Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei M. Z.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovui J. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Z., kuriuo prašė: 1) priteisti iš J. Z. dukros A. Z., gim. 2013 m. rugsėjo 23 d., išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti nepilnametės dukros motiną M. Z.; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu tenkintas M. Z. ir J. Z. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu nuspręsta, kad šalių santuokos metu gimusi dukra A. Z. gyvens kartu su motina M. Z. jos gyvenamojoje vietoje, J. Z. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 115,85 Eur periodinę išmoką dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Pažymėjo, kad 2015 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai yra mažesnis už minimalų išlaikymą šio ieškinio pateikimo dieną. Skirtumas tarp būtino minimalaus išlaikymo nepilnamečiui vaikui sudaro 74,15 Eur (190 Eur - 115,85 Eur). Taip pat nurodė, kad šalių dukra nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo eiti į darželį „Pakalnutės lopšelis – darželis“, kur kiekvieną mėnesį reikia mokėti po 52,38 Eur, taip pat dukra pradėjo vaikščioti pas logopedą, vaikas auga, todėl didėja ir jo poreikiai bei išlaidos jiems. Ieškovė dirba UAB „Raudonėlio pica“ kasininke, kasmėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 320-330 Eur, ieškovė nuosavo nekilnojamojo ar kitokio turto neturi, su dukra gyvena draugo motinai priklausančiame bute, už kurį per mėnesį reikia mokėti apie 100 Eur. Atsakovas kas mėnesį (nereguliariai) dukros išlaikymui perveda po 115,85 Eur, tačiau papildomai visiškai neprisideda, nors, jos žiniomis, atsakovas uždarbiauja užsienyje. Atsakovas yra darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą ne tik dukros minimaliesiems poreikiams tenkinti.

2. A. J. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prieštarauja ieškovės reikalavimams, mano, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų nepilnametės dukters išlaikymui yra nebūtinos (šokių būrelis, pramogos ir pan.). Nurodė, kad šiuo metu jo mėnesinės pajamos siekia apie 1000 svarų sterlingų. Nutraukiant santuoką 2015 m. sausio 27 d. atsakovo pajamos per mėnesį sudarė apie 300-500 Eur. Sutiko, kad dukters poreikiai yra išaugę, tačiau mano, kad dukros išlaikymą užtektų padidinti iki 150 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovės prašoma nustatyti 190 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai suma jam yra per didelė.

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinio tenkinimas nepažeistų nepilnametės interesų ir galėtų patenkinti vaiko poreikius. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu Vilniaus m., Architektų g. 33-30, nustatė, kad ieškovė su dukra gyvena 1 kambario bute, kuris priklauso ieškovės sugyventinio motinai. Susitikimo metu ieškovė pažymėjo, kad atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, nuo 2017 m. kovo mėn. jis yra išvykęs dirbti į D. B.. Prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

4. Posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, pažymėjo, kad atsakovas papildomai visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, jos gaunamų pajamų neužtenka išlaikyti nepilnametę dukrą. Dukra pradėjo lankyti darželį, šokių būrelį, mergaitei reikalingas logopedas, todėl išlaidos yra ženkliai išaugusios. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad pats atsakovas 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamojo posėdžio metu patvirtino, jog dirba užsienyje, nutraukiant šalių santuoką 2015 m. sausio 27 d. atsakovo pajamos sudarė apie 300 Eur, o šiuo metu jo pajamos padidėjo. Tuo tarpu atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 350 Eur. Pažymėjo, kad šalių dukra 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti darželį, šokių būrelį, už kuriuos mokami kasmėnesiniai mokesčiai. Atsižvelgiant į mergaitės poreikių išaugimą (atsirado poreikis televizijai, internetui bei kitoms pramogoms), kainų išaugimą nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos bei šalių gaunamų pajamų pasikeitimą, 115,85 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai yra nepakankamas.

5. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

6. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. Z., gim. 2013 m. rugsėjo 23 d., po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis kad mėnesį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. pažyma rodo, kad ieškovė po dukros A. Z. priežiūros atostogų nuolatos dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, tam tikrais metais dirbo net keliose darbovietėse, šiuo metu ieškovė dirba MB „Raudonėlio pica“ kasininke, jos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 350 Eur. VĮ „Registrų centro“, VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Vertinant atsakovo J. Z. turtinę padėtį remiantis VSDFV duomenis matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 7 d. dirbo UAB „Švytėjimas“, jo gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 500 Eur (b.l. 22), nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. kovo 6 d. atsakovas vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. atsakovas Lietuvoje negavo draudžiamų pajamų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis registruoto nekilnojamojo turto atsakovas neturi, atsakovui priklauso viena transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių rašytinių (oficialių) įrodymų apie šiuo metu gaunamas pajamas, tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dirba D. B., nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro apie 1000 svarų sterlingų (apie 1100 Eur). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Sauda“ pagal 2017 m. birželio 14 d. išrašytą paprastąjį vekselį 1945,05 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 9 d. atsakovas sudarė santuoką su J. S., kuri mokosi M. R. universitete valstybės nefinansuojamose studijose. Atsakovas taip pat pateikė šiuo duomenis - 394,46 Eur mokėjimo nurodymą už jo sutuoktinės studijas; sąskaitas – faktūras dėl apmokėjimo už mobiliuosius telefonus bei televizorių; AB Telia paslaugas, komunalines paslaugas, teikiamas adresu Pabradė, Gamyklos g. 6-1; lėktuvo bilietus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismo vertinimu, minėti duomenys nėra reikšmingi šioje byloje, nes dalis jų nepatvirtina atsakovo prievolių bei išlaidų joms vykdyti - pateiktose sąskaitose ir kvituose mokėtoju nurodytas ne atsakovas (sąskaitos už komunalines paslaugas, teikiamas adresu Pabradė, Gamyklos g. 6-1, bei už AB Telia paslaugas mokėtoja nurodyta Z. M., pareigą apmokėti už mokslus turi atsakovo sutuoktinė), kita dalis (skola pagal vekselį) nėra prioritetiniai išlaikymo nepilnamečiui vaikui aspektu, be to, nėra nuolatinio pobūdžio. Taigi, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad lyginant su 2015 metų sausio mėnesiu atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėjo, nes jo gaunamos pajamos padidėjo dvigubai, tuo tarpu aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad taip pat žymiai išaugo atsakovo išlaidos (privalomi mokėjimai), nenustatyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

8. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad augant vaikui, didėja jo poreikiai. Be to, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad dukra A. Z. nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti lopšelį – darželį „Pakalnutė“, už kurį kas mėnesį mokamas 52,38 Eur mokestis, taip pat mergaitė pradėjo lankyti šokių būrelį, už kurį mokamas 18 Eur kasmėnesinis mokestis. Ieškovė paaiškino, kad išlaidas vaiko poreikiams taip pat sudaro 50,49 Eur mokestis už internetą bei televiziją, dukros rūbams per mėnesį išleidžia apie 50 Eur, mergaitę taip pat veda į cirką, vaikų žaidimo kambarius. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neginčijo, kad ieškovės nurodoma 380 Eur išlaidų vaiko poreikiams suma yra objektyviai nepagrįsta, tačiau pažymėjo, kad ne visos ieškovės įvardijamos išlaidos dukros išlaikymui yra būtinos, t.y. šokių būrelis, įvairios pramogos, be to, ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma jam yra per didelė. Tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nustatytinas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, o taip pat ir ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan., jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis (CK 3 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3. straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

9. Teismas pažymi, kad remiantis teismų praktika, orientacinis kriterijus bylose dėl priteistino išlaikymo dydžio yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata. Vyrauja pozicija, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur. Taigi, šiuo metu teismo sprendimu nustatyta suma, kurią atsakovas privalo teikti nepilnametės A. Z. išlaikymui yra mažesnė už pusę minimalaus darbo užmokesčio. Ir nors minėta aplinkybė nėra esminė šioje byloje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau konstatuotų faktų visumą, o būtent aplinkybę, kad atsakovo pajamos yra iš esmės padidėjusios, konstatavus padidėjusius vaiko poreikius, teismas daro išvadą, kad yra pagrįsta ir teisėta ieškinį tenkinti (CK 1.5, 3.3, 3.201 straipsniai, (duomenys neskelbtini), 185 straipsniai), todėl keistinas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis ir iš atsakovo dukros A. Z. išlaikymui priteisiama po 190 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio patikimo dienos iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini), 185 straipsniai, CK 3.3, 3.200, 201, 192 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Spręsdamas dėl advokato pagalbai išleistų išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos A. T. ne kartą yra pasisakęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

11. I. M. Z. teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo visas jos patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdyje ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių matoma, kad išlaidas sudarė: ieškinio parengimas – 360 Eur; pasirengimas teismo posėdžiams 120 Eur (2 val. x 60 Eur); susipažinimas su dokumentais, konsultacijos ir pasirengimas bylos nagrinėjimui – 180 Eur (3 val. x 60 Eur), atstovavimas teisme – 120 Eur (3 val.); prašymai mokyklai ir gydymo įstaigai – 150 Eur (2 vnt.), prašymo parengimas – 70 Eur (1 vnt.)-(b.l. 54-58).

12. Teismas pažymi, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui metu įvyko du teismo posėdžiai, pirmojo trukmė – 24 min, antrojo trukmė – 24 min., t.y. kiekvienas posėdis truko mažiau nei pusę valandos, juose ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, kuris ir ruošė procesinius dokumentus. Vertinant ginčo dalyką pažymėtina, kad byla laikytina nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, kruopštaus faktinių aplinkybių vertinimo, ieškovės atstovo teikiami procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo juridiškai nesudėtingo turinio, prašymai mokyklai ir gydymo įstaigai nereikalavo teisinės analizės. Be to, atsižvelgiant į procesinių dokumentų apimtis, posėdžių trukmę, bylos dalyką nepagrįstu laikytinos net 5 valandos darbo sąnaudų susipažinimui su procesiniais dokumentais, kliento konsultavimui, pasiruošimui teismo posėdžiui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), iš atsakovo J. Z. ieškovei M. Z. priteistina 613 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 360 Eur už ieškinio parengimą (rekomendacijų 5, 8.2. punktai), 13 Eur už prašymus mokyklai ir gydymo įstaigai (2 vnt., rekomendacijų 5, 8.18 punktai), 120 Eur už susipažinimą su dokumentais ir teisines konsultacijas (2 val., rekomendacijų 5, 8.19 punktai), už atstovavimą teisme 60 Eur (1 val., rekomendacijų 5, 8.19 punktai), 60 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams (1 val., rekomendacijų 5, 8.19 punktai)-(CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mokėtinas žyminis mokestis (20,00 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo taip pat priteistina 3,17 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Taigi iš viso iš atsakovo priteistina 23,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-516-855/2015 iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei A. Z., gim. 2013 m. rugsėjo 23 d., dydį ir priteisti iš atsakovo J. Z. po 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017-04-21 iki A. Z. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 613 Eur (šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Išaiškinti šalims, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.