Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir V. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, suinteresuoti asmenys V. S., R. K., E. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad 2015-12-21 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015, kuria patvirtino R. K. ir V. S. 2015-12-10 sudarytą taikos sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi V. S. įsipareigojo sumokėti R. K. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 44621,75 Eur skolos sumą. Skoliniai V. S. įsipareigojimai R. K. susidarė pagal jų 2009-11-01 sudarytą paskolos sutartį ir 2013-08-19 susitarimą. Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-15 išdavė vykdomąjį raštą dėl 44621,75 Eur sumos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojui R. K., vykdomasis raštas perduotas antstoliui A. B., užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016-11-24 priėmė patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė V. S. dirba pas A. B., ir įpareigojo kreditorių R. K. per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl darbo užmokesčio arešto pareiškėja patiria finansinius praradimus, negali disponuoti savo pajamomis. Susiklostė situacija, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-21 nutartis sukūrė pareigas tiek V. S., tiek ir pareiškėjai V. S., kuri į teismo procesą civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015 nebuvo įtraukta, dėl to negalėjo išsakyti savo pozicijos ne tik dėl skolos pagrįstumo, bet ir ginčyti 2009-11-01 paskolos sutarties teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-21 nutartis turi tiesioginę įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai ir pažeidžia jos teises, nes ji, neturėdama galimybės apginti savo pažeistų teisių, turi vykdyti 44621,75 Eur skolos grąžinimo pareigą. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nepaneigta, tai vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole. Tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Kadangi pareiškėja yra atsakovo V. S. sutuoktinė, todėl jo ar pačios pareiškėjos sudaryti sandoriai pagal aukščiau nurodytą preziumpciją yra laikytini bendra sutuoktinių prievole. Todėl V. S. neva esama 44621,75 Eur skola atsakovui R. K. yra laikytina bendra pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. S. prievole, ir pareiškėja turėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. S2-12075-841/2015 procesą. Kadangi pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. S2-12075-841/2015 nagrinėjimą, procesas šioje byloje atnaujintinas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėja nuo 2009 metų pradžios gyvena atskirai nuo sutuoktinio V. S., išvyko dirbti į Ispaniją, vėliau – į Daniją, dirbo ten iki 2012 metų. Grįžusi į Lietuvą apsigyveno Ukmergėje, o V. S. gyveno Panevėžio rajone, taigi, pastaruosius kelerius metus pareiškėja su sutuoktiniu gyvena „nuotolinį“ šeimyninį gyvenimą ir apie sutuoktinio skolas nieko nežinojo. Nuo 2008 metų V. S. niekur nedirbo, įsitraukė į besaikį alkoholio vartojimą. Apie sutuoktinio turimus skolinius įsipareigojimus 44621,75 Eur sumai ji sužinojo 2016-11-18, kai gavo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-7058-828/2016 iškėlimo, kurioje ji yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Pareiškėja nepraleido CPK 368 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pareiškėja teigia, kad 2015-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015, kuria patvirtinta R. K. ir V. S. 2015-12-10 sudaryta Sutartis (29-30 b. l.), buvo pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, t. y. pradėjus priverstinį 44621,75 Eur sumos išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-15 išduotą vykdomąjį raštą (31-32 b. l.), antstolis A. B. 2016-11-24 patvarkymu (39-40 b. l.) areštavo pareiškėjos, kaip skolininko V. S. sutuoktinės, darbo užmokestį, dėl darbo užmokesčio arešto pareiškėja patiria finansinius praradimus, negali disponuoti savo pajamomis. Taigi, pareiškėjos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-21 nutartis sukūrė pareigas tiek V. S., tiek jai, nes ji negalėjo išsakyti savo pozicijos ne tik dėl skolos pagrįstumo, bet ir ginčyti 2009-11-01 paskolos sutarties teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-21 nutartis turi tiesioginę įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai ir pažeidžia jos teises, nes ji, neturėdama galimybės apginti savo pažeistų teisių, turi vykdyti 44621,75 Eur skolos grąžinimo pareigą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos išsakytais teiginiais, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-21 nutartyje pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, jog minima teismo nutartis turi tiesioginę įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai, pažeidžia jos teises, sukuria jai pareigą vykdyti 44621,75 Eur skolos grąžinimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos paminėti argumentai niekaip nepatvirtina, kad 2015-12-21 nutartimi buvo tiesiogiai nuspręsta dėl jos teisių ar pareigų. Tiek iš 2009-11-01 paskolos sutarties turinio (51 b. l.), tiek iš 2015-12-10 taikos sutarties, patvirtintos 2015-12-21 nutartimi, turinio (1, 29-30 b. l.) matyti, kad skolininko V. S. prievolė kreditoriui R. K. yra asmeninė skolininko piniginė prievolė ir nesusijusi su pareiškėjos asmeniu. Skolininkui V. S. neįvykdžius 2015-12-21 nutartimi patvirtintų 2015-12-10 Sutarties sąlygų, Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-15 išdavė vykdomąjį raštą dėl 44621,75 Eur sumos išieškojimo, vykdomąjame rašte kreditoriaus R. K. skolininku nurodytas tik V. S., apie pareiškėjos prievolę kreditoriui nepasisakoma ir jai nesukuriama jokių pareigų kreditoriui.

Pareiškėja klaidingai vertina antstolio A. B. 2016-11-24 patvarkymu (39-40 b. l.) taikytą jos darbo užmokesčio areštą, teigdama, kad dėl arešto ji patiria finansinius praradimus, negali disponuoti savo pajamomis, turi vykdyti 44621,75 Eur skolos grąžinimo pareigą. Pareiškėjai išaiškintina, jog antstolis, vykdydamas 44621,75 Eur sumos išieškojimą pagal 2016-01-15 išduotą vykdomąjį raštą, 2016-11-24 priėmė patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė V. S. dirba pas A. B., ir įpareigojo kreditorių R. K. per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tai reiškia, kad nesant V. S. ir V. S. sudarytos ikivedybinės ar povedybinės sutarties, kurioje būtų nustatytas aiškus sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą V. S. darbo užmokestis, gaunamas po santuokos sudarymo, yra ne jos asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir V. S. nuosavybė. Nustatęs, kad kreditoriaus reikalavimams pagal V. S. asmenines prievoles, atsiradusias iš Paskolos sutarties, sudarytos po santuokos įregistravimo be sutuoktinės V. S. sutikimo, patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė V. S. nuosavybė, antstolis teisėtai, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, nukreipė išieškojimą į skolininko V. S. dalį bendrame sutuoktinių turte, t. y. V. S. darbo užmokesčio dalį, priklausančią sutuoktiniui V. S. (CK 3.112 straipsnis).

Pareiškėja teigia, jog pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nepaneigta, tai vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole. Teismas pažymi, kad CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi, šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta Paskolos sutartis, kuria sutuoktinių nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos. Paskolos sutartis sudaryta vieno iš sutuoktinių, t. y. V. S., yra susijusi su jo asmeniu. Duomenų, kad Paskolos sutartis sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, byloje nėra. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į paskolos asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad šiuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių prisiima prievolę pagal Paskolos sutartį, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Skolininkui laiku neįvykdžius prievolės ir negrąžinus paskolos, skolininkas atsako kreditoriui kaip asmeninę prievolę turintis skolininkas, o kitam sutuoktiniui nekyla pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai dėl solidarios sutuoktinių prievolės yra nepagrįsti, skolininko V. S. prievolė kreditoriui R. K. pagal Paskolos sutartį yra jo asmeninė prievolė ir priverstinai vykdoma iš skolininko asmeninio turto ir jo dalies bendrame turte.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, sutikimas, jog skolininkas sudarytų Paskolos sutartį, nebuvo reikalingas, o jos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, argumentai niekaip nepatvirtina, kad teismo 2015-12-21 nutartimi buvo tiesiogiai nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, pareiškėjai sukūrė naujas ar panaikino turėtas kokias nors materialiąsias teises ir pareigas, todėl, nenustačius pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo, nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato pareiškėjai, jos nuomone neįtrauktai į civilinės bylos Nr. S2-12075-841/2015 nagrinėjimą, teisę pateikti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais ir nesuteikia teisės teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais, todėl teismas nesvarsto ir neanalizuoja pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo įžvelgtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų atnaujinimo pagrindų.

Pareiškėja informuotina, kad teismas nagrinėjamu atveju vertina, ar yra pagrindas atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina nei 2015-12-21 nutarties, 2015-12-10 Sutarties pagrįstumo, atitikimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei 2009-11-01 paskolos sutarties teisėtumo, pagrįstumo, jos sudarymo aplinkybių, nei duomenų, susijusių su R. K. įmonės UAB „Š. t.“ veikla, šių aplinkybių analizė, tyrimas, vertinimas galimas ir tikslingas tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pareiškėjos prašymas dėl duomenų, susijusių su UAB „Šilo takas“ veikla, išreikalavimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos netenkintinas.

K. R. K. teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 726 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą. Įvertinus atsiliepimo apimtį, turinį, keliamų klausimų aktualumą nagrinėjamai bylai, taip pat tai, kad 726 Eur teisinių paslaugų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto atsiliepimui parengti ir atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, susiklosčiusią praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad netenkinus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo 726 Eur kreditoriaus patirta teisinių paslaugų išlaidų suma priteistina iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš pareiškėjos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-12075-841/2015.

Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Atsisakyti priimti V. S. atsiliepimą į pareiškimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.