Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui T. V., atsakovo atstovei B. P., trečiojo asmens atstovei L. N., trečiajam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų UAB Litmotas, UAB Vitropolis, B. B., A. G., K. M., M. K., M. A. B., D. M. ieškinį atsakovui UAB Naujamiesčio būstui dėl neteisėtų veiksmų, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, E. L., A. L., M. K., J. B., D. B., V. B., R. B., J. B., A. B. R. G., L. G., K. K., V. Š., A. Z., T. V., V. T. P., I. P., S. J., R. O., J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Ieškovai yra šio namo gyventojai/patalpų savininkai. 2015-04-27 Statinio apžiūros akte nustačius, jog stogo ir lietaus nuvedimo sistemos būklė neatitinka STR.1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos ir nustačius poreikį atlikti remonto darbus, 2015-05-06 buvo šaukiamas gyventojų susirinkimas, dėl stogo būklės. Visi susirinkime dalyvaujantys gyventojai išreiškė pageidavimą dėl stogo remonto darbų. Po gyventojų visuotinio susirinkimo, 2015-07-02 buvo vykdoma butų ir kitų patalpų savininkų apklausa raštu dėl Namo aprašo keitimo, nurodant, kad 1 laiptinės butų ir kitų patalpų savininkai atsakingi už stogo remontus virš pirmos laiptinės, 2 laiptinės- virš antros; stogo virš pirmos laiptinės remonto projekto parengimas; balkonų remonto parengimas; bendro stogo ir balkonų remonto projekto parengimas.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo (nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 7 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014; ir kt.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 str. 4 d., butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Šioje byloje ieškovai ir atsakovas nesutaria dėl būtinybės atlikti stogo remonto darbus. Tai yra, ieškovai mano, kad stogo pažeidimai vyko dėl neteisėtų buto tvarkymo veiksmų, o atsakovas teigia, jog buto stogo būklė buvo kritinė, todėl būtina jį keisti net ir nesant visuotiniam gyventojų pritarimui.

LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose administratoriui imperatyviai privalomas pareigas ne visada įmanoma vykdyti kartu turint ir daugumos savininkų palaikymą, tačiau bet kokiu atveju šios pareigos yra vykdomos savininkų naudai ir interesais, kartu įgyvendinant namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus. Kaip teisingai yra pažymėjęs atsakovas, namo administratorius yra skiriamas tuo tikslu, jog profesionaliai veikdamas, pasitelkdamas kvalifikuotus specialistus ir žinodamas kokios gali būti netinkamos nuolatinės techninės priežiūros ar avarinės būklės pasekmės namo savininkams, privalo užtikrinti namo konstrukcijų tinkamą techninę būklę ir kartu apsaugoti bendraturčių interesus.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2 punkte numatyta, jog administratorius privalo organizuoti namo priežiūrą - namo būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" numatyta, jog, kai bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto. Administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos apie kritinę inžinerinės įrangos būklę, privalo skubiai imtis priemonių avarinei būklei likviduoti. Nors ieškovai nurodo, kad, jų nuomone, avarinė būklė reiškia, jog remonto darbai turi būti atliekami nedelsiant, o aplinkybė, kad stogo remontas atliktas praėjus tik kuriam laikui, įrodo, jog būtinybės keisti stogą nebuvo, vertintini kritiškai ir abejotinai. Akivaizdu, kad stogo remonto darbai nėra prilyginti vamzdžių avarijai ar elektros nutrūkimui, kur padarinių ar priežasties šalinimo darbai atliekami greitu laiku. Priešingai statybos (remonto) darbams atlikti įstatymai numato tiek ir paslaugų pirkimo procedūras, tiek reikalingos tam tikros oro sąlygos, leidžiančios tokius darbus vykdyti. Be to, stogo remonto darbai užtrunka tiek pasirengimas juos atlikti, tiek ir pats darbų vykdymas. Be to, teismo posėdžio metu išklausius trečiojo asmens A. B. parodymus, matyti, kad stogo remonto darbus organizuoti buvo būtina.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, stogo nuotraukas, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog stogo būklė buvo kritinė, todėl atsakovo veiksmai, organizuojant stogo remontą, buvo teisėti ir pagrįsti, o pirkimo procedūros buvo laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, kad būtų neteisingai apskaičiuota stogo remonto išlaidų suma ir ši suma būtų neteisingai padalinta butų gyventojams. Ieškinyje dėstomos įrodymais nepagrįstos ieškovų abejonės bylą nagrinėjančio teismo vertinamos kritiškai. Pažymėtina, kad stoglangių įsigijimo (įrengimo ir kt.) išlaidos, nebuvo dalinamos namo gyventojams, todėl ieškovų teiginiai šiuo klausimu taip pat atmestini.

Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Byloje konstatuota, kad ieškovai savo prievolę atlyginti stogo remonto išlaidas vykdė netinkamai, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, prašant atlyginti stogo remonto išlaidas yra neteisėti, tuo pačiu išrašytos sąskaitos faktūros laikomos teisėtomis ir nėra teisinio pagrindų jų naikinti. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovų jau sumokėtas lėšas už stogo remonto darbus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jų ieškinys atmestinas visiškai.

Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

Atsakovas iki bylos pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pastarosios ieškovų ieškinį atmetus, nėra atlyginamos (CPK 93, 98 str.).

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., kadangi ieškovų ieškinys atmestas, iš ieškovų valstybės naudai priteistina 44,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 5,62 Eur iš kiekvieno ieškovo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų UAB Litmotas, juridinio asmens kodas 126118779, UAB Vitropolis, juridinio asmens kodas 123550926, B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., (duomenys neskelbtini) K. M., (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB Naujamiesčio būstui, juridinio asmens kodas 121452091, dėl neteisėtų veiksmų, sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis ir kitų reikalavimų atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų UAB Litmotas, juridinio asmens kodas 126118779, UAB Vitropolis, juridinio asmens kodas 123550926, B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., (duomenys neskelbtini) K. M., (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 5,62 EUR (penki eurai 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas ieškovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.