grąžinti kokias nors sumas atsakovui dėl to, kad kitas Projekte dalyvaujantis partneris – pareiškėja netinkamai įvykdė viešuosius pirkimus, tai tokio mokėjimo atveju sumokėtai sumai TECHIN įgytų reikalavimą į pareiškėją kaip faktinę pažeidėją.

6.3. Sprendimas priimtas vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528, (toliau – Taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – PAFT). Šių teisės aktų teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą teigti, kad jais sukurta sistema kontroliuoti, kad tam tikrų piniginių fondų skiriamos piniginės lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį, o paskirtos kontroliuojančios institucijos (prie jų priskiriama ir atsakovė) turėtų priemones ir pagrindus nesuteikti nurodytų fondų piniginių lėšų, jeigu jas numatoma naudoti ne pagal paskirtį, o panaudojus ne pagal paskirtį, jas susigrąžinti.

6.4. Jeigu ginčui aktualių fondų lėšos ir panaudojamos, padarant formalius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kurie nereiškia netinkamo lėšų panaudojimo, nuostolių atitinkamam fondui, tai tokie pažeidimai lėšų priežiūros institucijos negali būti vertinami kaip netinkamas minėtų lėšų panaudojimas ir tokių atveju pagrindu taikyti sankcijas – reikalauti grąžinti dalį panaudotų lėšų.

6.5. Atsakovė turi pateikti įrodymus, kad nustatyti pažeidimai lėmė tai, jog aktualių fondų lėšos buvo panaudotos tiems pirkimams, kurių nebūtų galimybės vykdyti, nepadarant minėtų pažeidimų ir kokio dydžio tokios lėšos. Jeigu nenustatomas lėšų netinkamo panaudojimo faktas, įgyvendinančioji institucija neturi teisės vertinti padarytų veiksmų, nors jais ir būtų padaryti kokių nors teisės normų pažeidimai, už tokius pažeidimus negalėtų taikyti, kokių nors sankcijų. Jos tik turėtų bendrąją teisę ir tuo pačiu pareigą pranešti apie padarytus pažeidimus kitoms kompetentingoms institucijoms.

6.6. PAFT 34 skirsnyje „Netinkamos finansuoti išlaidos“ nurodomos išlaidos, kurios dėl padarytų pažeidimų pripažįstamos netinkamos finansuoti. Pateiktas tokių išlaidų apibūdinimas rodo, kad jų tinkamumas nustatomas pagal jų panaudojimo paskirtį ir pasiektą finansinį rezultatą, o ne pagal kokius nors formalius teisės normų pažeidimus jas panaudojant pagal paskirtį, t.y. teisės aktų pažeidimas šių lėšų panaudojimo metu savaime nelemia tokių išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.

6.7. Atsakovė, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, t. y. atsakovė neturi kompetencijos takyti kokias nors sankcijas ar neigiamas pasekmes atitinkamų fondų lėšų gavėjui / naudotojui vien dėl to, kad jis padarė vienokį ar kitokį teisės aktų pažeidimą. Atsakovė tai gali daryti tik pagal teisės aktus nustačiusi netinkamų finansuoti išlaidų faktą. Teisės akto pažeidimas nebūtinai lemia panaudotų lėšų pripažinimą netinkamomis finansuoti išlaidomis.

6.8. Didžioji dalis Sprendime nurodomų pažeidimų siejama su techniniais neatitikimais mažoje dalyje pirkimų ir tie neatitikimai reiškia, kad buvo nupirktos prekės ne visai tų duomenų, kurie buvo nurodyti pirkimo sąlygose, nors iš esmės tos pačios kategorijos prekės (Stacionarus kompiuteris (darbinė stotis) – 2 kompl. ir planšetinis kompiuteris – 1 vnt.). Sprendime nėra nurodoma, kad tokie neatitikimai kaip nors iš esmės iškreipė pirkimus, kad pareiškėjas įsigijo prekes, kurių jam iš tikrųjų nereikia, faktiškai įsigytos prekės mažesnės vertės negu pirkimo sąlygose nustatyta jų kaina ar kad faktiškai nupirktos prekės apskritai negalėjo būti perkamos už lėšas, kurios buvo panaudotos pirkimui.

6.9. Faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės rodo, kad nebuvo jokių kitų net potencialių dalyvių, tad net pagal atsakovės argumentus faktiškai nebuvo konkurencijos ribojimo, o nurodomi pareiškėjos veiksmai, nustatant Pirkimo sąlygą, kad Pirkimo dalyvis Lietuvoje turi turėti ne mažiau kaip 1 gamintojo sertifikuotas serviso centrą garantiniam remontui atlikti, nesukėlė tokių pasekmių, kurios pagal PAFT reikalavimus sudarytų pagrindą pripažinti panaudotas lėšas netinkamomis finansuoti išlaidomis.

9.1. Pareiškėja kartu su Projekto vykdytoju – VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centru – įgyvendina projektą „Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“, projekto kodas Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-01-0001. Projektui įgyvendinti buvo vykdomas supaprastintas atviras viešasis pirkimas „Kompiuterinės įrangos ir reikmenų pirkimas“, paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 10 d. CVP IS (Pirkimo Nr. 683712). Pirkimą vykdė pareiškėja – Projekto vykdytojo partnerė.

9.2. Pirkimo objektas – kompiuterinė įranga ir reikmenys, nurodyti Techninės specifikacijos lentelėse. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė devyni tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė vienas dalyvis UAB „Atea“ (toliau – ir Laimėtojas), kurį Perkančioji organizacija pripažino Pirkimo laimėtoju, ir su kuriuo 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta 125 637,83 Eur su PVM vertės viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VŠ-42. Visa ši suma numatyta finansuoti iš Projekto lėšų.

9.3. Projekto vykdytojos partnerė 2023 m. spalio 30 d. per CVP IS pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas atliktas galimai netinkamai, kadangi: 1) Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų sąlygose nustatė Pirkimo objektui neproporcingus ir dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančius Techninės specifikacijos reikalavimus; 2) Perkančioji organizacija netinkamai įvertino ir Pirkimo laimėtoju nepagrįstai pripažino Laimėtojo Pirkimo pasiūlymą, nors jis iš dalies neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų.

9.4. CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pagrįsti techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui bei įvertinti pasiūlymo atitiktį. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė paaiškinimus, kurie, CPVA vertinimu, nepaneigė galimo įtarimo apie pažeidimą prielaidų, todėl CPVA įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT21 bei pradėjo jo tyrimą, apie kurį informavo 2023 m. gruodžio 8 d. pranešimu Nr. PR001.

9.5. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 8 d. pateikė CPVA raštą „Dėl paaiškinimų pateikimo dėl įtariamo pažeidimo Nr. IT21 projekte Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-01-0001“ Nr. D3-17.

9.6. Išnagrinėjusi pirkimo dokumentus, pasiūlymą ir pareiškėjos paaiškinimus, CPVA 2024 m. kovo 4 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nustatyti pertekliniai ir konkurenciją ribojantys techniniai reikalavimai (Pažeidimas Nr. 1), taip pat pasiūlymas, kuriam buvo skirtas pirkimas, neatitiko dviejų specifikacijos punktų (Pažeidimas Nr. 2), taip pažeidžiant taip pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį; Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 straipsnio 3 dalį dėl techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumo bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties vertinimo tvarkos.

9.7. Atsižvelgdama į abu pažeidimus, CPVA taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo visos sutarties vertės (125 637,83 Eur su PVM) ir pripažino netinkamomis finansuoti 32 409,46 Eur Projekto išlaidų.

9.8. Atsakovė 2024 m. kovo 4 d. Pranešimu apie sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimą nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui gražinti 32 409,46 Eur.

9.9. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SD-130 kreipėsi į pareiškėją prašydamas užtikrinti, kad ne vėliau, kaip 5 d. d. iki sprendimuose nurodyto grąžinimo termino, grąžintinos lėšos būtų pervestos į Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro atsiskaitomąją sąskaitą.

10. Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras (pareiškėja) yra Projekto vykdytojo partnerė, o VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (trečiasis suinteresuotas asmuo) yra Projekto vykdytoja. Šie asmenys kartu įgyvendina Projektą.

11. Pareiškėja skunde nurodo, jog turi teisinį suinteresuotumą ginčyti CPVA Sprendimą dėl pažeidimo, nes ji, kaip Projekto vykdytojo partnerė, turėtų grąžinti 32 409,46 Eur sumą Projekto vykdytojai, jei būtų pripažinta, kad Sprendimu dėl pažeidimo taikyta finansinė korekcija yra teisėta.

12. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444?2863/2011).

27. Pareiškėja skunde teigia, kad tuo atveju, jei Agentūros 2024 m. kovo 4 d. sprendimu dėl pažeidimo taikyta 25 proc. finansinė korekcija būtų pripažinta teisėta, būtent jai, kaip projekto vykdytojo partnerei, kiltų pareiga grąžinti 32 409,46 Eur sumą projekto vykdytojui – VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrui, o ši savo ruožtu šią sumą turėtų pervesti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sąskaitą.

30. CPVA kartu su savo 2024 m. liepos 11 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė 2021 m. gruodžio 27 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. SU/2021-100 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuri buvo sudaryta tarp VšĮ Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro ir pareiškėjos. Šia Jungtinės veiklos sutartimi susitarta kooperuojant turtą, darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius bendrai įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą. Kaip matyti, minėta Jungtinės veiklos sutartis yra nesusijusi su Agentūra.