Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) – atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Jono Butkaus skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės bylos VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu (toliau ir – Nutarimas) R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 120 Eur bauda už tai, kad nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. sausio 20 d. laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną – geltonkrūtę arą (Ara ararauna), neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

2022 m. liepos 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas R. G. atstovo advokato Jono Butkaus skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti administracinę bylą R. G. atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog nesutinkama su skundžiamos institucijos atliktu aiškinimu dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūną privalomumo. Skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamos institucijos nutarime pateiktuose ir jį pagrindžiančiuose teisės aktų sąrašuose Ara Ararauna neįrašyta, todėl asmeniui, norinčiam laikyti šį paukštį, nėra galimybės Lietuvos teisės aktų bazėje gauti atsakymą, kokius būtent veiksmus jis turi padaryti, kad teisėtai laikytų papūgą Ara ararauna. Pažymima, kad skundžiama institucija priimtame nutarime nedetalizavo, kokia būtent neatsargumo forma R. G. padarė administracinį nusižengimą, todėl nagrinėtinos abi neatsargios kaltės formos. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d. papūgos įsigijimo metu veisėjo Lenkijoje R. G. buvo informuotas, jog šiam paukščiui pagal Europos Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 338/97 ir Komisijos direktyvą (EB) 865/06 taikomas ES apsaugos lygis „B“ ir ši rūšis veisėjo šalyje neregistruojama. Laikantis Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principo R. G. turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad jo įgyta papūga Ara ararauna Lietuvoje neturi būti registruojama, jokie ribojimai jos laikymui netaikomi ir nereikia kokios nors Lietuvos institucijos leidimo šio paukščio laikymui. Skunde minimas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, kuriame turėtų būti išdėstyti saugomų gyvūnų sąrašai, tačiau jų nėra. Kadangi minėtame poįstatyminiame akte ši papūgos rūšis neįrašyta, tiesioginio draudimo nėra, todėl turi būti laikomasi principo, kad leidžiama tai, kas nėra uždrausta. Skunde nurodoma, kad reglamento Nr. 338/97 B priedo rūšių sąraše su žyma SSP įrašyta paukščių (avės) klasės, papūginių paukščių būrio (psittaciformes), papūginių (psittacidae) šeimos ara genties rūšių grupė - Anodorhynchus (mėlynosios aros). Ženklas SSP reiškia, kad pagal Komisijos direktyvos (EB) Nr. 1497/2003 išaiškinimą apsauga taikoma visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui. Teigiama, kad viešai prieinamos informacijos ar Ara ararauna priklauso mėlynųjų arų rūšių grupei nėra, todėl reikalauti, kad R. G. kaip šios srities mokslininkas turėtų išsamias žinias apie papūginių paukščių rūšis yra neteisinga. Juo labiau, kad Europinių reglamentų ir CITES konvencijos reguliavimas taip pat yra skirtingas. CITES konvencijoje į griežtai saugomų rūšių sąrašą I rūšis Ara ararauna neįrašyta. II sąraše duota nuoroda į psitaciformes (papūginių paukščių būrį) iš kurio išjungti melopittacus undulatus, nymphicus hollandicus, psitacula kramer. CITES konvencija saugo visą papūginių paukščių būrį, o Europiniai reglamentai tik šio būrio mėlynųjų arų grupę. Nurodoma, kad nesant aiškaus poįstatyminio reglamentavimo Lietuvoje nėra galima reikalauti, kad asmuo žinotų kaip jis turi elgtis ir negalima asmenį traukti administracinėn atsakomybėn darant prielaidą, kad jis turi turėti specialias žinias apie laukinių gyvūnų klasifikavimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CITES konvencija ir Europiniai reglamentai visų pirma skirti natūraliai gamtoje esančių rūšių apsaugai. Nelaisvėje veisiamų paukščių laikymui negali būti taikomas toks pats reglamentavimas kaip paukščiams, pagautiems laisvėje. Skunde nesutinkama su Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau ir - Taisyklės)_9 ir 11 punktų aiškinimu, kurį atliko skundžiama institucija. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims nereikia gauti leidimo gyvūnų laikymui 11 punkte nurodytais atvejais. 11.1 punkte yra nustatyta, kad leidimo laikymui nereikia, kai gyvūnas laikomas bute ar name, laikant gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Argumentas grindžiamas nurodant, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra namų grupė. Ara ararauna yra laikoma viename ar kitame name, jos laikymo sąlygos yra tinkamos. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad yra įsitikinę, kad atskiro leidimo jos laikymui nereikia. Nutarime dėl baudos paskyrimo yra kritiškai įvertintas R. G. paaiškinimas, kad gyvūno pardavėjas ir Lietuvos veterinarijos tarnybos darbuotojai jam sakė, jog šio gyvūno laikymui Europos Sąjungoje leidimas nereikalingas. Teigiama, kad jokiais objektyviais duomenimis R. G. paaiškinimas nepaneigtas ir turi būti laikomas teisingu. Kadangi R. G. papūgą Ara ararauna registravo veterinarijos tarnyboje, šios tarnybos darbuotojai būtų informavę apie reikalingumą gauti Aplinkos apsaugos departamento ar kitos institucijos leidimą, nes veterinarijos tarnyba yra vienas iš Taisyklių sudarytojų. Kad R. G. sako tiesą įrodo ir tai, kad ūkinių gyvūnų deklaracijoje papūga yra deklaruota.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje R. G. bei jo atstovas advokatas J.Butkus skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Institucijos atstovas R. R. prašė skundą atmesti skundžiamajame Nutarime nurodytais motyvais.

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialistas R. R., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2022 m. birželio 22 d. priimdamas nutarimą padarė teisingą išvada dėl R. G. kaltės padarius ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 303 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą ir užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų.

Iš 2022 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, R. G. viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną Ara ararauna neturint paukščio laikymui privalomo leidimo. Dėl nustatyto administracinio nusižengimo buvo skirta 120 eurų bauda.

Iš 2022 m. sausio 20 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apžiūros akto matyti, kad institucijos vyr. specialisto A. K. apžiūros atlikimo metu paukštis buvo laikomas pagrindiniame (duomenys neskelbtini) pastate, ten buvo atlikti papūgos Ara ararauna narvo matavimai, įvertintos laikymo sąlygos. Nurodoma, kad papūga yra ženklinta, tačiau ženklinimo žymenų įžiūrėti nebuvo galimybės, nes paukštis iš narvo nebuvo išimtas, atsižvelgus į aprodžiusio asmens komentarus apie nežinomą paukščio elgseną. Apžiūros metu pateikti paukščio dokumentai: sertifikatas, įsigijimo dokumentas.

Kaip nurodyta skundžiamame Nutarime Administracinė atsakomybė R. G. kilo pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punktą, kuriame nurodoma, kad „fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. Vadovaujantis šia teisės norma, leidimas yra būtina sąlyga visiems asmenims, norintiems teisėtai laikyti bet kokį laukinį gyvūną nelaisvėje, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 11 ir 12 punktuose. Tokio leidimo laikyti papūgą VšĮ (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl R. G. pagrįstai taikyta atsakomybė.

R. G. bei jo atstovas teigia, kad laikant laukinį gyvūną name ar bute leidimo nereikia (Taisyklių 11 punkto 1 dalis). Tokie argumentai atmetami. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 11 punkto 1 dalis numato išimtį dėl leidimo privalomumo, kai laukinis gyvūnas laikomas namuose (bute ar name) ir nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Bylos duomenys rodo, kad papūga Ara ararauna buvo laikoma ne namuose, kaip gyvenamosios paskirties vietoje, o VšĮ (duomenys neskelbtini) valdomose patalpose, kuriose juridinis asmuo vykdo savo veiklą. Teisme R. G. nurodė, kad papūga Ara ararauna buvo laikoma pagrindinių rūmų fojė (hole), kuri yra bendro naudojimo patalpos. Taisyklių 11 punkte 1 dalyje nurodyta išimtis galėtų būti taikoma tuomet, jeigu papūga Ara ararauna nuosavybės teise priklausytų R. G. ir jis geltonkrūtę arą laikytų savo namuose, kur jis pats gyvena (gyvenamojoje vietoje). Pažymima, kad minėtas Taisyklių punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai egzistuoja abi normoje nurodomos sąlygos: laukinis gyvūnas yra laikomas namuose ir nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 20 d. apžiūros akto, specialistui paprašius iš narvo išimti papūgą detalesnei apžiūrai, tai padaryti buvo atsisakyta, remiantis pateiktu aprodžiusio asmens komentaru, kad papūgos Ara ararauna elgsena yra nežinoma, todėl išlieka abejonės ir dėl paties paukščio grėsmės kėlimo aplinkiniams. Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti 11 punkto 1 dalyje numatytą išimtį, o R. G. argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvus ir vertinamai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti tai, kad teisės normos dėl laukinio gyvūno rūšies apsaugos lygio yra grįstos Europos Tarybos reglamentu Nr. 338/97 bei Nr. 865/06 ir CITES konvencija, kurios savo turiniu reglamentuoja saugomų rūšių prekybą ir jos kontrolę apimant leidimus eksportui, importui bei reeksportui, pateikiant konkrečius saugomų rūšių sąrašus, tačiau nenustato saugomos faunos laikymo taisyklių. Pažymėtina, kad Europos Tarybos reglamentas yra tiesioginio veikimo aktas ir papildomai jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nėra būtina. Laikantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principo paminėtina, jog nurodyto reglamento nuostatos neprieštarauja jokioms griežtesnėms priemonėms, kurių gali imtis arba kurias gali taikyti valstybės narės, ypač susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių laikymu. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje nacionaliniuose teisės aktuose numatomas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, kurių antrajame skirsnyje pateikiami reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir paleidimo į laisvę sąlygos, 9 punkte nurodoma privaloma sąlyga – leidimo gavimas, norint nelaisvėje laikyti laukinį gyvūną. Minėtų Taisyklių 12 punktas 4 dalis nurodo, kokius laukinius gyvūnus nelaisvėje laikyti draudžiama – tai visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat ir tie, kurie išskirti Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą. VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausanti Ara ararauna yra įtraukta Reglamento Nr. 338/97 B priedą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų pažeistos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, byloje pateikiami tai įrodantys dokumentai: teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinantis dokumentas bei gyvūno kilmės sertifikatas. Šios aplinkybės rodo, kad Ara ararauna, šiuo konkrečiu atveju, VšĮ (duomenys neskelbtini) laikyti nėra draudžiama, tačiau tam privalomas leidimas.

Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad pareiškėjas R. G. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis, kaip juridinio asmens vadovas, kuriems yra taikomi aukštesni veiklos, atsakomybės, bei rūpestingumo standartai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti padarinius, galinčius kilti dėl jo veikimo ar neveikimo, bet jų nenumatė, todėl pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį nagrinėjamu atveju asmuo administracinį nusižengimą padarė neatsargios kaltės forma, t.y. dėl nerūpestingumo. Pareiškėjas skunde teigė iš papūgos pardavėjo gavęs informaciją apie įsigytos papūgos rūšies apsaugos lygį ir tai, kad pardavėjo šalyje šis gyvūnas neregistruojamas, tokia pardavėjo informacija pasitikėjo ir, kaip nurodoma, dėl to turėjo teisėtą pagrindą manyti, jog jo įgyta papūga Ara ararauna Lietuvoje neturi būti registruojama, jokie ribojimai jos laikymui netaikomi ir nereikia kokios nors Lietuvos institucijos leidimo šio paukščio laikymui. Tokios R. G. nurodytos aplinkybės nenaikina jo kaltės bei atsakomybės. R. G. papūgą Ara Ararauna Lietuvoje užregistravo, paženklino ir deklaravo, taigi atliko veiksmus nuosavybės įteisinimui, kurių remiantis papūgos pardavėjo informacija jam atlikti nereikėjo. Net atlikęs šiuos veiksmus, R. G., gauti leidimą laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, nesikreipė. Tai, kad registruojant paukštį, R. G. nebuvo informuotas dėl leidimo reikalingumo (kaip teigia R. G.) nenaikina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) laiko ir daugiau gyvūnų (b.l. 6-7), tame tarpe ir tokių, kuriems reikalingas leidimas laikymui. R. G. teisme nurodė, leidimą laikyti kitus gyvūnus yra gavęs, kas rodo, kad su teisės aktais, reglamentuojančiai gyvūnų laikymą, jis susipažinęs. Pažymėtina, kad Taisyklių 11 punkte (11.1 -11.8 punktai) aiškiai nurodyti atvejai, kai leidimas laikyti laukinius, naminius ir domestikuotus gyvūnus nereikalingos, o šioje byloje, tokios aplinkybės (patenkančios į Taisyklėse nustatytą 11 p., su 12 p. nurodytomis išimtimis), nenustatytos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir R. G. atstovo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. atstovo advokato Jono Butkaus skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialisto R. R. 2022 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.