Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1371-390/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-11
Bylos Nr.
e2S-1371-390/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11069-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
Ž. N., M. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1371-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11069-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.6.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. N. ir M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. N. ir M. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Ž. N. ir M. N. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N. valdė asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) kartu su visais šio buto priklausiniais, buto valdytojo teisėmis naudotis bendru turtu ir kt.

2. Nurodė, kad Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notaras, tvarkantis būsto paveldėjimo bylą, spręsdamas dėl buto (duomenys neskelbtini). paveldėjimo nurodė, jog butas yra įgytas iki santuokos nutraukimo įregistravimo viešame registre, dėl to, sprendžiant palikimo objekto - buto paveldėjimo patvirtinimo klausimą, būtina nustatyti juridinį faktą - tai, kad G. N. valdė butą. asmeninės nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

4. Teismas nurodė, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo asmeninė G. N. nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą (taigi – pareiškėjų), pareiga. Pareiškėjai siekdami nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes reikšdami ieškinį.

5. Kadangi faktas apie G. N. nuosavybės teise valdytą butą CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas, todėl teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad su reikalavimais dėl turto pripažinimo asmenine G. N. nuosavybe jie turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

7. Teismas taip pat pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas rėmėsi netinkama teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai, kaip G. N. paveldėtojai, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N. ginčo butą valdė asmeninės nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti paveldėjimo teisių butą įgyvendinimo tikslu. Taigi, kad pareiškėja siekia palikėjo G. N. įgytą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingąja teisena (kaip pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius), o ginčo teisena, dėl to pareiškimą atsisakė priimti.

10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kartu su prašymu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, G. N. 1999 m. gruodžio 9 d. sudarytas butų pirkimo - pardavimo sutartis, teismo 1999 m. lapkričio 8 d. sprendimą dėl G. N. santuokos nutraukimo. Taigi, šiuo atveju dokumentai egzistuoja, todėl nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai prašydami nustatyti juridinį faktą, jog ginčo butas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise, siekia nustatyti turto teisinį rėžimą.

13. Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, Paneigti prezumpciją dėl ginčo buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Pareiškėjų nurodomi faktai apie palikėjo panaudotas lėšas įgyjant ginčo butą ir apie jo santuokos nutraukimą vertintini kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų ir įrodymų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjami CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka. Taigi, pareiškėjai, siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjų reikalavimo dalyką ir pagrįstai nusprendė, jog toks reikalavimas nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau nepagrįstai atsisakė tokį pareiškimą priimti, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.

15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sudarė pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakymo priimti ieškinį institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis