Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2549-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-26
Bylos Nr.: eI3-2549-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08316-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2549-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08316-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir pareiškėjas, Universitetas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. rugsėjo 28 d., prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 21RE-565(AG-485/03-2023); 2) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) 2023 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2023/3-35-157, priimtą dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr.01.1.1-CPVA-V-701-09-0001 (toliau – Sprendimas Nr. 1); 3) panaikinti CPVA 2023 m. birželio 19 d. (skunde nurodyta sprendimo 2023 m. birželio 14 d. data laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 2023/3-35-160, priimtą dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-06-0001 (toliau – Sprendimas Nr. 2) arba 4) sumažinti CPVA 2023 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2023/3-35-157 ir 2023 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2023/3-35-160 pritaikytas finansines korekcijas iki 5 procentų.

Pareiškėjas skunduose nurodo, kad Universitetas, įgyvendindamas projektą Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-09-0001 „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“ (toliau – Projektas Nr. 1) ir projektą Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-06-0001 „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“ (toliau – Projektas Nr. 2), atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės pirkimą „Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rangos darbai ir darbo projekto parengimas (galutinis etapas)“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų 4.2.1. punkte nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, kad „tiekėjas turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu: <...> statybos darbų sritys: <...> statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“, o Pirkimo sąlygų 4.2.3. punkte - reikalavimą „pasiūlyti <...> specialistą, kuriam (-iems) suteikta teisė eiti ypatingo statinio <...> specialiųjų statybos darbų vadovo (-ų) pareigas, šiose darbų srityse:<...> statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijamuose sprendimuose konstatavęs, kad medicininė dujų sistema nėra statinio inžinerinė sistema, padarė neteisingą išvadą, kad medicininių dujų sistemos įrengimo darbai nėra specialieji statybos darbai, todėl tokių darbų atlikimui netaikytini Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai.

Pareiškėjas nesutinka su CPVA teiginiu, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1. ir 4.2.3. punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nėra susiję su Pirkimo objektu.

Pareiškėjas, apžvelgdamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tvirtina, kad Universitetas, vykdydamas Pirkimą, privalėjo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sąlygas. Todėl Universtitetas turėjo teisę skelbime apie Pirkimą ir kituose Pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, perkančioji organizacija turi ne tik teisę, bet pareigą įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Universtitetas, nustatydamas minimalius kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su Pirkimo objektu, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų nepažeidė ir konkurencijos neapribojo.

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad Techninio projekto technologinėje dalyje numatytos ne tik suspausto oro, azoto, deguonies dujų sistemos, bet ir „Stacionari gaisro gesinimo sistema 2A (242-01-TP-SGGS_2A) serverinės (0.13) ir elektros skydinės (0.11)“. Techninio projekto technologinėje dalyje nurodyta, kad patalpų gesinimas numatytas dujine sistema. Pažymi, kad statinio Techniniame projekte yra aiškiai nurodyta, kad projektuojamos dujų sistemos, t. y. vamzdynai yra stacionariai tvirtinami prie konstrukcijų, numatoma atskira patalpa ir pajungimai dujų balionams, numatomi slėgio reguliavimo ir stebėjimo įranga ir pan. Anot pareiškėjo, kadangi dujų sistema stacionari ir tvirtinama prie pastato konstrukcijų bei į jas integruojama, tai yra pastato dalis, o ne mobili įranga, kurią galima bet kada išnešti arba perkelti į kitą vietą. Dujų sistema turi būti įrengta, nes tai yra Techninio projekto sprendinių sudedamoji dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas sutinka, kad statinys – pastatas skirtas mokymosi reikmėms. Nurodo, kad be dujų sistemos, priešingai nei teigia atsakovas, pastato nebus galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad mokslo paskirties pastate numatyta medicininė dujų sistema skirta mokymams (o ne gydymui), tai neeliminuoja tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų šiai sistemai įrengti, kadangi netinkamas dujų sistemos įrengimo keliamas pavojus yra toks pats, nepriklausomai nuo sistemos naudojimo tikslo.

Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo priimti sprendimai yra neobjektyvūs ir grindžiami vien hipotetinėmis prielaidomis dėl tariamo konkurencijos ribojimo. Atsakovas, priimdamas sprendimus, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į esminę reikšmę turinčią informaciją. Dėl šios priežasties sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad pritaikyta 10 procentų dydžio korekcija yra neproporcinga ir per griežta. Tai, kad vienas tiekėjas pateikė pasiūlymą, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo apribota konkurencija. Nurodo, kad Universitetas pateikė informaciją apie kvietimą priėmusius tiekėjus ir jų potencialias galimybes dalyvauti Pirkime, atsižvelgiant į Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog būtent dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų buvo apribotas tiekėjų skaičius. Mano, kad ši CPVA prielaida yra subjektyvi ir ja negali būti grindžiami ginčo individualūs administraciniai sprendimai. Pareiškėjas pažymi, kad pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimų tiekėjai nereiškė. Tiekėjų, kurie galėjo pateikti pasiūlymą, ir kvietimą priėmusių tiekėjų skaičius Pirkime paneigia atsakovo nustatytą neteisėtą konkurencijos apribojimą. Pareiškėjas prašo finansines korekcijas sumažinti iki 5 procentų.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Techniniame projekte nėra numatyti statybos darbų sprendiniai, kuriais būtų įrengiama suspausto oro ir deguonies dujų inžinerinė sistema. Techniniame projekte apibūdinti taikytini veiklai reikalingų medžiagų poreikiai ir šių poreikių įgyvendinimo priemonės, tačiau priemonės nėra darbų rezultatas, sukuriamas įrengiant savarankišką inžinerinę sistemą. Pabrėžia, kad veiklai reikalingų priemonių įtraukimas į Techninį projektą nereiškia, kad šių sprendinių įgyvendinimas turi būti atliekamas išskirtinai pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Veiklai reikalingi poreikiai apibrėžiami siekiant įvertinti kitų statinio sprendinių pakankamumą ir atsparumą bei konstrukcinius parametrus, reikalingus tokiai veiklai statinyje saugiai vykdyti. Anot atsakovo, tam tikrų darbų atlikimas dujų įrangos funkcionalumui palaikyti nereiškia, kad antraeiliai, nesavarankiški statybos darbai lemia dujų inžinerinės sistemos sukonstravimą, kuri nuo pat pradžių būtų buvusi būtina pastatui eksploatuoti pagal paskirtį ar būtų lėmusi paskirties pakeitimą. Statant negyvenamą mokslo paskirties pastatą nėra privalomų reikalavimų tokios paskirties pastatui turėti medicininių dujų inžinerinę sistemą. Atsakovo teigimu, medicininių dujų inžinerinė sistema pagal Techninį projektą nėra statoma, o tik pristatyta kaip įrangos visuma, sujungta tam tikru būdu, atliekant pagalbinius darbus.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad įrengiant inžinerinę sistemą, ji turi būti išskiriama į atskirą Techninio projekto dalį, apibrėžiant projektinę ir techninę užduotį, pagrindinius reikalavimus, sprendinius, identifikuojant inžinerinę sistemą. Pagal Techninį projektą medicininių dujų sistema numatyta įrengti naujai statomo Slaugos fakulteto pastato rūsyje ir ketvirtame aukšte bei skirta mokymo tikslams. Medicininiai dujų balionai, skirti krioaparato, multifunkcinių vonių ir multifunkcinių lovų funkcionalumui užtikrinti. Atsakovo tvirtinimu, Techniniame projekte nurodyta medicininė dujų sistema nėra skirta pastato (viso ar atskirų jo dalių) funkcionavimui užtikrinti, o yra lokali medicininė įranga, reikalinga kitos medicininės įrangos naudojimui. Toks veiklai reikalingų poreikių apibrėžimas reiškia pastato konstrukcijų pritaikymą turimai įrangai, reikalingų įvadų numatymą, tačiau jokiu būdu nereiškia atskiros inžinerinės sistemos sukūrimo ar jos rekonstravimo.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, turėjo remtis ne Valstybinės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC) pateikta ir pareiškėjo subjektyviai suvokiama žodžių „medicininės dujos” reikšme, kuri yra per plati vertinant kvalifikacijos reikalavimų teisėtumą, o Viešųjų pirkimų įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyvais. Pareiškėjui neįrodžius, kad medicininių dujų sistemos pastatuose įrengiamos pagal inžinerinių sistemų reikalavimus ir privalomas statybos teisės aktų nuostatas, nėra jokio pagrindo teigti, kad medicininės dujų sistemos yra inžinerinės ir jos turėjo būti statomos pagal statybos teisės aktų reikalavimus ir šių sistemų įrengimui turėjo būti nustatyti kvalifikacijos reikalavimai.

Atsakovas pažymi, kad projektinių veiklų įgyvendinimas turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl projektinių veiklų tinkamumas būtent ir sprendžiamas Pirkimo vykdymo ir jo įgyvendinimo teisėtumo aspektu, šiuo atveju nagrinėjant nustatytų kvalifikacijos reikalavimų teisėtumą. Atsakovas pažymi, kad vertinant Pirkimo procedūrų teisėtumą vertinamos ne numatytos projektinės veiklos apskritai, tačiau jų įgyvendinimas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Numačius projektinę veiklą ir ją įsigijus teisėtus reikalavimus pažeidžiančiu būdu, privalo būti konstatuojamas pažeidimas ir taikomos su tuo susijusios finansinės korekcijos, kitu būdu galima būtų teigti, kad bet kuri projektinė veikla, ją numačius, savaime suponuotų jos teisėtumą ir jos įgyvendinimo vertinimas netektų prasmės.

Atsakovas pabrėžia, kad medicininių dujų paskirtis mokymams, jų naudojimo pavojaus rizika nereiškia, kad medicininių dujų sistema turi būti įrengiama pagal Statybos įstatymo reikalavimus ir turi būti traktuojama kaip savarankiška statinio inžinerinė sistema, kuri kaip darbų rezultatas turi būti perduodama kartu su statybos rezultatu. Mokymams naudojama medicininė įranga gali turėti prekinius ir naudojimo reikalavimus, nustatomus gamintojo ir tokios įrangos naudojimą prižiūrinčių institucijų. Medicininių dujų sistemų montavimo ir naudojimo reikalavimų Statybos įstatymas nenustato ir tokių sistemų įrengimo nepriskiria statybos darbams. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė būtinų reikalavimų medicininių dujų sistemų eksploatacijai, paleidimui ir priežiūrai, kurie kiltų iš Statybos įstatymo ir jį papildančių teisės aktų reguliavimo.

Atsiliepimas

Dėl stacionariai gaisro gesinimo inžinerinei sistemai taikomų reikalavimų atsakovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto naujos statybos, (duomenys neskelbtini) projekto, Techninio projekto, B laidos, XV tomo Gaisrinės saugos dalies, dokumento žymuo 242-TP-GS.AR 12/19 lape, nurodyta, kad projektuojama iš dalies gesinimo dujomis sistema. Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su Projektų ištakomis ar Pirkimu įgyvendinamo objekto svarba, nei paaiškina, nei pagrindžia kvalifikacijos reikalavimų nustatymą stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimui ir įrengimui, nes naujo pastato statyba, jo rekonstrukcija ar atnaujinimas nereiškia, kad reikalavimai inžinerinių sistemų darbų atlikimui skirtingai taikomi, ar vienu atveju jie gali būti taikomi, o kitu ignoruojami, ar kad, Pirkimo objektą pripažinus itin svarbiu nacionaliniu mastu, galėtų būti nesilaikoma teisės aktų reikalavimų.

Pirkimo sąlygose stacionariosios gaisro gesinimo dujomis sistemos dalis nėra išskirta į atskirą projektinę dalį, todėl, anot atsakovo, tai tik papildomai patvirtina, kad Techninio projekto sprendiniai numatyti vientisai stacionariajai gaisro gesinimo sistemai įgyvendinti ir darbams atlikti. Ši aplinkybė, atsakovo tvirtinimu, tik patvirtina, kad nebuvo nei teisinio, nei techninio pagrindo reikalauti papildomos kvalifikacijos statinio dujų inžinerinės sistemos įrengimui. Techniniame projekte apskritai nebuvo įprasminta atskira dujotiekio dalis nei medicininių dujų, nei stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas, pasisakydamas dėl finansinės korekcijos dydžio, atsiliepime nurodo, kad nustatyti Pirkimo dokumentų trūkumai sąlygojo neteisėtą konkurencijos ribojimą. Dėl nepagrįstų kvalifikacijos reikalavimų suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti nedalyvauti Pirkime. Atsakovas pripažįsta, kad nedalyvavusių Pirkime tiekėjų skaičius objektyviai negali būti patikrintas. Tiekėjas, atsisakęs dalyvauti Pirkimo procedūrose, negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu. Anot atakovo, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl Pirkimo nebuvo gauta pretenzijų, nėra susijusi su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms. Be to, anot atsakovo, ši aplinkybė neapibūdina neigiamų pasekmių masto ir nesumažina neigiamų pasekmių poveikio.

Dėl pataisos normos atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 10 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia ginčo pažeidimo turinio esmė. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, t. y. pažeidimas peržengė nacionalines ribas, buvo gautas tik 1 pasiūlymas, nors kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 8 tiekėjai. Atsižvelgiant į nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ydingumą, jie galėjo riboti tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, nes pastarieji galėjo neturėti reikalaujamos kvalifikacijos.

Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad dalyvių skaičius rodo minimalų konkurencijos lygį, kuris faktiškai buvo eliminuotas. Nustatyti reikalavimai tiekėjams lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl kvalifikacijos ir jos atestacijos, nustatymą, dėl ko suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime. Pasiūlymą Pirkime pateikus 1 dalyviui reiškia, kad esant nustatytam kvalifikacijos reikalavimų ribojimui, yra pakankama nustatyti aplinkybę, kad potencialūs dalyviai galėjo dėl to pasiūlymų neteikti ir netgi nedalyvauti Pirkime. Esant užtikrintam minimaliam konkurencijos lygiui, t. y. pasiūlymus pateikus keliems tiekėjams, juos priėmus ir pripažinus atitinkančiais atrankos kriterijus, tokia aplinkybė galėjo būti laikoma švelninančia perkančiosios organizacijos atsakomybę, dėl ko pataisos norma pagal Gaires galėjo būti nustatyta ne 10 proc., tačiau 5 proc., bet tokioms aplinkybėms nesusiklosčius ir esant tik vienam dalyviui, galima taikyti vienintelė finansinė korekcija – 10 proc. dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2023/3-35-157, priimto dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr.01.1.1-CPVA-V-701-09-0001 ir CPVA 2023 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 2023/3-35-160, priimto dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-06-0001, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-09-0001 „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“ (toliau – Projektas Nr.1) ir projektą Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-06-0001 „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“ (toliau – Projektas Nr. 2), atviro konkurso būdu atliko tarptautinės vertės pirkimą „Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rangos darbai ir darbo projekto parengimas (galutinis etapas)“ (toliau – Pirkimas). Pirkimas paskelbtas 2022 m. liepos 16 d. (skelbimas iš Viešųjų pirkimų tarnybos išsiųstas 2022 m. liepos 14 d.). Pirkimo numeris Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) – 614053. Skelbimas apie Pirkimą 2022 m. liepos 19 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2022/S137-390810. Pirkimo objektas – Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rangos darbai ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) paslaugos. Pirkimo objektas į dalis neskaidytas (Komisijos byla Nr. AG-485/03-2023, I tomas, b. l. 14-72).

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymą pateikė 1 dalyvis – UAB „Autokausta“. Laimėtoju pripažintas UAB „Autokausta“ (toliau – Tiekėjas), su kuriuo pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pasirašė sutartį Nr. 2022-P-00830 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 3 697 678,64 Eur su PVM (3 055 932,76 Eur be PVM), kaina – 3 697 678, 64 Eur.

Pareiškėjas ir Tiekėjas 2022 m. gruodžio 20 d. sudarė Susitarimą prie Sutarties Nr. 2022-P-01369, kuriuo susitarė pakeisti ūkio subjektą į UAB „Dalis Erdvės“ bei pasitelkti naują subrangovą UAB „Elteros projektai“.

Pareiškėjas ir Tiekėjas 2023 m. kovo 15 d. sudarė Susitarimą prie Sutarties Nr. 2023-P-00228, kuriuo susitarė pasitelkti naują subrangovą UAB „Optika ir technologija“, pakeisti ypatingojo statinio statybos ir specialiųjų statybos darbų vadovus.

Pareiškėjas ir Tiekėjas 2023 m. kovo 21 d. sudarė Susitarimą prie Sutarties Nr. 2023-P-00253, kuriuo susitarė įsigyti papildomus darbus, kurių vertė 447 620,00 Eur be PVM. Sutarties vertė padidėjo iki 3 503 552,76 Eur be PVM, kaina – iki 4 239 598,84 Eur su PVM.

Sutarties vertė, finansuojama Projekto Nr. 1 lėšomis – 456 861,95 Eur.

Sutarties vertė, finansuojama Projekto Nr. 2 lėšomis – 2 599 070, 81 Eur.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. per CVP IS CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, gavusi 2022 m. gruodžio 5 d. per CVP IS Pirkimo dokumentus patikrai ir atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, įtarė, kad Pirkimas atliktas galimai netinkamai: pareiškėjas Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte ir 4.2.3 punkte nustatė Pirkimo objektui galimai neproporcingus ir nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus, t. y. reikalavo įrodyti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams tokiose Pirkimo objekto apimtyse, kai nenumatyta atlikti tokių mechanikos darbų, kaip statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas. CPVA vertino, kad perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų 4.2.1 ir 4.2.3 punktuose iškelti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui ir specialistui būti kvalifikuotiems įrengiant statinio dujų inžinerines sistemas ypatingame statinyje, yra galimai neproporcingi Pirkimo objektui, ribojantys konkurenciją. CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą, įtarė, kad pareiškėjas, nustatydamas su Pirkimo objektu nesusijusį kvalifikacijos reikalavimą, galimai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatytmo metodikos patvirtinimo” (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija; toliau – Metodika) 7.3 punkto reikalavimus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

CPVA 2023 m. kovo 3 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 (toliau – Įtarimas Nr. 1) ir per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) 2023 m. kovo 8 d. pranešimu apie įtarimą pažeidimą Projekte Nr. 2 (toliau – CPVA 2023 m. kovo 8 d. pranešimas) informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

CPVA 2023 m. balandžio 3 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 (toliau – Įtarimas Nr. 2) ir per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą (toliau – SFMIS2014) 2023 m. balandžio 4 d. pranešimu apie įtarimą pažeidimą Projekte Nr. 1 (toliau – CPVA 2023 m. balandžio 4 d. pranešimas) informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, CPVA 2023 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2023/3-35-157 dėl pažeidimo Nr. IT01, įgyvendinant projektą Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-09-0001, kuriuo pareiškėjui už Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 7.3 punkto reikalavimų pažeidimus, pritaikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 456 861,95 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 45 686,19 Eur (Komisijos byla Nr. AG-485/03-2023, I tomas, b. l. 100-118).

Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, CPVA 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2023/3-35-160 dėl pažeidimo Nr. IT01, įgyvendinant Projektą Nr. 2, kuriuo pareiškėjui už Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 7.3 punkto reikalavimų pažeidimus, pritaikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 2 599 070,81 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 259 907,08 Eur (Komisijos byla Nr. AG-485/03-2023, I tomas, b. l. 79-99).

CPVA 2023 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 2023/3-35-157 ir 2023 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 2023/3-35-160 konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte ir 4.2.3 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui, nes 4.2.1 punkte reikalaujama, kad „tiekėjas turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu: <...> statybos darbų sritys: <...> statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“ ir 4.2.3 punkte reikalaujama, kad tiekėjas turi „pasiūlyti <...> specialistą, kuriam (-iems) suteikta teisė eiti ypatingo statinio <...> specialiųjų statybos darbų vadovo (-ų) pareigas, šiose darbų srityse:<...> statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“, kai tuo tarpu Pirkimu nėra perkami statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbai.

CPVA sprendime pažymėjo, kad medicininių dujų sistema nėra statinio inžinerinė sistema Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalies prasme, taip pat nėra technologinė inžinerinė sistema Statybos įstatymo 2 straipsnio 104 dalies prasme, nes medicininių dujų sistema nėra tokia sistema, be kurios statinys (nagrinėjamu atveju – pastatas) ar jo dalis negalėtų būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį, taip pat ji nėra gamybinės paskirties, kuri būtų skirta technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. CPVA nustačiusi, kad analizuojama medicininių dujų sistema nepriskirtina statinio – Slaugos fakulteto pastato dujų inžinerinei sistemai, darė išvadą, kad analizuojamos medicininių dujų sistemos įrengimo darbai nėra specialieji statybos darbai. Tokių darbų atlikimui netaikytini Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai statybos darbų atlikimui atitinkamuose statiniuose, todėl aptariamų medicininių dujų sistemų įrengimo darbų atlikimui nėra reikalingas kvalifikacijos atestatas pagal Statybos įstatymo nuostatas.

CPVA sprendime taip pat nurodė, kad techniniuose dokumentuose numatyti sprendiniai stacionariai gaisrų gesinimo sistemai nėra susiję su atskirų/savarankiškų dujų inžinerinių sistemų įrengimu, todėl stacionariai gaisrų gesinimo sistemai esant neužbaigtai ir vėliau atsirasiant užbaigtos gaisrų gesinimo sistemos matavimų ir bandymų poreikiui, iš esmės, netgi neužbaigtiems darbams, nors ir likus jų mažajai daliai, būtina turėti stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimo kvalifikaciją, tačiau ne dujų inžinerinių sistemų įrengimo kvalifikaciją. Esant stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimo kvalifikacijai, jokios kitos kvalifikacijos turėjimu perkančioji organizacija nebūtų galėjusi įsitikinti ar gaisrų gesinimo sistemos dalį, susijusią su gesinimo dujų paskirstymo ir saugojimo sistemos įrengimu stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos sudėtyje ir galutiniu darbų užbaigimu, įrengs ir susijusius su ja darbus atliks kvalifikuotas tiekėjas, taigi bet kokia kita kvalifikacija yra netinkama ir perteklinė rangovo ir jo specialistų turimomis kompetencijomis įsitikinti.

Pareiškėjas apie nustatytus pažeidimus Projektuose ir priimtus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 informuotas CPVA 2023 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. PR003 dėl Sprendimo Nr. 1 ir 2023 m. birželio 19 d. pranešimu Nr. PR006 dėl Sprendimo Nr. 2 per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).

Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA 2023 m. birželio 15 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr.01.1.1.-CPVA-V-701-09-0001, ir 2023 m. birželio 19 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatyto įgyvendinant projektą Nr.09.1.1-CPVA-V-720-06-0001, pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla Nr. AG-485/03-2023, I tomas, b. l. 1-13).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-485/03-2023, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-485/03-2023, II tomas, b. l. 153-175).

Komisija laikė, kad pareiškėjas azoto dujų sistemos implementavimo sprendinių neįrodinėjo, todėl padarė išvadą, kad tokia inžinerinė sistema Techniniame projekte nėra numatyta ir darbai tokiai inžinerinei sistemai nenumatyti.

Komisija sprendime pažymėjo, kad Techniniame projekte nėra numatyti statybos darbų sprendiniai, kuriais būtų įrengiama suspausto oro ir deguonies dujų inžinerinė sistema, t. y. Techniniame projekte apibūdinti taikytini veiklai reikalingų medžiagų poreikiai ir šių poreikių įgyvendinimo priemonės, tačiau priemonės nėra darbų rezultatas, sukuriamas įrengiant savarankišką inžinerinę sistemą. Įrengiant inžinerinę sistemą ji turi būti išskiriama į atskirą Techninio projekto dalį, apibrėžiant projektinę ir techninę užduotį, pagrindinius reikalavimus, sprendinius, identifikuojant inžinerinę sistemą.

Komisija vertino, kad CPVA skundžiamuose sprendimuose pagrindė išvadą, jog nėra perkami statinio dujų savarankiškų inžinerinių sistemų įrengimo darbai ir Techniniame projekte apskritai nebuvo įprasminta atskira dujotiekio dalis nei medicininių dujų, nei stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų atžvilgiu.

Komisija konstatavo, kad CPVA ginčijamais sprendimais išsamiai bei motyvuotai paaiškino, kodėl buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo bei Metodikos nuostatų pažeidimai, kodėl pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija. Komisija taip pat konstatavo, kad sprendimai atitinka VAĮ nuostatas, yra išsamūs bei motyvuoti, CPVA savo kompetencijos ribose atliko su pareiškėjo Pirkimu susijusių procedūrų vertinimą.

Dėl pažeidimų

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Pirkimo procedūrų paskelbimo ir atlikimo metu, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d.), Viešojo administravimo įstatymo, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatos.

CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 ,,Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų program ir rengiantis įgyvendinti 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų insvesticijų programą (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).

CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – PAFT).

PAFT 464 punkte nurodyta, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui inkriminuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 7.3 punkto reikalavimų pažeidimai, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė Pirkimo objektui neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 6 dalį, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Interesų konflikto, galinčio neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, atvejams priskirtinos ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos aplinkybės. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Metodikos 2.3 punkte nustatyta, kad kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo. Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai įtvirtinti Metodikos 7 punkte. Pagal Metodikos 7.1 punktą kvalifikacijos reikalavimai visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai.

Metodikos 7.3 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą.

Metodikos 7.4 punkte įtvirtinta, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį.

Pagal Metodikos 7.6 punktą kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

Teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo vykdytojas turi teisę pirkimo procedūrų metu tikrinti kvalifikaciją dėl teisės verstis veikla ne visa apimtimi, pavyzdžiui, kai tam tikra kvalifikacija gali būti įgyjama tik sutarties vykdymo metu – tam tikrų leidimų, sertifikatų, licencijų išdavimas siejamas su pirkimo sutarties vykdymo metų įgyjamomis teisėmis, gaunama informacija, naudojamu nekilnojamu turtu ir pan. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustato, jo nuomone, svarbiausius teisės verstis atitinkama veikla reikalavimus, kuriuos tikrins, ir pirkimo dokumentuose nurodo, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nenustatyta, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla tikrinama arba pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tikrinama ne visa apimtimi, tačiau norminiai teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus dėl teisės verstis veikla, tiekėjas pirkimo vykdytojui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (pavyzdžiui, įsigyti verslo liudijimą, registruoti individualią veiklą, gauti tam tikrus leidimus, susijusius su pirkimo sutarties vykdymu ir kt.). Pirkimo vykdytojas privalo nurodyti, kada tiekėjas turės pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, pavyzdžiui, „iki pirkimo sutarties sudarymo“, „iki atitinkamų veiklų vykdymo pradžios“ ir pan. Pavyzdžiui gali būti nustatoma, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia fizinis asmuo, jis, pirkimo laimėjimo atveju iki pirkimo sutarties pasirašymo privalės registruoti individualią veiklą ar įsigyti verslo liudijimą, jeigu teisės aktai leidžia atitinkamą veiklą vykdyti tokiu pagrindu (Metodikos 9 punktas).

Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę (Metodikos 15 punktas).

Pagal Metodikos 21 punktą, kuris nustato paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų personalo, ar jų vadovaujančio personalo (toliau – personalas) išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus, šie reikalavimai nustatomi, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikro išsilavinimo ir (ar) profesinės kvalifikacijos personalą, kitais atvejais – pagal poreikį.

Iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, jog profesinės kvalifikacijos reikalavimai ne tik turi būti susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi ir atitinkantys pirkimo objektui keliamų reikalavimų visumą, pirkimo objekto specifiką, vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, bet ir būtini, t. y. įtvirtinti teisės aktuose, reglamentuojančiuose pirkimo sutarties vykdymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Universitetas atviro konkurso būdu įvykdė Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimą. Pirkimo objektas – Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rangos darbai ir darbo projekto parengimas (galutinis etapas). Pagrindinis BVPŽ kodas 45000000-7 Statybos darbai, papildomi BVPŽ kodai: 71320000-7 Inžinerinio projektavimo paslaugos, 71200000-0 Architektūros ir susijusios paslaugos. Pirkimo objekto aprašymas pateiktas konkurso sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Slaugos fakulteto pastatas statomas pagal techninį projektą Nr. 242 ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto naujos statybos Eivenių g. 2, Kaune, projektas” (toliau – Techninis projektas).

Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nurodyta, jog tiekėjas turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu: Statinių grupė: negyvenamieji pastatai (pogrupis: mokslo paskirties), taip pat minėti statiniai esantys kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai: žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas), statybinių konstrukcijų (metalo) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai; specialieji statybos darbai: statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas; stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas; dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas. Šie kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti vadovaujantis Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi.

To paties Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nurodyta, kad informacija apie ypatingo statinio statybos rangovą (parengta pagal konkurso sąlygų priedą Nr. 6) (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija).

Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte nurodyta, kad tiekėjas privalo pasiūlyti ir specialistą (-us), kuriam (-iems) suteikta teisė eiti ypatingo statinio (statinių grupė: negyvenamieji pastatai (pogrupis – mokslo paskirties)), taip pat minėti statiniai kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje)) specialiųjų statybos darbų vadovo (-ų) pareigas, šiose darbų srityse: statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas; stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas; dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas.

To paties Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte nurodyta, kad asmenų sąrašas (parengtas pagal konkurso sąlygų priedą Nr. 7) (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija).

Byloje ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamų CPVA sprendimų, pažeidimai konstatuoti atsakovui nustačius, jog Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte ir 4.2.3 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui, nes 4.2.1 punke pareiškėjas nustatė, kad „tiekėjas turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu: <...> statybos darbų sritys: <...> statinio dujų inžinerinių kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui ir jo specialistuisistemų įrengimas“ ir 4.2.3 punkte nustatė, kad tiekėjas turi „pasiūlyti <...> specialistą, kuriam (-iems) suteikta teisė eiti ypatingo statinio <...> specialiųjų statybos darbų vadovo (-ų) pareigas, šiose darbų srityse:<...> statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“, nes Pirkimu nebuvo perkami statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbai.

Dėl medicininių dujų sistemos įrengimui taikomų reikalavimų

Statybos įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi Pirkimo metu, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

To paties įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis.

Sistemiškai vertinant pirmiau nurodytas Statybos įstatymo nuostatas, statinio inžinerinėmis sistemomis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 5 dalį ir 52 dalį laikomos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įrangos sistemos, skirtos: 1) statinio naudojimo ir priežiūros tikslams; 2) statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, naudojamos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti arba vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti ir kurios, nėra susijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 104 dalį technologinės inžinerinės sistemos – tai gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, elektroninių ryšių ir informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų ir kitos sistemos.

Taigi technologinės inžinerinės sistemos suprantamos kaip sistemos, kurios atitinka šiuos kriterijus: 1) yra gamybinės paskirties ir 2) skirtos technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti, t. y. naudojamos gamybai ir šios sistemos yra gamybos proceso dalis.

Techninio projekto V tomo „Technologija“ 2 dalyje „Bendrieji duomenys apie objektą“ nurodyta, kad „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU), Slaugos fakultetas – viena iš LSMU atviros prieigos biomedicinos studijų sričių infrastruktūra, skirta mokslo ir studijų reikmėms. Rengiamos studijų programos (pirmos pakopos) – Slaugos, Akušerijos, Kineziterapijos, Ergoterapijos bei (antrosios pakopos) studijų programos – Klinikinė slauga, Fizinė medicina ir reabilitacija, Sveikatingumas ir reabilitacija fiziniais pratimais.“, o 3 dalyje „Veiklai reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ir vandens resursų poreikiai“ numatyta, kad pastato rūsyje ir ketvirtame aukšte, mokymo tikslams, yra numatyta naudoti šias technologines dujas: suspausto oro ir / arba angliarūgštės dujos, azotas, deguonis. Taip pat nurodyta, kad „pastate nebus centralizuotos technologinių dujų sistemos, todėl vartotojams numatyta pastatyti angliarūgštės ir/ar suspausto oro, azoto bei deguonies dujų balionus. Pat. Nr. 0.26 ir šalia koridoriaus Nr. 4.01 skirtoje zonoje numatoma pastatyti suspausto oro ir/ar angliarūgštės dujų balionus, dar papildomai 4-ame aukšte – ir deguonies balioną. Pat. Nr. krioaparatui funkcionuoti reikalinga azoto technologinės dujos, todėl baliono pastatymo vieta numatoma pagalbinėje patalpoje Nr. 0.36. pat Nr. 0.26 per specialią angliarūgštės prisotinimo įrangą, paruoštas vanduo bus paduodamas multifunkcinėms vonioms. <...> 4-to aukšto, iš suspausto oro ir/ar angliarūgštės bei deguonies dujų balionų tiesiogiai per vamzdelius, dujos bus paduodamos ikiklinikinių įgūdžių klasėse numatytoms multifunkcinėms lovoms“. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

Kaip matyti iš Techninio projekto, medicininių dujų sistema numatyta įrengti naujai statomo Slaugos fakulteto pastato rūsyje ir ketvirtame aukšte bei skirta mokymo tikslams. Techniniame projekte taip pat nurodyta, kad pastate nenumatoma įrengti centralizuotos technologinių dujų sistemos, todėl numatyta pastatyti medicininių dujų balionus, kurie skirti krioaparato, multifunkcinių vonių ir multifunkcinių lovų funkcionalumui užtikrinti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Techniniame projekte numatyta medicininė dujų sistema nėra statinio inžinerinė sistema Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 5 dalies ir 52 dalies prasme bei neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 104 dalies technologinės inžinerinės sistemos reikalavimus.

Nustačius, kad medicininių dujų sistema nėra priskiriama pastato inžinerinei sistemai, todėl jos įrengimo darbams netaikomas Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Taigi, medicininių dujų sistemos įrengimo darbų atlikimui gydymo paskirties pastate rangovui Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai netaikomi.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-450-690/2016) konstatavo, kad medicininių dujų sistemos nėra pastato inžinerinės sistemos, nes jos neatitinka Statybos įstatyme apibrėžtų statinio inžinerinei sistemai būdingų požymių, taigi jų (medicininių dujų sistemų) įrengimui nėra taikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios inžinerinių sistemų įrengimą. LAT taip pat nurodė, kad medicininių dujų sistema naudojama ligoninėje, statinyje vykdomai veiklai – medicininėms paslaugoms teikti ir ji nenaudojama gamybos tikslais jokiuose technologiniuose procesuose. Nurodytoje nutartyje LAT konstatavo, kad medicininių dujų sistema nėra technologinė inžinerinė sistema Statybos įstatymo prasme.

Valstybinės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu pateikta nuomonė, kuria remiasi pareiškėjas, nepaneigia atsakovo sprendimuose padarytų išvadų. Pažymėtina, kad Techniniame projekte dujotiekio dalies nėra, o aptariama medicininių dujų sistema aprašyta Techninio projekto technologijos dalyje. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad medicininių dujų įrengimo darbai laikomi specialiaisiais darbais, kuriems reikalingas kvalifikacijos atestatas, yra nepagrįsta.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog aptariamos medicininių dujų sistemos įrengimui yra reikalingi kvalifikacijos atestatai, nurodyti Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte ir 4.2.3 punkte.

Dėl stacionariai gaisro gesinimo inžinerinei sistemai taikomų reikalavimų

Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) Techninės užduoties (toliau – Techninė užduotis) 2.7 punkte nurodyta, kad rangovas vykdydamas darbus atlieka visus Projekte, Statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus bandymus ir matavimus: elektros įrenginių ir instaliacijos (įskaitant žaibosaugos) varžų matavimai (2.7.1 punktas); 2.7.2. kompleksinis pastato inžinerinių sistemų bandymas sužadinant priešgaisrinį daviklį/mygtuką (2.7.2 punktas); inžinerinių sistemų (vėdinimo, vėsinimo, dūmų šalinimo, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemų, įeigos kontrolės, ryšių, baseinų technologinės įrangos, pirčių technologinės įrangos, liftų, nuotekų, vandentiekio, dyzelgeneratoriaus, traukos spintų oro ištraukimo sistemos (2.7.3 punktas); akustiniai matavimai (2.7.4 punktas); patalpų apšvietos matavimai (2.7.5 punktas), visus kitus matavimus, jeigu toks poreikis paaiškėtų sutarties vykdymo metu (2.7.6 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas yra privalomas Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 ,,Dėl Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo, (toliau – STR 1.04.04:2017).

Pagal STR 1.04.04:2017 6.18 punktą techninė specifikacija – projekto dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos. Techninės specifikacijos yra bendros projekto ir projekto dalių sprendiniams.

Pagal STR 1.04.04:2017 6.19 punktą techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priede yra nurodytos Techninio projekto sudedamosios dalys.

STR 1.04.04:2017 8 priedo 22 punkte nustatyta, kad dujotiekio dalį sudaro suskystintųjų ir gamtinių dujų, sprogių, degių, inertinių, nuodingų ir kitų pavojingų dujų (vandenilio, deguonies, acetileno, azoto, pentano ir kt.), suspausto oro gamybos, sandėliavimo, parametrų pakeitimo, transportavimo, technologinio proceso, įrenginių, dujų tiekimo ir naudojimo tinklų, jų funkcionavimui reikalingų statinių projektiniai sprendiniai.

STR1.04.04:2017 8 priedo 40 punkte nurodyta, kad gaisrinės saugos dalyje pateikiami: statinių (patalpų) laikančiųjų konstrukcijų gebos vykdyti nustatytas funkcijas užtikrinimo gaisro metu, gaisro kilimo galimybės, ugnies ir dūmų plitimo statinyje apribojimo, gaisro išplitimo į gretimus statinius apribojimo, statinyje esančių žmonių saugaus išėjimo ar jų gelbėjimo kitomis priemonėmis užtikrinimo, žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo, ugniagesių saugaus darbo užtikrinimo sistemų pastatuose projektiniai sprendiniai ir projekto gaisrinės saugos dalies vadovo parengtos užduotys (specifikacijos) kitų projekto dalių projektiniams sprendiniams rengti.

STR1.04.04:2017 8 priedo 41.1.4.9 punkte nustatyta, kad gaisrinės saugos dalį sudaro aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys projektinius sprendinius apie stacionariąsias gaisrų gesinimo (aušinimo) sistemas (nurodant gesinimo medžiagą, sistemos tipą, gesinimo trukmę, gesinimo medžiagos tiekimo užtikrinimą). Detalesni sprendiniai pateikiami vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje, kai gesinimo medžiaga – vanduo; dujotiekio dalyje, kai gesinimo medžiaga – dujos; elektrotechnikos dalyje, – kai numatomos deguonies kontrolės sistemos.

Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 13 punkte nustatyta, kad stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos (toliau – SGG sistemos) sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis projektu, parengtu pagal šių taisyklių reikalavimus. Pagal nurodytų taisyklių 5.2 punktą projektuojant dujų SGG sistemas turi būti vadovaujamasi šių standartų reikalavimais: gesinimo dujomis sistemų LST EN 12094, LST ISO 14520.

STR 1.06.01:2016 7.1 punkte nustatyta, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą, o 7.2 punkte nustatyta, kad darbai vykdomi ir pagal įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Statybos techninio reglamentas STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. D1-104 redakcija), įtvirtina, kad išduodami kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai (toliau – TPD), suteikiantys teisę eiti vadovų pareigas, nurodytas minėto reglamento 2 punkte.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-8481 priedo 1.2.1 punkte nurodyta, kad specialieji statybos darbai: mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas, lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).

Kaip matyti iš Techninio projekto, jame numatyti sprendiniai stacionariai gaisrų gesinimo sistemai nėra susiję su atskirų/savarankiškų dujų inžinerinių sistemų įrengimu, todėl stacionariai gaisrų gesinimo sistemai esant neužbaigtai ir vėliau atsirasiant užbaigtos gaisrų gesinimo sistemos matavimų ir bandymų poreikiui, iš esmės, netgi neužbaigtiems darbams, nors ir likus jų mažajai daliai, būtina turėti stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimo kvalifikaciją, o ne dujų inžinerinių sistemų įrengimo kvalifikaciją. Taigi, esant stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimo kvalifikacijai, jokios kitos kvalifikacijos turėjimu perkančioji organizacija nebūtų galėjusi įsitikinti ar gaisrų gesinimo sistemos dalis, susijusi su gesinimo dujų paskirstymo ir saugojimo sistemos įrengimu stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos sudėtyje ir galutiniu darbų užbaigimu, bus įrengta kvalifikuoto tiekėjo. Taigi bet kokia kita kvalifikacija yra netinkama ir perteklinė rangovo ir jo specialistų turimomis kompetencijomis įsitikinti.

Įvertinus Techniniame projekte nurodytus perkamus darbus, darytina išvada, kad Techniniame projekte numatyti gaisrų gesinimo sistemos darbai yra susiję su gesinimo dujų dalies įrengimu. Toks stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas ir jos sprendiniai turi būti nurodyti projekto gaisrinės saugos dalyje, nurodant detalesnius sprendinius dujotiekio dalyje, kai gesinimo medžiaga – dujos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad kvalifikacijos reikalavimas nustatytas dujų inžinerinių sistemų įrengimui nagrinėjamos bylos kontekste yra perteklinis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio Viešųjų pirkimų įstatymo normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus Viešųjų pirkimų įstatymo tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, yra susijusios su viešojo intereso apsauga.

LAT ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193 – 197 psl.).

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Taigi, apibendrinant aukščiau paminėtą ESTT ir LAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas proporcingumo ir nediskriminavimo principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

Taigi, įvertinus Pirkimo dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, faktines aplinkybes, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, Pirkime nustatydamas perteklinius kvalifikacijos reikalavimus, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, Metodikos 7.3 punkto reikalavimų, ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl finansinės korekcijos

PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

PAFT 7 priedo 11 punkte nustatyta, kad, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.

Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1 lentelės 11 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai buvo apribotos ekonominės veiklos galimybės dalyvauti konkurse, nes buvo taikyti tokie kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.1. lentelės 11 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 10 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Iš Sprendimų dėl pažeidimo turinio matyti, kad CPVA 10 procentų finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į šias aplinkybes: 1) pareiškėjas vykdė vykdė tarptautinės vertės Pirkimus, kurie buvo reikšmingi Europos Sąjungos vidaus rinkai; 2) pareiškėjas, nustatydamas su pirkimo objektui neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, apribojo potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkimuose ir pateikti konkurencingus pasiūlymus; 3) nebuvo užtikrinta minimali konkurencija, nes kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymą pateikė 1 dalyvis.

Pažeidimo tyrimo metu nustatyta vienodo dydžio norma (finansinė korekcija 10 proc.) pritaikyta nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal Sutartį, tenkančią Projektams, nurodytos pateiktuose mokėjimo prašymuose.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nustačius neproporcingus ir perteklinius Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėjas apribojo kitų tiekėjų dalyvavimą Pirkime ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva, t. y. ES teisės aktas, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., LAT 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad dėl byloje konstatuotų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant proporcingumo ir nediskriminavimo principus, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika jų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Teisingumo Teismo yra nurodyta, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03). Šiuo atveju perteklinis kvalifikacijos reikalavimų nustatymas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjo skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog CPVA, pritaikydama 10 procentų finansinę korekciją pareiškėjui, atsižveldė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra per griežta.

Teismas, įvertinęs ginčijamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) kontekste, konstatuoja, kad sprendimai yra aiškūs, išsamūs, juose nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, kurie atitinka VAĮ reikalavimus.

CPVA Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 priėmė pagal savo kompetenciją, pagrindinių taisyklių ir procedūrų, reglamentuojančių pažeidimų tyrimą, nepažeidė (ABTĮ 91 straipsnis). Panaikinti pareiškėjo ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdžiuose, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėja Ina Kirkutienė