Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. G. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3065-2022 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 dalį 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda dėl to, kad jis viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. sausio 20 d. laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną – geltonkrūtę Arą (Ara ararauna), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punkto reikalavimą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 20-21).

2. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3065-2022, administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas advokatas Jonas Butkus 2022 m. liepos 11 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus (b. l. 2-4). Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, R. G. atstovo advokato Jono Butkaus skundas atmestas ir paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3065-2022 (b. l. 25-29).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. R. G. atstovas adv. Jonas Butkus pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šioje byloje reikia išspręsti sudėtingą teisės (Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių) taikymo problemą. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal minėto straipsnio 3 ir 4 dalis byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai nagrinėjant skundą paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai; kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė arba bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde ginčijamas iš esmės ne įrodymų vertinimas, o teisės normų taikymas. Be to, apeliantas skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik pateikia savo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai vertintų įrodymų, taikytų teisės normų. Dėl to apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. G. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis galutinėmis teismo išvadomis, jog byloje surinktų įrodymų pakanka R. G. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

Dėl R. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3065-2022 R. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog R. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato Jono Butkaus skundą administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį R. G., jo atstovą ir Institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovą, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos šios teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu, bei pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. birželio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei R. G. atstovas, kuris apeliaciniame skunde savaip pateikia teisės aktų interpretaciją bei subjektyvų duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.

10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Taisyklės priimtos vadovaujantis 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 11 punktu, 1973 m. kovo 3 d. CITES konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 2001 m. gegužės 22 d. įstatymu Nr. IX-337 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 2001, Nr. 50-1739), 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“, 2001 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1808/2001, pakeisto 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles“, nuostatomis. Papildomi teisės aktai, reglamentuojantys laukinių gyvūnų laikymą yra: 1997 m. lapkričio 6 d. Įstatymas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-622 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 7 d.); Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas „Dėl Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“ Nr. 592, pakeisto 2007 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. D1-93; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ Nr. D1-263.

12. Taisyklių 12.1. – 12.4. punktuose nurodyti atvejai, kada draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje. Minėtų taisyklių 12.4.1. – 12.4.3. papunkčiuose išskirti atvejai, kada draudžiama laikyti visų rūšių gyvūnus: 1) įtrauktus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“; 2) nurodytus Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose; 3) įtrauktus į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis. Analogiško pobūdžio reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 7, 8 straipsnio 2 dalies 1–16 punktuose.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. G., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021 m. liepos 22 d. iš Lenkijos Respublikos įmonės PPHU „AQUALUX“ A. W. už 7 000 (septynis tūkstančius) zlotų įsigijo papūgą geltonkrūtę Ara (Ara ararauna) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 8-9, 16-18). Gyvūno kilmės liudijime nurodoma, kad papūgai geltonkrūtei Arai (Ara ararauna) taikomas ES apsaugos lygmuo – B (Administracinė byla, b. l. 14-15). 2022 m. sausio 14 d. Gamtos tyrimo centro pateikta informacija patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas gyvūnas yra geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) (Administracinė byla, b. l. 13). 2001 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl CITES konvencijos, kurios II priede nurodomi Psittaciformes (papūginių paukščių rūšis) spp (sutrumpinimas), reiškiantį visas rūšis, kurios įeina į aukštesnį taksoną (tarp jų įeina ir Ara ararauna, kuri nėra nurodyta I priede). I priede nurodytos šešios Arų genčiai priklausančios papūgos tarp kurių nėra įrašytos Ara ararauna, o apeliaciniame skunde nurodyta Anodorhynchus (mėlynosios Aros), esanti I priede, po jos padėta santrumpa spp, reiškiančia visas rūšis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 priede (žr. Komisijos direktyvą (EB) Nr. 1497/2003) analogiškai geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) nėra atskirai išskirta (A priede nurodoma Anodorhynchus (mėlynosios Aros) spp bei kelios Arų rūšys, o B priede, prie Psittaciformes spp (įeina ir Ara ararauna). Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą matyti, kad priešingai nei skunde bando įrodyti R. G. atstovas, jog pagal Tarybos reglamentą yra saugoma tik mėlynųjų Arų rūšis, vadovaujantis CITES konvenciją, tiek jau minėtu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 yra saugomos visos papūginių paukščių rūšys, nepriklausomai nuo to ar jos tiesiogiai teisės aktuose yra išskirtos ar ne. Todėl norint laukinį gyvūną (Ara ararauna) laikyti (nepriklausomai nuo vietos) būtini teisės aktuose nurodyti leidimai, t. y. šiuo atveju kompetentingos institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) išduotas leidimas laikyti laukinį gyvūną (Taisyklių 9, 10 punktai).

14. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas Taisyklių 11.1. punkte nurodytai laukinių gyvūnų laikymo išimčiai (asmeniui gyvūną laikant namuose: bute ar name), kuriai esant, nereikia turėti leidimo laikyti laukinį gyvūną. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą pritaria apylinkės teismo argumentams, jog papūga geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) buvo laikoma ne fizinio asmens namuose, kaip gyvenamosios paskirties vietoje, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdomose patalpose, kuriose juridinis asmuo vykdo savo veiklą. Minėtą išvadą patvirtina: 1) apylinkės teisme apklausto R. G. paaiškinimas, jog papūga Ara ararauna buvo laikoma pagrindinių rūmų fojė (hole) (Administraciniame dvaro pastate, kur yra vykdoma juridinio asmens veikla); 2) gyventojų registro duomenys, iš kurių matyti, kad R. G. deklaravo savo gyvenamąją vietą ne adresu, kuriuo įsikūręs jo valdomas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad R. G. gyventų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nei administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., nei jo atstovas teismui nepateikė. Tokių duomenų nėra nustatyta ir administracinio nusižengimo byloje; 3) iš 2021 m. liepos 22 d. sąskaitos faktūros matyti tai, kad R. G. papūgą geltonkrūtę Ara (Ara ararauna) pirko ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinis asmuo, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (Administracinė byla, b. l. 8-9, 16-18). Be to, tam, kad būtų taikoma Taisyklių 11.1. punkte nurodyta išimtis turi egzistuoti ir antra sąlygą: laukinis gyvūnas turi nekelti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl minėtos sąlygos apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla abejonių. Iš 2022 m. sausio 20 d. apžiūros akto matyti, kad patikrinimas buvo atliekamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) (kas pagal įmonės rekvizitus atitinka Juridinio asmens buveinę) specialistui paprašius vadybininkės iš narvo išimti papūgą geltonkrūtę Ara (Ara ararauna) detalesnei apžiūrai, tai padaryti buvo atsisakyta, vadovaujantis apžiūroje dalyvavusios vadybininkės K. K. paaiškinimu, kad papūgos Ara ararauna elgsena yra nežinoma (keista), todėl išlieka abejonės ir dėl paties paukščio grėsmės kėlimo aplinkiniams. Įvertinus šias aplinkybės nėra pagrindo, R. G. atžvilgiu, taikyti Taisyklių 11.1. punkte numatytą išimtį, todėl gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl papūgos laikymo name (namuose) yra atmetami kaip nepagrįsti.

15. Be to, Taisyklių 11.3. punkte taip pat nėra išskirta geltonkrūtė Ara (Ara ararauna), todėl nėra pagrindo R. G. atžvilgiu taikyti ir šią išimtį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Taisyklių 11.1. – 11.8. punktuose nurodytų išimčių, kurioms esant būtų galimą papūgą geltonkrūtę Ara (Ara ararauna) laikyti be leidimo. Taisyklių 12.4. punktas numato, kokius laukinius gyvūnus nelaisvėje laikyti draudžiama – tai visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat ir tie, kurie išskirti Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nors nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime R. G. nebuvo inkriminuotas Taisyklių 12.4.2. papunkčio pažeidimas, kuris tiesiogiai draudžia laikyti laukinius gyvūnus, nurodytus Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose (Ara ararauna patenka į B priedą), tai nedaro Institucijos nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi pagrįstai buvo nurodytas bendras Taisyklių 9 punktas, susijęs su leidimo laikyti laukinį gyvūną turėjimu.

16. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė advokatas, kartu su Aplinkos apsaugos ministro įsakymais yra paskelbti saugomų gyvūnų sąrašai, kuriems, pagal Taisykles laikyti yra būtini leidimai. Pažymėtina, kad į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, prie paukščių geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) nėra įtraukta. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu, pakeisto 2007 m. vasario 13 d. įsakymu Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąraše geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) taip pat nėra įtraukta. Pažymėtina, kad minėti Aplinkos apsaugos ministro įsakymai įgyvendina apeliaciniame skunde minimo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-2 punktų reikalavimus. Vien tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus geltonkrūtė Ara (Ara ararauna) nėra įtraukta į draudžiamų laikyti (griežtai saugomų) laukinių gyvūnų sąrašą, ar Taisyklių 2 priedą kaip draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašą, neduoda pagrindo savaime teigti, kad ji gali būti laikoma be leidimo, kuris yra privalomas pagal Taisyklių 9 punktą, jei nėra taikomos 11.1. – 11.8. punktuose numatytos išimtys.

17. Vertinant R. G. kaltės formą atsižvelgiama į tai, kad jis papūgos pardavėjo buvo gavęs informaciją apie įsigytos papūgos rūšies apsaugos lygį (ES apsaugos lygmuo – B), į tai, kad pardavėjo šalyje šis gyvūnas neregistruojamas, bei į jo paties paaiškinimą, kad tokia pardavėjo informacija jis pasitikėjo, kreipėsi žodžiu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri nurodė, kad gyvūnui laikyti leidimas nereikalingas ir nemanė, kad jo įgytai papūgai Ara ararauna Lietuvoje reikia kokios nors Lietuvos institucijos leidimo šio paukščio laikymui. Aplinkybė, jog R. G. žodžiu konsultavosi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi minėto fakto nepatvirtina jokie rašytiniai bylos duomenys. Kita apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis deklaravo įsigytą papūgą Ūkinių gyvūnų deklaracijoje taip pat nepašalina asmens pareigos įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimus gyvūnus, bet kartu turėti ir jiems laikyti būtinus (jei jie yra būtini pagal Taisykles) leidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. papūgą geltonkrūtę Ara (Ara Ararauna) Lietuvoje užregistravo, paženklino ir deklaravo, taigi atliko veiksmus nuosavybės įteisinimui, kurių, pagal papūgos pardavėjo jam informacija nereikėjo atlikti. Net atlikęs šiuos veiksmus, jis nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą (Taisyklių 10 punktas) gauti leidimą laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje. Tai, kad registruojant paukštį, R. G. nebuvo informuotas dėl leidimo reikalingumo jokiu būdu nepašalina jo atsakomybės. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bylos duomenimis laiko ir daugiau gyvūnų (b. l. 6-7), tame tarpe ir tokių, kuriems yra reikalingas laikymo leidimas. Net apklausiamas apylinkės teisme R. G. nurodė, leidimą laikyti kitus gyvūnus yra gavęs, kas įrodo, kad su teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų laikymą, jis buvo susipažinęs ir žinojo apie leidimų būtinumą. Nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., kaip juridinio asmens vadovas, kuriam yra taikomi aukštesni reikalavimai, galėjo ir turėjo numatyti padarinius, galinčius kilti dėl jo neveikimo (leidimo laikyti neturėjimo), bet jų nenumatė (galvojo, kad leidimas laikymui yra nereikalingas), todėl pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad R. G. administracinį nusižengimą padarė neatsargios kaltės forma, t. y. dėl nerūpestingumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ar aiškino teisės normas ir tai lėmė byloje netinkamą ANK 303 straipsnio 2 dalies taikymą. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, teisės aktus, kuriais reglamentuotas laukinių gyvūnų laikymas, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai R. G. veiksmuose konstatavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

19. Apeliantui Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, administracinės nuobaudos dydis parinktas straipsnio sankcijos ribose – parenkant baudos, skiriamos juridiniam asmeniui, minimumą. R. G. atstovas apeliaciniu skundu neskundžia R. G. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Institucijos nutarimu R. G. paskirta administracinė nuobauda, įvertinus bylos aplinkybes yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir yra itin švelni.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apelianto R. G. atstovo advokato Jono Butkaus skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.