Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. A. D. M. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė R. S. ir atsakovas L. A. De M. L. yra nepilnamečio M. S.-L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei sūnumi negyvena, prie sūnaus išlaikymo prisideda minimaliai. R. S. viena auklėja ir prižiūri sūnų, rūpinasi juo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

9. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, nors tam tikru laikotarpiu gyveno kartu su abiem tėvais. Nuo 2020 m. birželio mėnesio M. S.-L. gyvena tik su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas sūnumi nesirūpina, neteikia jam išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio M. S.-L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

10. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nekilo, nes atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nuomonės neišsakė, prieštaravimų nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo, nurodė, jog ji yra tinkama. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo, atsakovas pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, t. y. atsakovas gali bendrauti su vaiku M. S.-L. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. paimant vaiką iš jo namų ir parvežant atgal į namus iki sekmadienio 20 val., Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis vaiką paimant iš namų antrą šventės dieną ir atvežant į namus iki 20 val.; kas antrų Naujųjų metų dieną paimant vaiką iš namų ir parvežant į namus iki 22 val., vaiko atostogų metu paimant vaiką iš namų 7 dienoms ir parvežant į namus iki 20 val., jei atostogų metu atsakovas su vaiku vyksta į Braziliją, vaiką jis gali paimti 14 dienų; išsivežti vaiką į užsienį tėvas gali tik suderinęs su ieškove išvykimo ir grįžimo į Maltą laiką ir vietą, pateikus bilietus ir susitarimą patvirtinus notarui; atsakovas gali bendrauti su sūnumi tik iš anksto prieš 24 valandas telefono skambučiu įspėjęs ieškovę apie ketinimą pasiimti vaiką.

Dėl išlaikymo priteisimo

11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (nuo 2022-01-01 – 730 Eur). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 265 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo nebeteikia.

13. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ji dirba Maltoje, jos metinės pajamos 25000 Eur, taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą civilinę bylą, nerodė jokių pastangų prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.

14. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Sprendžiant dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, kurį turėtų pareigą teikti abu tėvai, įvertinus tai, kad išlaikymas vaikui skirtinas ne tik jo fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu negali teikti sūnui didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kadangi viena augina nepilnametį vaiką, jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl priešingai nei atsakovas, ji prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir pagrįsta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, tuo būdu užtikrinant nepilnamečio šalių sūnaus M. S.-L. teises ir jos teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2021 m. spalio 8 d. iki vaiko pilnametystės.

15. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

16. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 31,04 Eur bei 95 Eur (265 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas x 3 proc.) žyminis mokestis už patenkintą ieškovės turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios viso sudaro 1552,47 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 1552,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. A. D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. S.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuo 2021 m. spalio 8 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. S.-L. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio M. S.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo L. A. D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S.-L. tvarką:

- atsakovas gali bendrauti su vaiku M. S.-L. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. paimant vaiką iš jo namų ir parvežant atgal į namus iki sekmadienio 20.00 val.;

- atsakovas gali bendrauti su vaiku M. S.-L. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis vaiką paimant iš namų antrą šventės dieną ir atvežant į namus iki 20.00 val.;

- atsakovas gali bendrauti su vaiku kas antrų Naujųjų metų dieną paimant vaiką iš namų ir parvežant į namus iki 22.00 val.;

- atsakovas gali bendrauti su vaiku M. S.-L. vaiko atostogų metu paimant vaiką iš namų 7 dienoms ir parvežant į namus iki 20.00 val., jei atostogų metu atsakovas su vaiku vyksta į Braziliją, vaiką jis gali paimti iki 14 dienų; išsivežti vaiką į užsienį tėvas gali tik suderinęs su ieškove išvykimo ir grįžimo į Maltą laiką ir vietą, pateikus bilietus ir susitarimą patvirtinus notarui;

- visais nurodytais atvejais atsakovas gali bendrauti su sūnumi tik iš anksto prieš 24 valandas telefono skambučiu įspėjęs ieškovę apie ketinimą pasiimti vaiką.

Priteisti iš atsakovo L. A. D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 126,04 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti iš atsakovo L. A. D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1552,47 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 47 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – „už antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.