- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- 1-2105-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-2105-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą , o būtent:
jis, 2024-03-30 apie 13.00 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia stipriai pastūmė nukentėjusiąją K. K., sugriebė ją už plaukų, po ko sugniaužęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumštį trenkė du kartus jai į dešinės pusės veido sritį, po to stipriai sugriebęs už žastų ją stumdė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai K. K. poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose žastuose, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, jog tąkart į jų namus atvažiavo uošvė, K. K., pas juos užėjo į kambarį, prasidėjo žodinis konfliktas, ji pradėjo jam, A. K., pasakoti apie jo pirmą santuoką, koks jis yra, kad visi palieka, nereikėjo jos dukteriai O. K. tekėti, ir tada jis supykęs dešine ranka atidaręs duris, o kairiąją suėmęs už plaukų uošvę norėjo išstumti iš buto, ir galbūt konfliktiniu pasistumdymu užkabino, uošvei prieš išeinant ant akies voko matėsi mažas taškutis. K. K. meluoja, jog jis jai trenkė tris kartus. Už žastų uošvienės jis neėmė. Jis to negalėjo padaryti, nes dešinėje rankoje turėjo telefoną. Su specialisto išvada susipažinęs. Jis kaire ranka paėmęs uošvienę už plaukų bandė išstumti. Uošvienė nuo jo stovėjo už pusę metro. Jis atidarė duris, jo dešinėje rankoje, kaip minėjo, buvo telefonas. Uošvienė pasakė, kad neišeis. Jis ją paleido, tuo pasibaigė konfliktas. Jis nėjo į kambarį. Vėl įvyko žodinis konfliktas. Jo žmona O. K. apsirengė ir išėjo su uošviene. Dėl mėlynių akyje ir galvoje - galbūt kai jis ėjo prie uošvienės ir ji ėmė į jį mosikuoti rankomis, galėjo pati užsikabinti pirštu. Jeigu jis būtų kaltas, susitaikytų. Šiuo metu su K. K. jis nebendrauja. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu. Mano, jog galima atlyginti 200-300 Eur dėl K. K. savigarbos, jos įžeidimo. Santykiai su sutuoktine geri. Bute to įvykio metu buvo jo žmona O. K., bet ji buvo kambaryje, kaip ir duota parodymuose. Ji nematė įvykio, nes ji buvo kitame kambaryje. Girdėti galėjo visą jo ir uošvienės pokalbį. Ant K. K. dešinės akies jis matė mėlyną taškelį. Nuo ko tas taškelis galėjo atsirasti, negali atsakyti.
Įtariamasis A. K. apklausos metu parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas ir gynėjas šios apklausos metu nereikalingas. Psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, į įskaitą neįtrauktas, galvos traumų neturėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Parodo, kad su žmona O. K. gyvena kartu nuo 2014 metų. Su uošviene K. santykiai yra neutralūs. Kai reikia, atvažiuoja pažiūrėti ir jų su O. sūnų. 2024-03-29 iš ryto, su žmona kalbėjo, kad vakare pasiims K. iš namų ir keturiese važiuos į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Tos pačios dienos vakare, ji jam pasakė, kad mama nenori taip ilgai būti kaime, tada jis jai atsakė, kad iš vis nevažiuoja. Ir 2024-03-30 ryte apie 10 val., jo žmona paklausė, ar jie važiuoja, kokie yra jo šiandienos planai. Jis atsakė, kad neturi jokių planų, o ji pradėjo sakyti, kad jis tik guli lovoje ir nieko nedaro, pasakė, kad važiuos viena, jis atsakė važiuok. Ir nenorėdamas toliau konfliktuoti išėjo į parduotuvę. Jam grįžus, po maždaug 15 min., O. vėl pradėjo jį provokuoti konfliktui, prikišinėti buvusią žmoną. Po maždaug valandos apie 12 val., į jų namus atvyko jo uošvienė K., kuri pradėjo kviesti O. važiuoti kartu. Jis atėjo ir paklausė jos ko ji čia atvažiavo, K. atsakė, kad tai nėra jo reikalas, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, šmeižti, kad iškvies policijos pareigūnus ir pasakys, kad skriaudė O. Tuomet ji pradėjo mosikuoti rankomis. Jis ištiesė savo rankas, kad ji jam netrenktų. Galbūt tiesdamas ranką galėjo užkliūti už K. veido, tokios galimybės neatmeta. Visą laiką tarp jų tesėsi žodiniai konfliktai. K. taip pat jį kaltino, kad dėl jo kaltės jį paliko buvusi žmona, visai nežinodama tos situacijos. Jo uošvienė žino, kokie žodžiai jį supykdys. Po šių jos žodžių jis kaire ranka suėmė K. už pakaušyje esančių plaukų, dešine ranka atidarė namų duris ir bandė ją išvesti iš buto, tačiau jam nepavyko. Tada O. apsirengė ir jos su K. išėjo iš buto. K. išeidama iš buto jį apspjovė. Daugiau su ja nekontaktavo. Apklausos metu nori pažymėti, kad K. jis nepastūmė, bute net gi nėra vietos kur pastumti, trijų smūgių į dešinės pusės veido sritį nesudavė, tačiau buvo sugriebęs kaire ranka už jos plaukų, kad išvesti iš buto. Taip pat pažymi, kad K. su juo ir žmona kartu negyvena. Daugiau šios apklausos metu neturi ką papasakoti (1 t., b.l. 99-101).
2024-05-22 įtariamasis A. K. apklausos metu parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas ir gynėjas šios apklausos metu nereikalingas. Psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, į įskaitą neįtrauktas, galvos traumų neturėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Parodo, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. Nori papildyti, kad K. ne pirmą kartą kviečia policiją, dėl smurto, kurio nebuvo. Taip pat nori pridėti, kad O. negalėjo matyti, jų konflikto su K., kadangi ji buvo kambaryje ir rengėsi, o jie su K. konfliktavo buto koridoriuje. 2024-03-30 apie 12 val., atvyko K., o jis nuėjęs prie jos paklausė, ko ji čia atvažiavo. Atsakiusi, kad ne jo reikalas pradėjo jį įžeidinėti ir nebe pirmą kartą grasinti, kad iškvies policiją, nes neva jis ją skriaudžia. K. pradėjo mosikuoti rankomis, jis ištiesė savo rankas, kad ji jam netrenktų, neatmeta galimybės, kad tiesdamas ranką galėjo užkliūti už jos veido. Visą laiką tarp jų buvo žodinis konfliktas, kadangi K. bandė jį suerzinti, kalbėdama apie jo pirmą santuoką. Kai K. pradėjo kalbėti apie tai, jis kaire ranka suėmė jai už pakaušyje esančių plaukų, dešine ranka atidaręs buto duris bandė išvesti ją iš buto, tačiau jam nepavyko. Po kelių minučių K. su O. apsirengė ir išėjo iš buto. Daugiau nieko tarp jų neįvyko. Apklausos metu nori pažymėti, kad K. jis už žastų nestumdė. Bandė ją išvesti iš buto paėmęs viena ranka už plaukų. Specialiai trijų smūgių kumščiu nesudavė, galėjo užkliūti kartą už jos veido su savo ranka. Po įvykio su K. nekalbėjo, nebendravo, nematė iki šios dienos. Su civiliniu ieškiniu 1000 eur., nesutinka, dėl to, kad K. jis smūgių kumščiu nesudavė. Galėtų padengti kelis šimtus eurų dėl moralinės žalos, kad ją suėmęs už plaukų bandė išvesti iš buto.(1 t. b.l. 111-114).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. K. parodė, jog kaltinamasis yra jos žentas, parodymus duos, nes ji turi papasakoti, kaip jis su ja elgėsi. Tąkart jai paskambino dukra ir paprašė atvažiuoti, nes dukros A. K. neišleido, buvo agresyvus. Ji atvyko į dukros namus, žentas atidarė duris ir nuėjo į kambarį. Ji nenusirengusi stovėjo į jį nugara, į tą kambar. Žentas išėjo ir staigiai kumščiu jai sudavė į šią vietą (rodo dešinės pusės kaktą) ir ji atsimušė savo ranka. Žentas antrą kartą sudavė jai į dešinę akį, nes ji stovėjo veidu į jį. Jis su tokia agresija atidarė duris, ją paėmė už čia (rodo dešinės rankos žastą) ir išstūmė, o ji stovėjo vietoje, tada ją paėmė už plaukų ir išmetė į laiptinę. Ji išėjo, neatsisuko,, kai žentas uždarinėjo duris, pasakė: „tfu, aš iš tavęs nesitikėjau to“. Jos norėjo E. paimti, bet žentas nedavė. Dukra išėjo. Ji, K. K., buvo nusiminusi ir paprašė dukros padėti grįžti namo, o paskui iškvietė policiją ir paaiškino jiems viską. Pareigūnai surašė dokumentą apie tai, kaip viskas įvyko. Tada policijos pareigūnai nuvažiavo pas žentą, įteikė šaukimą, kad jis yra kviečiamas į nuovadą. Žentas buvo agresyvus, gal buvo išgėręs, policijos pareigūnai jo vos nesulaikė. Paskui ji, K. K., ėjo tirtis visus sumušimus, užfiksavo pėdsakus. Žentas įvykio metu ją sugriebė už dešinės rankos ir savo dešine ranka paėmęs ją stūmė. Tada iš kairės pusės suėmė už plaukų ir su agresija ją išstūmė į laiptinę. Ant jos rankos buvo viena mėlynė, bet buvo stipriai sugniaužta, buvo mėlynė ant kaktos ir prie akies buvo mėlynė, yra padarytos nuotraukos, nuotraukas darė tą pačią dieną. Nuotraukas darė ir policijos pareigūnai, ir ten, kur buvo padaryta ekspertizė. Pas gydytoją ji nėjo, ją apžiūrėjo ten, kur davė parodymus, (duomenys neskelbtini), pas teismo ekspertą. Buvo atvykę du pareigūnai, moteris ir vyras. Įvykis įvyko kovo 30 d. apie 11 valandą. Įvykis nutiko (duomenys neskelbtini). Ji po įvykio grįžo į namus (duomenys neskelbtini), dukra padėjo grįžti, ir iškvietė policiją. Nuo įvykio praėjo maždaug apie 2 val., kol su autobusu nuvažiavo, kol nuėjo. Jos civiliniame ieškinyje nurodytą 1000 eurų žalą sudaro - įžeidimas, sumušimas, pažeminimas, nes ji žmogus, ji nori, kad žentas kitą kartą žinotų, kad negalima taip daryti. Dukra bijojo. Ji negynė. Dukra buvo koridoriuje, apsirengusi, galvojo nueiti kažkur, į bažnyčią. Dukra matė mėlynes, įvykį, bet nieko negalėjo padaryti, nes bijojo. Viską matė, net ir kaimynai matė. Ji, K. K., ir kaimynams pasakojo, kad ją suėmė stipriai žentas, stūmė. Ant jos rankos buvo didelė mėlynė (rodo dešinę ranką), ant kairės rankos mėlynių nebuvo. Po to žentas su ta pačia ranka suėmė ją už plaukų ir ir išstūmė į laiptinę. Du kartus žentas jai sudavė: į kaktą ir į akį. Trečio smūgio nebuvo, tik ketvirtas veiksmas - paėmimas už plaukų. Kaimynai gal ir nematė įvykio. Tačiau kaimynų durys buvo atviros. Kaimynai nesikišo ir žodžio nesakė, jie išeidinėjo, bet buvo atidaromos durys, kai jų durys buvo atidarytos, bet negali pasakyti, ar kaimynai matė ar ne. O. buvo koridoriuje, ji nebuvo kambaryje, ji jau buvo apsirengusi ir pasiruošusi išeiti, kai A. K. smurtavo. Kam jai sėdėti kambaryje, kai vyksta konfliktas. Jis pirmas pradėjo, juolab jis išgėrinėjo. Pirmas išėjo ir pasakė jai: „ko aš čia atėjai?“. Ji atsakė, kad atėjo pas dukrą, ne pas jį asmeniškai, ir jg, jos eis į bažnyčią, nes buvo kovo 30 d. Ji, K. K., nesitikėjo, kad žentas smurtaus. Pakartojo, jog buvo vienas smūgis jai į galvą, antras į akį, daugiau nemušė, tik buvo sugriebęs už plaukų, bet prieš tai už rankos. Ant akies iš karto iššoko mėlynė. Jai kaltinamasis sudavė iš pradžių į kaktą, paskui į akį. Tada jis norėjo ją išvyti, suėmė už rankos, tada pas ją atsirado daugiau jėgų, tada jis ją prie durų ir ji išėjo. Kai skambino ji į 112, buvo pasimetus, pirmą kartą taip. Gal to ir nepasakojo, kaip viskas buvo nuosekliai. Pagarsinus liudytojos O. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, b. l. 63-66, atsakė, jog jos dukra įvykio metu stovėjo koridoriuje. Gal du metrai nuo jos stovėjo dukra. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusioji parodė, jog pareigūnams nepapasakojo, jog kaltinamasis ją suėmė už žastų dėl to, kad buvo pasimetusi. Kai ją suėmė už plaukų, ji pati išėjo už durų. Pareiškimą į komisariatą važiavo po švenčių pateikti, balandžio 2 d. vyko prie (duomenys neskelbtini), ten jai „nuėmė“ abdukciją. Jai smūgiavo į smilkinį, paskui į akį. Du kartus sudavė. Nežino, kodėl protokole nurodyta trys kartai, ji dabar tiesą sako. Ikiteisminio tyrimo metu nežino, kodėl parašyta trys kartai. Kai sudavė buvo mėlynė. Už rankos sugriebė stipriai, už plaukų ir išstūmė. Viską teisingai pasakė. Ant rankos liko mėlynė. Nebuvo pirštų antspaudų, nes ji su striuke buvo, storai apsirengus. Mėlynė buvo viena, ant užpakalinės rankos pusės. Mėlynė nebuvo didelė. Mėlynė iš karto atsirado prie smilkinio, prie plaukų linijos, buvo kaip iškilimas toks. O apie akį išvis juoda buvo, beveik iš karto atsirado mėlynė. Kai parodymus davė pirmą kartą, taip ir dabar sako. Gal dėl jaudulio kažką. Kaip buvo, taip pasakė.
2024-03-30 nukentėjusioji K. K. apklausos metu parodė, kad 2024-03-30 apie 12.00 val., jai paskambino jos dukra O. K., tel. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paprašė, kad ji atvažiuotų pas dukrą, kadangi ji susipyko su savo sutuoktiniu A. K., tel. (duomenys neskelbtini), ji atvažiuoti sutiko ir susiruošusi nuėjo į stotelę ir troleibusu nuvyko pas savo dukrą adresu (duomenys neskelbtini). Ji pas savo dukrą bute buvo apie 13.00 val. Buto duris atidarė jos dukros sutuoktinis A. K. Jai užėjus į butą A. K. iškarto paklausė ko čia atvažiavo, ji atsakė, kad atvyko pas dukrą O. ir jos su O. vyks pas ją į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyvena. A. pasidarė agresyvus ir supyko ant jos, kad ji atvyko pas dukrą, kad išeis iš buto kartu su ja, jis pradėjo šaukti ir kelti konfliktą. Po ko A. K. priėjo prie jos ir stipriai ją pastūmė, ji jam pasakė, kad jis jos nestumdytų ir prasidėjo dar didesnis konfliktas. Jis sugriebė su ranka jai už plaukų, po ko jis sugniaužė kumštį ir apie tris kartus trenkė iš dešinės rankos kumščio jai į dešinės pusės veido sritį, toliau jis ją stumdė ir bandė išstumti iš buto į laiptinę, bet jam nepavyko ji stovėjo bute. Dėl tokių A. K. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Visą įvykį matė jos dukra O. K., kuri bandė patraukti savo sutuoktinį A. ir prašė, kad jis baigtų ją mušti, bet jis nereagavo. Po ko A. nusiramino iš ji su savo dukra išėjo iš jos buto ir nuvyko pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Dukros sutuoktinis ją sumušė buto koridoriuje. Parodo, kad šiuo metu medikų pagalba jai nereikalinga, nežada kreiptis į gydymo įstaigą. Iki šio įvykio jos santykiai su dukros sutuoktiniu nebuvo itin geri, bet jie nesipykdavo, jis pirmą kartą prieš ją smurtavo. Daugiau apie įvykį nieko parodyti negali. (1 t., b.l. 50-53).
2024-03-30 Liudytoja O. K. apklausos metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su savo sutuoktiniu A. K., tel. (duomenys neskelbtini), jie augina bendrą sūnų E. K. Būtent 2024-03-30 apie 12.00 val., ji paskambino savo motinai K. K. ir paprašė, kad ji atvyktų pas ją į namus, kadangi ji susipyko su savo sutuoktiniu ir nenori viena išeiti iš namų. Kai jie susipyko su sutuoktiniu A. K., jis buvo blaivus. Mama sutiko atvykti pas ją ir apie 13.00 val., ji atvyko. Buto duris atidarė jos sutuoktinis A., jis iškarto paklausė kodėl ji atvažiavo į jų namus, mama jam atsakė, kad ji atvyko pas ją ir, kad jos kartu vyks pas ją į butą (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis pasidarė agresyvus ir pradėjo konfliktuoti šaukti ant jos mamos, ji jam atsakė tuo pačiu, jie konfliktavo žodžiais. Po ko jis pradėjo stumdyti jos mamą, mama parašė, kad jis liautųsi, bet jis toliau ją stumdė, po ko jis sugriebė jai už plaukų ir kumščiu trenkė keletą kartų į veido sritį. Ji bandė sutuoktinį patraukti nuo mamos, bet jai nepavyko, kadangi jis turi daugiau jėgos. Po ko sutuoktinis pasitraukė nuo mamos K., ji su savo mama išėjo iš buto ir jos nuvyko pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu namuose buvo jos sūnus, bet jis nieko nematė, negirdėjo kadangi buvo kitame kambaryje. Jos mama su jos sutuoktiniu nelabai bendrauja, kai ji vyksta pas mamą į svečius, jis dažniausiai nevažiuoja, tik per didžiąsias šventes atvažiuoja kartu su ja. Jos mama pas juos lankosi retai, dažniausiai ji su sūnumi atvyksta pas amą. Parodo, kad sutuoktinis pirmą kartą pakėlė ranką prieš jos mamą, kodėl jis taip pasielgė ji nežino, galimai jis nenorėjo, kad ji išeitų iš namų. Jos motina K. K. dėl įvykusio įvykio policijai pranešė praėjus dvejoms valandoms nuo įvykio. Daugiau apie įvykį nieko parodyti negali. (1 t., b.l. 63-66).
2024-03-30 Protokolas- pareiškimas. Pareiškėja K. K. pareiškimo pateikimo metu nurodė, kad 2024-03-30 apie 13.00 val., ji atvyko pas savo dukrą į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir jos dukros sutuoktinis A. K., smurtavo prieš ją, stipriai pastūmė ją, sugriebė jai už plaukų, po ko sugniaužė kumštį ir tris kartus trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Pridėta veido, rankų nuotraukos (1 t., b.l. 1-11).
2024-04-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. K. padaryta: poodinės kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose žastuose. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 79-80).
2024-03-30 Tarnybinis pranešimas dėl K. K. sužalojimų. Nurodoma, kad bendraujant su nukentėjusiąja K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant moters veido matėsi sužalojimai. Dešinės pusės veido srityje patinimas/ iškilimas, mėlynė, prie dešinės akies mėlynė, ant kairės rankos mėlynė. Moteris kategoriškai atsisakė būti apžiūrima medikų. (1 t., b.l. 41-42).
2024-03-30 Įvykio vietos apžiūros protokolas. Užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. (1 t., b.l. 30-38). Apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) daugiabutyje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Patekti į minėtą butą galima tik per daugiabučio antrąją laiptinę bei užlipus laiptais arba pakilus liftu į devintąjį aukštą. Patekus į butą per laukines duris, iš karto matosi erdvus, neapkrautas koridorius, kurio dešinėje pusėje matosi spinta su veidrodžiu. Tiesiai matosi pirmasis kambarys, kuriame pagal kairiąją sieną stovi rudos spalvos spinta, o dešinėje pusėje stovi nesutvarkyta lova, šalia lovos pufas, o šalia jo stiklinis stalas, ant kurio butelis su stikliuku. Išėjus iš pirmojo kambario ir einant koridoriumi dešinėje pusėje matosi virtuvė, o priešais ją dvi medinės durys. Įėjus per pirmas artimesnes duris matosi tualeto patalpa, kurioje klozetas ir kiti buitiniai reikmenys. Įėjus per sekančias medines duris matosi vonios patalpa, kurioje yra vonia, kriauklė ir kiti buitiniai reikmenys. Išėjus iš sekančios patalpos dešinėje pusėje matosi virtuvė, kurios kairėje pusėje matosi stalas su kėdėmis, už stalo pilkos spalvos šaldytuvas. Virtuvės dešinėje pusėje yra virtuvinis komplektas, ant kurio jokių daiktų nėra, pati virtuvė yra neapversta ir tvarkinga. Išėjus iš virtuvės, dešinėje pusėje matosi antrasis kambarys, prie kurio įėjimo kairėje pusėje stovi spinta, o pagal kairiąją sieną nesutvarkyta lova ir šalia lovos pastatomas šviestuvas su spintele. Antrojo kambario dešinėje pusėje matosi stalas, prie kurio kėdė ir pufas. Taip pat virš stalo matosi pakabintas televizorius. Iš antrojo kambario galima pateikti į bute esantį balkoną. Bute bendra tvarka nepažeista. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta.
2024-05-06 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo apžiūra, pridedamas vertimas. (1 t., b.l. 67-73).
2024-05-20 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-2ossc.mp4“ kurio trukmė 7 min. 41 sek. Vaido įraše matoma, kaip policijos pareigūnams duris atidaro moteris šviesiais trumpais plaukais, vilkinti baltos spalvos marškinėlius su užrašu ir tamsios spalvos kelnėmis. Policijos pareigūnai prisistato, nurodo, kad yra pokalbis yra įrašomas. Moteris pradeda kalbėti (duomenys neskelbtini) kalba, pareigūnai pasako, kad nekalba (duomenys neskelbtini), todėl moteris pakviečia savo dukrą O., šviesiais, surištais plaukais, vilkinčią raudonos spalvos palaidinę ir tamsios spalvos kelnes. Policijos pareigūnas paprašo papasakoti, kas čia nutiko. Moteris pradeda pasakoti, kad mama atvažiavo pas ją į namus paimti ją ir jos sūnų, kad išvažiuotų ir įvyko konfliktas. Policijos pareigūnas paklausia, kur čia viskas įvyko. O. atsako, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai paklausia kaip viskas buvo, kokia situacija. O. pasako, kad įvyko konfliktas, ji norėjo ramiai išeiti, bet vyras jos neišleido. Tačiau ji nenorėjo skambinti į policiją, skambino mamai, kad ji atvažiuotų ir ją paimtų. Policijos pareigūnas pasitikslina, ar viskas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. O. patvirtina, kad taip. O. tęsdama savo pasakojimą sako, kad prasidėjo pasistumdymas, o moteris vilkinti baltos spalvos marškinėlius dešine ranka parodo į savo dešinės akies voką bei kaktą, pasakydama, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Policijos pareigūnai pasiteirauja, ar vyras įvykio metu buvo blaivus ar ne, O. atsako, kad buvo blaivus, pareigūnai dar kartą paklausia to paties klausimo ir moteris atsako, kad šiuo metu nežino ir, kad turbūt geria. O. vėl trumpai pasako, kad norėjo ramiai išeiti, todėl pasikvietė mamą, bet nepavyko. Policijos pareigūnai paklausia moters su baltos spalvos marškinėliais ar norės rašyti pareiškimą, moteris atsako, kad taip. Policijos pareigūnai įeina į butą esantį (duomenys neskelbtini) g., kuriame yra vyras dėvinti tamsiai žalios spalvos marškinėlius kojines ir apatinį trikotažą. Policijos pareigūnė vyro paklausia ar jis yra vardu A. Šis atsako, kad taip. Iš kambario vis duris atidaro vaikas. Policijos pareigūnė sako, kad pabendrauti nori ir klausia, koks įvyko konfliktas tarp jo ir K. Vyras atsako, kad nieko nebuvo. Policijos pareigūnė paprašo įeiti, kad vaikas nesigąsdintų. Vyras pasipiktinęs sako „palaukit, kur jūs su batais taip sau šoruojat“. Policijos pareigūnė bando raminti vyrą ir sakyti, kad dabar pabendrauti nori. Policijos pareigūnė bando vyrui paaiškinti, kad K. turėjo jam pretenzijų dėl to, kas šiandien įvyko ir kadangi vyras nelabai noriai bendrauja, jam įteikiamas šaukimas trečiadieniui 12 valandai atvykti į komisariatą (duomenys neskelbtini). Vyras sako, kad nėra derinamas laikas su juo. Policijos pareigūnė atsako, kad laiką derins su tyrėja kuri tirs šį tyrimą. Policijos pareigūnė paklausia ar čia pirmas kartas kada taip įvyksta su K. A. policijos pareigūnei neatsako, o atsisukęs į kitą pareigūną sako „Klausyk, tu, uždaryk kelis dalykus, čia nesusiję dalykai“. Policijos pareigūnai, bando raminti vyrą, sakyti, kad daroma įvykio vieta, paklausia ar viskas įvyko šiame bute. A. atsako, kad nieko nebuvo. Policijos pareigūnas paklausia, ar K. trenkė šiame bute. Vyras atsako „kokiam bute?“. Policijos pareigūnui pakartojus klausimą vyras atsako, kad K. neturi teisės būti šiame bute. Policijos pareigūnas paklausia, kam trenkti uošvienei, vyras atsako, kad paaiškina dar kartą, jog ji šiame bute nėra registruota. Policijos pareigūnai pasako, kad įteikia šaukimą ir ar vyras gali ramiai pasirašyti ir šnekėti. Vyras atsako „ne, negaliu“. Policijos pareigūnė dar kartą vyrui bando paaiškinti, kad jie įteikia šaukimą, jis pasirašo ir jie išeina. Toliau vaizdo įraše vyras atsisako pasirašyti, todėl policijos pareigūnai palieka šaukimą ir eina išėjimo link. Vyras ir toliau elgiasi pasyviai agresyviai. Policijos pareigūnė bando paaiškinti vyrui, kad jie atlieka savo veiksmus, padaro įvykio vietos apžiūrą ir išvažiuoja. Vyras pasako, kad taip pat dar kartą aiškina „jūs va taip va su savo čeravykais, negalima“. Policijos pareigūnė paaiškina, kad O. taip pat yra buto savininkė ir leido jiems čia įeiti. Daugiau vaizdo įraše įraše reikšmingų duomenų nėra. (1 t., b.l 74-76).
III.Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę prisipažino iš dalies, neneigė, jog kaltinime nurodytą datą ir laiku į jų namus buvo atėjusi jo uošvienė K. K. ir, kad įvyko tarp jų konfliktas, tik neigė, jog sudavė jai tris smūgius ar laikė paėmęs už žastų. Kaltinamasis parodė, jog paėmė uošvienę už plaukų ir bandė išstumti pro duris, ji mosikavo rankomis ir galėjo susižaloti, užgauti savo akį. Teigė, jog jo žmona O. K. buvo kambaryje ir konflikto nematė. Tuo tarpu nukentėjusioji K. K. teisiamajame posėdyje nuoseklaii teigė, jog jos žentas A. K. du kartus sudavė jai į veido sritį, tai yra į dešinės pusės kaktos viršų bei į dešinę akį, žentas įvykio metu ją sugriebė už dešinės rankos ir savo dešine ranka paėmęs ją stūmė. Tada iš kairės pusės suėmė už plaukų ir su agresija ją išstūmė į laiptinę. Ant jos rankos buvo viena mėlynė, bet buvo stipriai sugniaužta, buvo mėlynė ant kaktos ir prie akies buvo mėlynė. Teisiamajame posėdyje liudytoja O. K. duoti parodymus atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo parodžiusi, kad tąkart, jos mamai pas juos atvykus, A. K. pasidarė agresyvus ir pradėjo konfliktuoti, šaukti ant jos mamos, K. K. jam atsakė tuo pačiu, jie konfliktavo žodžiais. Po ko A. K. pradėjo stumdyti jos mamą, mama prašė, kad jis liautųsi, bet jis toliau ją stumdė, po ko jis sugriebė jai už plaukų ir kumščiu trenkė keletą kartų į veido sritį. Ji bandė sutuoktinį patraukti nuo mamos, bet jai nepavyko, kadangi jis turi daugiau jėgos. Po ko sutuoktinis pasitraukė nuo mamos K. K., ji su savo mama išėjo iš buto ir jos nuvyko pas K. K. į namus.
Tai, jog buvo panaudotas smurtas K. K. atžvilgiu pativrtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. K. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose žastuose. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5 trauminiais poveikiais. Byloje yra pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti mėlynė ant dešinės K. K. rankos, taip pat mėlynė akies srityje bei kaktos viršuje. Tyrimo metu K. K. nurodė, jog A. K. jai į veidą smūgiavo tris kartus, teisme tikslino keletą kartų, jog tik du kartus, teigė, jog po įvykio buvo labai susijaudinusi ir galėjo suklįsti, ar kažko nepasakyti, kaip, kad nenurodė suėmimo už žastų bei tampymo už plaukų. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai užfiksavo sužalojimus ant K. K. veido bei rankos. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog bendraujant su nukentėjusiąja K. K., ant moters veido matėsi sužalojimai. Dešinės pusės veido srityje patinimas/ iškilimas, mėlynė, prie dešinės akies mėlynė, ant kairės rankos mėlynė.
Be to byloje yra pateiktas protokolas – pranešimas, kuriame pareiškėja K. K. nurodė, jog 2024-03-30 apie 13.00 val., ji atvyko pas savo dukrą į butą adresu (duomenys neskelbtini), ir jos dukros sutuoktinis A. K., smurtavo prieš ją, stipriai pastūmė ją, sugriebė jai už plaukų, po ko sugniaužė kumštį ir tris kartus trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Pridėta veido, rankų nuotraukos. Kaip minėta, smūgių skaičių teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. K. patikslino. Apie prieš ją panaudotą smurtą K. K. pasakojo ir atvykusiems policijos pareigūnams pas ją į namus tuoj po įvykio, tas fiksuota body kamerų vaizdo įraše.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Nukentėjusiosios K. K. parodymus patvirtina visų pirma specialisto išvada, vaizdo kamerų įrašų duomenys, pareigūnų tarnybinis pranešimas, K. K. veido ir rankos fotonuotraukos su mėlynėmis, liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, K. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skambučio registracijos duomenys bendrosios pagalbos telefonu.
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji K. K. buvo nuosekli dėl patirto smurto iš žento jos atžvilgiu, tik tikslino suduotų į veidą smūgių skaičių, patikslino užtikrinai, kelis kartus teisiamojo posėdžio metu, dėl to faktinės aplinkybės tikslintinos nurodant kaltinime du smūgius, padarytus kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai K. K. į veidą.
Taigi, visa ištirtų, įvertintų įrodymų nuosekli grandinė sudaro vieningą įrodymų visumą, patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo A. K. veika tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
IV. Dėl nukentėjusiosios K. K. civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji K. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą. (t.1, b.l 59). Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirto smurto patyrė stresą, įžeidimą, pažeminimą, nes ji žmogus, ji nori, kad žentas kitą kartą žinotų, kad negalima taip daryti.
CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. padarytas kaktos, akies sumušimas, nukentėjusioji suimta už žastų, rankoje nustatyta mėlynė, nukentėjusioji sugriebta už plaukų. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė stresą, įžeidimą, pažeminimą, prieš ją smurtavo žentas, su kuriuo gyvena jos duktė.
Atsižvelgiama į kaltinamojo A. K. padėtį, dirbantis, vedęs, turi du vaikus, neįgalumo neturi. Kaltinamasis baustas, neteistas.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017).
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes neturtinės žalos dydis šioje byloje mažintinas ir nukentėjusiajai K. K. priteistina atlyginti 400 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo A. K.
V. Bausmės skyrimo klausimai
Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis –vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turi du vaikus, gyvena su šeima, neįgalumo grupės neturi.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 89-90), dėl psichiatrinio gydymo – jog būtų gydytas, duomenų nėra, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, asmuo neteistas.
Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę. Sutiktina su prokuroro pozicija. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. K. tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis. Smurtinis veiksmas buvo vienkartinio pobūdžio, nėra duomenų, jog anksčiau kaltinamasis būtų smurtavęs, kol kas prokuroro pasiūlytas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį pakeičiančiose programose neskirtinas. Manytina numatyti įpareigojimai, jų pritaikymas užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą šioje baudžiamojoje byloje.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamasis A. K. sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 102-103), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios K. K. pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies, ir nukentėjusiosios naudai priteisti atlyginti 400 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo A. K.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.