- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- 2-293-588/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- L. Š.
- Advokatai
- Valdas Pumputis
- Kategorijos
- 2.1.3.2Pinigai
- 2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
- 3.1.3.7Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, ginantys viešąjį interesą, ir jų teisės bei pareigos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
atsakovei L. Š. ir jos atstovui advokatui Valdui Pumpučiui (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovei L. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Depo DIY LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė E. Ž. (toliau ir Ieškovė) teismui pateikė ieškinį atsakovei L. Š. (toliau ir Atsakovė), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Depo DIY LT“, dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovės 3265,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad 2023 m. gruodžio 5 d. Atsakovės bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios vandeniu buvo užlietas Ieškovės butas. Atsakovės butas, kuriame įvyko vandentiekio avarija, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuri šį butą nuomoja Atsakovei. Nurodė, kad Ieškovė bandė spręsti ginčą su Atsakove taikiai, bet Atsakovė, be jokio realaus faktinio pagrindo, bandė sumenkinti (sumažinti) žalos mastą, siūlė pakviesti savo meistrus, kurie būtų atlikę tik dalį darbų, t. y. pagal Ieškovės skaičiavimus butas nebūtų suremontuotas iki tokios būklės, kokios buvo iki apliejimo.
Atsiliepimas
Atsakovės L. Š. atstovas advokatas Valdas Pumputis pateikė atsiliepimą į Ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad Atsakovė su Ieškovės reikalavimais nesutinka, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Atsakovė gyvena Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d., Atsakovei nebūnant namuose, ji gavo pranešimą, jog iš jos buto į žemiau esančius butus liejasi vanduo, atsakovei atvykus paaiškėjo, kad vandens išsiliejimo priežastis – trūkęs vandens maišytuvo žarnelės antgalis. Šį faktą užfiksavo UAB „Verkių būstas“ atstovas, avarijos dieną lankęsis tiek Ieškovės, tiek Atsakovės bute, kas vėliau buvo pažymėta ir UAB „Verkių būstas“ 2023 m. gruodžio 12 d. specializuotų apžiūrų komisijos akte. Kadangi vandens maišytuvas su žarnele buvo įsigytas 2023 m. liepos 13 d. iš UAB „Depo DIY LT“, Atsakovė pateikė pretenziją UAB „Depo DIY LT“, kuri trūkusią žarnelę pateikė gamintojui ekspertizei atlikti. Gamintojas, atlikęs ekspertizę, nustatė, kad prekė buvo kokybiška, be to, iš šios partijos prekių nebuvo gauta nei vieno vartotojo skundo, todėl padarė išvadą, kad defektas galėjo atsirasti dėl netinkamų montavimo darbų arba eksploatavimo, pavyzdžiui, hidraulinių bandymų, nors, Atsakovės teigimu, maišytuvą su vandens žarnele montavo kompetentingas specialistas ir jokie hidrauliniai bandymai name tą dieną nebuvo vykdomi. Pažymėjo, kad Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kas jos bute buvo pažeista užliejimo metu ir kokios tokio įvykio pasekmės yra likusios šiuo metu. Nurodė, kad buto užliejimo dieną kartu su policija bei V. V. ir V. K. du kartus besilankant pas Ieškovę buvo matyti, kad užliejimas vyko Ieškovės virtuvėje (vanduo kaupėsi virš įtempiamų lubų ir bėgo sienomis) bei vonios kambaryje (vanduo bėgo sienomis), kituose kambariuose jokių užliejimo požymių Atsakovė nepastebėjo, virš įtempiamų lubų susikaupusį vandenį, Atsakovės teigimu, Ieškovė išleido tik tos pačios dienos vakare, linoleumas prie durų slenksčio buvo šiek tiek užlietas, Atsakovė siūlė savo sąskaita išnuomoti drėgmės surinkėją, bet Ieškovė atsisakė. Be to, Atsakovės žiniomis, Ieškovės butas nebuvo naujai suremontuotas, todėl turėtų būti taikomas nusidėvėjimo koeficientas. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos įsigytas vandens maišytuvas su vandens žarnele sugedo nepraėjus pusei metų, t. y. garantiniu laikotarpiu, kuriuo pardavėjas (UAB „Depo DIY LT“) yra atsakingas už parduotos prekės kokybę.
Trečiasis asmuo (toliau ir Trečiasis asmuo), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateikė teismui atsiliepimą į Ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus atsiliepime išdėstytą Trečiojo asmens poziciją. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau butas pagal (duomenys neskelbtini) Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) buvo išnuomotas Atsakovei, tos pačios dienos savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktu perduotas Atsakovei, Nuomos sutarties sudarymo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties 4.9 papunkčiu, Atsakovė, kaip nuomininkė, įsipareigojo savo lėšomis daryti einamąjį nuomojamojo būsto remontą, įskaitant ir sanitarinės technikos įrenginių keitimą ir taisymą. Kadangi Atsakovė laiku ir tinkamai neprižiūrėjo nuomojamame bute esančios vandentiekio įrangos, Ieškovė dėl šios priežasties patyrė nuostolius. Atkreipė dėmesį, kad Atsakovė nuomos sutarties 4.2 papunkčiu įsipareigojo apdrausti nuomojamąjį būstą, tačiau šio įsipareigojimo, trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teigimu, neįvykdė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Depo DIY LT“ pateikė teismui atsiliepimą į Ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko Ieškovės ieškinį, tačiau nesutinka su Atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija. Nurodė, kad Atsakovė turėjo teisę ir galimybę per keturis mėnesius nuo vandentiekio avarijos momento iki prekės pristatymo UAB „Depo DIY LT“ kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl tariamai nekokybiškos prekės ir jos ekspertizės atlikimo arba užsakyti nepriklausomą prekės ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat nurodė, kad Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti gamintojo atlikta ekspertize, pažymėjo, kad UAB „Depo DIY LT“ per penkerius metus yra pardavusi 1700, tų pačių, kaip ir atsakovės įsigytos prekės modelio, vienetų ir iki atsiliepimo pateikimo dienos nėra gavusi iš klientų nei vienos pretenzijos dėl prekės kokybės. Atkreipė dėmesį, kad Atsakovė nepateikė į bylą jokio kompetentingo specialisto atliktų montavimo darbų patvirtinimo, jo kvalifikacijos (kompetencijos) ar kitų objektyvių duomenų ar dokumentų.
Šalies argumentai
2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė E. Ž. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad sutinka su byloje pateikta teismo eksperto išvada, tačiau nesutinka ieškiniu prašomą priteisti sumą sumažinti iki eksperto nurodytos sumos, nes į eksperto nurodytą turto sugadinimo padarinių pašalinimo sumą nebuvo įtrauktos sumos už duris ir elektros instaliacijos gedimą. Ieškovės skaičiavimais jos butui padaryta 2500,00 Eur dydžio žala ir prašo tokios sumos atlyginimo. Nurodė, kad butą įsigijo su atliktais remonto darbais, pateikė į bylą tai patvirtinančias foto nuotraukas. Pažymėjo, kad Ieškovė nesiekia nepagrįstai pasipelnyti Atsakovės sąskaita, Ieškovės tikslas - suremontuoti butą taip, kad jo būklė atitiktų iki apliejimo buvusią būklę. Atsakovė su kitų užpiltų butų savininkais susitarė gražiuoju, o su Ieškove susitarti nenorėjo. Nurodė, kad, praėjus savaitei laiko po užpylimo, bute dingo elektra, teko kviesti elektriką tam, kad būtų sutvarkyta elektros instaliacija. Nesutinka su Atsakovės prašymu atlyginti jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovė L. Š. teismo posėdžio metu su Ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka, jog Ieškovės butui buvo padaryta žala, tačiau nesutinka su Ieškovės prašoma priteisti turto sugadinimo padarinių pašalinimo kaina. Paaiškino, kad Ieškovės butas buvo parduotas dėl to, kad jame pasikorė žmogus, be to, visame gyvenamajame name nuolat dingsta elektra ir kaupiasi kalkės boileryje, dėl to užsikiša vamzdynai. Mano, kad Ieškovė siekia pasipelnyti iš Atsakovės nelaimės, buvo pažadėjusi naudoti sausintuvą drėgmei surinkti ir to nepadarė. Taip pat nurodė, kad su teismo eksperto išvada nesutinka, vertina, jog išvadoje nurodyta per didelė turto sugadinimo padarinių pašalinimo kaina.
Atsakovės atstovas advokatas Valdas Pumputis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Atsakovė ieškinio nepripažįsta, prašo ieškinį atmesti ir priteisti Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Ieškovės. Paaiškino, kad užliejimo faktas neturėjo įtakos tam, kad Ieškovės buto durys neužsidaro, tai patvirtino ir teismo ekspertas, be to, ekspertas negalėjo nustatyti, ar užliejimas galėjo pažeisti elektros instaliaciją. Dažnai dingstanti elektra yra bendra viso gyvenamojo namo problema. Taip pat nurodė, kad iš remonto darbų sąmatos reikia išbraukti grindis, nes pelėsis nebūtų atsiradęs, jeigu laiku būtų surinkta drėgmė, tai pažymėjo ir teismo ekspertas, atlikęs civilinėje byloje ekspertizę. Atsakovė siūlė išnuomoti galingą drėgmės surinkėją, tačiau Ieškovė atsisakė. Todėl tuo atveju, jei teismas priteistų turtinės žalos atlyginimą, prašo, kad suma neviršytų 1477,45 Eur (iš teismo eksperto pateiktos sąmatos išskaičiuojant darbus Nr. 2 (už grindis) su PVM).
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Depo DIY LT“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, ginčą sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. Ž.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) Savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) pagrindu buvo išnuomotas L. Š., tos pačios dienos savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktu perduotas Atsakovei, nuomos sutarties sudarymo faktas įregistruotas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre. 2023 m. gruodžio 5 d. Atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios vandeniu buvo užlietas Ieškovės butas. Ieškovė sumokėjo 200,00 Eur UAB „Smart Claims“ už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą pagal jai 2023 m. gruodžio 13 d. išrašytą ir apmokėjimui pateiktą išankstinę sąskaitą. UAB „Smart Claims“ sudarė Lokalinę sąmatą pagal 2023 m. spalio mėn. kainas ir nurodė, kad bendra remonto darbų ir medžiagų kaina sudaro 3065,66 Eur. Atsakovė sumokėjo 242,00 Eur UAB „Dmirosta“ už sąmatos sudarymą pagal jai 2024 m. lapkričio 13 d. išrašytą ir apmokėjimui pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą DMI Nr. 0003114. UAB „Dmirosta“ sudarė Lokalinę sąmatą pagal 2023 m. spalio mėn. kainas ir nurodė, kad bendra remonto darbų ir medžiagų kaina sudaro 968,97 Eur. 2025 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293-588/2025 paskirta teismo ekspertizė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo atsiradusios žalos ir jos dydžio (turto sugadinimo padarinių pašalinimo kainos) nustatymo, ekspertizė pavesta teismo ekspertui D. K.. 2025 m. balandžio 22 d. teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 17 d. atlikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą buvo nustatyta, kad užliejimo metu padaryta žala yra 1979,00 Eur. Apžiūrėjus buto būklę, nustatyta, kad jis yra geros būklės, bendru atveju, galima teigti, kad nusidėvėjimas medžiagoms gali būti taikomas apie 10 %, todėl darbų pašalinimo kaina, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, būtų 1929,00 Eur.
Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamoje byloje Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš Atsakovės 3065,00 Eur sumą, kurią sudarė UAB „Smart Claims“ lokalinėje sąmatoje nurodyta remonto darbų ir medžiagų kaina, kaip turtinės žalos atlyginimą, tačiau 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu patikslino, jog Ieškovės butui padaryta 2500,00 Eur ir prašo būtent tokios sumos atlyginimo. Argumentavo tuo, kad 2023 m. gruodžio 5 d. Atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios vandeniu buvo užlietas Ieškovės butas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Ieškovės turto sugadinimo padarinių pašalinimo kaina negali būti didesnė nei 1000,00 Eur, šiuo teiginius grindė byloje pateikta UAB „Dmirosta“ sudaryta Lokaline sąmata 968,97 Eur sumai. 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas prašė, kad tuo atveju, jei teismas priteistų turtinės žalos atlyginimą, suma neviršytų 1477,45 Eur.
Ginčo dėl to, kad atsakovės L. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios vandeniu buvo užlietas Ieškovės butas, nėra. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl turto sugadinimo padarinių pašalinimo kainos dydžio. Atsakovė pripažįsta faktą, kad Ieškovės butui buvo padaryta žala, tačiau Atsakovė laikosi pozicijos, kad žala galbūt yra mažesnė.
Remiantis CK 6.263 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą. padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Remiantis CK 6.245 straipsnio l dalimi, civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Tam, kad reikalavimas dėl nuostolių (žalos) atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos) (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryti nuostoliai (žala) (CK 6.249 straipsnis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl Atsakovė turi atlyginti Ieškovei jos patirtą turtinę žalą.
Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, Atsakovė elgėsi nerūpestingai, tinkamai neprižiūrėjo jos bute esančios vandentiekio įrangos, todėl jos bute įvyko vandentiekio avarija, buvo užlietas Ieškovės butas ir Ieškovei padaryta žala. Nustatytas priežastinis ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir Ieškovei padarytų nuostolių (žalos), t. y. dėl Atsakovės nerūpestingumo įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo padaryta žala Ieškovės butui. Remiantis CK 6.248 straipsnio 1-3 dalimis, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 ir kt.). Ieškovės patirtą turtinę žalą įrodo byloje pateiktos foto nuotraukos bei teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad atlikus Ieškovės buto apžiūrą buvo nustatyta, jog užliejimo metu padaryta žala yra 1979,00 Eur. Dėl užliejimo žalos nepašalinimo laiku, drėgmės pažeistose vietose (pagrinde - grindyse) tikėtina buvo sudarytos sąlygos veistis pelėsiui. Dėmės ant 42-2 patalpos (sanmazgo) lubų, 42-3 patalpoje sugadinti sienos dažai, 42-1 patalpoje sugadinta grindų danga, matomi pelėsio požymiai, sugadintos įtempiamos lubos, galimai sukelti elektros instaliacijos gedimai. Byloje nėra pateikta duomenų, kada tiksliai buvo atlikti remonto darbai. Apžiūrėjus buto būklę, nustatyta, kad jis yra geros būklės, bendru atveju, galima teigti, kad nusidėvėjimas medžiagoms gali būti taikomas apie 10 %, todėl darbų pašalinimo kaina, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, būtų 1929,00 Eur. Tuo atveju, jeigu, užliejimui atsitikus, į butą patekęs vanduo būtų pašalintas iš karto, tikėtina, jog po linoleumo danga esantis pelėsis nebūtų atsiradęs, kadangi nebūtų sudarytos palankios sąlygos jam veistis. Apžiūros metu nustatyta, jog durų varčia viršuje ir apačioje yra vienoda, skiriasi tarpai tarp durų ir staktos. Tai gali indikuoti durų vyrių išsireguliavimą arba durų rėmo deformaciją. Požymių, kad durų neužsidarymas yra sukeltas būtent buto užliejimo nepastebėta, sienos apdaila, esanti aplink durų rėmą, vizualiai nepažeista. Kadangi byloje nėra duomenų, kaip buvo išmontuoti šviestuvai ir koks vandens kiekis išleistas, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl ko atsirado esamas pažeidimas. Tuo atveju, jeigu elektros instaliacijos gedimo vieta susikerta su vandens padarytos žalos vieta, vanduo galėjo būti gedimo priežastis, esamam gedimui nustatyti turi būti atliktas varžų matavimas.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad patalpų užliejimo atvejais deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui / naudotojui / valdytojui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, - ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko / naudotojo / valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių paaiškinimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką ir civilinėje byloje pateiktą teismo eksperto D. K. ekspertizės aktą, teismas daro išvadą, kad galima Ieškovės turto sugadinimo padarinių pašalinimo kaina, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą medžiagoms, yra 1929,00 Eur, todėl iš dalies tenkina Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo Ieškovės naudai (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas taip pat pripažįsta, kad tokia turto sugadinimo padarinių pašalinimo kaina yra protinga, tikėtina ir teisinga. Tuo tarpu Atsakovė, teigdama, jog iš teismo eksperto pateiktos sąmatos reikia išskaičiuoti paskaičiuotus darbus Nr. 2 (už grindis) su PVM (siūlė išnuomoti galingą drėgmės surinkėją, tačiau Ieškovė atsisakė), neįrodė, jog Ieškovė pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo turtui apsaugoti ir sąmoningai leido žalai padidėti. Tuo labiau, kad Ieškovė visą laiką nuosekliai teigė, jog buto užpylimo metu turėjo net 2 drėgmės surinkėjus (didelį ir mažą), juos naudojo pagal paskirtį, tačiau bylos šalims geranoriškai nesusitarus ir remonto darbų laiku neatlikus, susidarė palankios sąlygos pelėsiui veistis ir plisti. Ieškovės teiginius apie tai, kad dėl Atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos, nukentėjo Ieškovės buto durys (nebeužsidaro), paneigia civilinėje byloje atlikta teismo ekspertizė, kurios metu ekspertas nustatė, jog požymių, kad durų neužsidarymas yra sukeltas būtent buto užliejimo, nepastebėta, sienos apdaila, esanti aplink durų rėmą, vizualiai nepažeista. Taip pat teismo ekspertas nurodė, kad apžiūros metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl ko atsirado elektros instaliacijos gedimas, esamam gedimui nustatyti turi būti atliktas varžų matavimas.
Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Taip pat Ieškovės reikalavimas priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas visiškai CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 143,00 Eur dydžio žyminį mokestį, už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą UAB „Smart Claims“ sumokėjo 200,00 Eur, už taip pat turėjo 500,00 Eur išlaidų už byloje paskirtą teismo ekspertizę, t. y. viso 843,00 Eur.
Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 2257,00 Eur (teisinės pagalbos išlaidos - 1210,00 Eur, UAB „Dmirosta“ sąmatos sudarymas - 242,00 Eur, žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – 55,00 Eur, išlaidos už byloje paskirtą teismo ekspertizę – 750,00 Eur).
Įvertinus tai, kad civilinėje byloje paskirta teismo ekspertizė kainavo 1000,00 Eur (sąskaita faktūra DK Nr. 24-8), Atsakovei grąžintina 250,00 Eur avansinės sumos permoka, sumokėta 2025 m. sausio 18 d. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Teismas, spręsdamas dėl teisinės pagalbos atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei jų turinį.
Atsakovei teisinę pagalbą civilinėje byloje teikė advokatas Valdas Pumputis (buveinės adresas Islandijos g. 6 / Pylimo g. 2, Vilniuje), atstovavimo sutartis pasirašyta 2024 m. rugpjūčio 5 d. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidos Atsakovei atsirado būtent dėl būtinybės turėti tinkamą atstovą teisme civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Teismas sprendžia, kad Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), iš Atsakovės priteistina 674,40 Eur bylinėjimosi išlaidų Ieškovės naudai ir iš Ieškovės priteistina 401,40 Eur bylinėjimosi išlaidų Atsakovės naudai. Atlikus priteistinų sumą įskaitymą, iš Atsakovės priteistina 273,00 Eur bylinėjimosi išlaidų Ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 15,86 Eur suma, t. y. viršija minimalią valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šiuo atveju iš atsakovės priteisiama 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5-7 dalimis, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniais,
nutaria:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1929,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt devynis eurus) turto sugadinimo padarinių pašalinimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 273,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidos) valstybės naudai (įmokos kodas 5662).
Grąžinti atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) avansinę sumą, sumokėtą 2025 m. sausio 18 d. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.