Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-166-999/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-18
Bylos Nr.
II-166-999/2024
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00050-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pareiškėjas
Ž. S.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-166-999/2024Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00050-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.1; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 18 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8321-2024 (ROIK:24245935689) pakeitimo dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8321-2024 (ROIK: 24245935689) Ž. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 300 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės: 2024 m. birželio 18 d., 12.06 val., kelyje Liepojos pl. Palanga, Palangos m. sav., vairavo B kategorijos automobilį „Renault Master“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 3500 kg ir kuri buvo sujungta su priekaba „CBS“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurios pakrautos didžiausia techniškai leidžiama masė 1730 kg, tai yra vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji didžiausia techniškai leidžiama masė 5230 kg, neturėdamas teisės tokio junginio vairuoti. Teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių pareiškėjas nebuvo įgijęs. Tokiais savo veiksmais Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

2. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas Ž. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8321-2024, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą dalyje dėl paskirtos poveikio priemonės taikymo ir neatimti Ž. S. teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodė, kad pilnai pripažįsta jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl to labai gailisi. Papildomai paaiškino, kad nuo 2020 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) mieste vairuotoju statybos įmonėje, kur vairavo sunkvežimį. Šioje šalyje turint C kategorijos vairuotojo pažymėjimą leidžiama vairuoti transporto priemonę ir tempti priekabą, kurios svoris su kroviniu neviršija tempenčiosios transporto priemonės svorio. Į Lietuvą pareiškėjas grįžo prieš 8 mėnesius ir pradžioje dirbo įregistravęs individualią veiklą statybose ir vairavo sunkvežimius, tačiau nesusidūrė su priekabų tempimu. 2024 m. birželio 18 d. jis išvyko į Stokholmo miestą Švedijoje, kur su automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 3500 kg ir priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 1730 kg pasikrovė jachtą ir vežė į Lietuvą, į Priekulės miestą. Nei Švedijos keliuose, nei įvažiuojant į keltą Stokholmas-Ventspilis pareiškėjas iš pareigūnų priekaištų nesulaukė, tačiau prie Palangos miesto buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo paaiškinta, kad Lietuvoje su šios kategorijos vairuotojo pažymėjimu tokio krovinio jis negalėjo tempti. Po šio įvykio pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Taip pat papildomai nurodo, kad jau penkti metai jis gyvena kartu su K. B. ir augina septynmetę dukrelę (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 metų kovo mėnesio jo sugyventinė susirgo onkologine liga - Hodžkino limfoma, noduline skleroze IVBE ir jai paskirtas chemoterapinis gydymas, dėl ko ją pastoviai reikia vežioti į ligoninę chemoterapijos procedūroms, iki šiol ji yra nedarbinga. Netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio ir neturės galimybės rūpintis savo šeima.

Atsiliepimas

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - LR SEAKĮ) 23 str. 1 d. 6 punktas nustato, kad B kategorija reikalinga, kai vairuojami: automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg <....>; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. Pažymi, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016. 2AT-38-303/2016. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktame išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, dar iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, Ž. S. baustas net 11 kartų administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už greičio viršijimą, vairuojant saugos diržų nenaudojimą, transporto priemonės vairavimą kuri neįregistruota ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat už vairavimą rankomis naudojantis mobilaus ryšio telefonu. Nors šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad Ž. S. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, netgi pavojingesnius teisės pažeidimus. Teigia, kad pareiškėjas skunde teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumą grindžia aplinkybe, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, t. y. Ž. S. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam reikštų neigiamas finansines pasekmes, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Ž. S. atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. nuostatos galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio, taip pat ir šeimos poreikių užtikrinimui. Pažymėjo, kad šios aplinkybės egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius Ž. S. turėjo ir galėjo įvertinti, prieš darydamas teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas Ž. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę. Posėdžio metu paaiškino, kad po priimto nutarimo, manė, kad nebegalioja vairuotojo pažymėjimas ir išėjo iš darbovietės (duomenys neskelbtini), tada pasitikrinęs VĮ „Regitra“ sužinojo, kad vairuotojo pažymėjimas galioja ir įsidarbino į darbovietę (duomenys neskelbtini), šiuo metu nori viską susitvarkyti ir grįžti dirbti į (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė kad su mikroautobusu „Renault Master“ tempė jachtą su priekaba, net nepagalvojo, kad negali vairuoti tokio junginio. Vyko iš Švedijos į Lietuvą, Švedijoje taip pat buvo policija sustabdžiusi, bet niekas nieko nesakė. Pareiškėjas nurodė, kad turi A, B ir C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, daug laiko yra prasivažinėjęs užsienyje, tai nėra buvę, kad negalėtų tempti priekabos. Kertant Latvijos sieną su Lietuvą sustabdė pasieniečiai ir viską patikrino. Pareiškėjas teigia, kad jo šeimyninė padėtis nekokia, su drauge gyvena virš penkių metų, ji susirgo Hodžkino limfoma - vėžiu, reikia važinėti pas daktarus, pati vairuoti nebegali, yra labai pasilpęs regėjimas, kartu su drauge augina jos vaiką, todėl prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo teismo skundą tenkinti ir nurodo, kad pareiškėjas gailisi dėl šito padaryto pažeidimo. Nurodo, kad pareiškėjas daug metų jau dirba vairuotoju, tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kitos specialybės neturi. Turi šeimą, nors santuoka neįregistruota, bet gyvena kartu, kaip nurodo medicininis išrašas, pareiškėjo sugyventinė serga, todėl šiuo metu dirbti negali ir pareiškėjas yra šeimos išlaikytojas. Prašo teismo tenkinti skundą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės.

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Pareiškėjas kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, neginčija, tačiau prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

11. Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

13. Iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK reagavimo skyriaus tyrėjo Sauliaus Maciaus tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2024 m. birželio 18 d. dirbant kartu su vyr. patrule R. N. 11.35 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Palangos pasienio užkardos patrulis ant A13 kelio, sustabdė pažeidėją, kuris vairuoja automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kuriai neturi teisės vairuoti. Atvykus adresu Liepojos pl. 27, Palanga nustatyta, kad tai Ž. S., gimęs 1996 m. vasario 19 d., vairuodamas automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tempė priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra viršijo bendrą junginio svorį, neturėdamas tam reikiamos kategorijos, kurios nėra įgijęs (b. l. ).

14. Iš VĮ Regitros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Renault Master“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios maksimali leidžiamoji masė 3500 kg, su prie jos prikabinta priekaba „CBS“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leidžiamoji masė 1730 kg (bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė 5230 kg). Automobilio, kurio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“ ir įgijus teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai), kurios pareiškėjas neturi. Iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad Ž. S. turi vairuotojo pažymėjimo A, A1, A2, AM, B, B1, C, C1 kategorijas. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad Ž. S. yra baustas administracine tvarka, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Iš VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės medicininio išrašo matyti, kad pareiškėjo sugyventinė serga Hodžkino limfoma. Iš Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjo sugyventinė deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena ir jos dukra.

15. Skundu prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti, sušvelninti nuobaudą, nes pareiškėjui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones.

16. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

17. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

18. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Ž. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti Ž. S. administracinio poveikio priemonės.

20. Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek teisme Ž. S. pripažino savo kaltę, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Ž. S. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė, nes nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Ž. S. tvirtina nežinojęs, kad su jo turimomis kategorijomis A, A1, A2, AM, B, B1, C, C1 negalėjo Lietuvos Respublikoje vairuoti tokio junginio, nes nuolat važinėdavo po užsienio šalis ir ten užtekdavo jo turimų kategorijų. Pažymėtina, jog nors Ž. S. teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai) neturi, tačiau pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti AM, A, Al, A2, B1, B, C1 ir C kategorijų transporto priemones. Tai, teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi pažeidėjas turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilio ir priekabos junginį, nors atitinkamos būtent vairuotam junginiui vairuoti kategorijos ir neturėjo. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. Ž. S. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo kaip tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ar būtų padaręs ir kitų šiurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad Ž. S. už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebuvo baustas, yra baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Teismas taip pat atsižvelgia ir į Ž. S. asmenybę - yra dirbantis, jo darbinių funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, jis gyvena su šeima, kurioje auga nepilnametis vaikas, vienas pats išlaiko šeimą. Praradus darbą, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, su dideliais sunkumais susidurtų ne tik jis pats, bet ir jo šeima. Teismas sutinka, kad tai nėra pateisinančios Ž. S. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės, veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad Ž. S. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad Ž. S. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta Ž. S., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

21. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-8321-2024 administracinio nusižengimo byloje keistinas, Ž. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo nuomone, paskirta 300 Eur bauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje Ž. S. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8321-2024 administracinio nusižengimo byloje. Panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė