Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. G..

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-08-31 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ZNR_N-2312-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo panaikinti institucijos 2022-08-31 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ZNR_N-2312-2022 nenustačius savavališko užgrobimo fakto pakartotinai.

Nurodė, kad nusižengimo nėra padariusi, tuo labiau pakartotinai. Paaiškina, kad buvo pažeista administracinio nusižengimo teisenos tvarka pagal ANK 579 straipsnio nuostatas, t. y. nebuvo pateikti jos reikalaujami duomenys dėl projektuojamo kelio. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas surašytas tik patikrinimų aktų pagrindu, su kuriais pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos nuomone, institucijos darbuotojai negali keisti privataus žemės sklypo ribos. Teigia, kad ji valdo jai nuosavybės teise priskirtą žemės sklypą pagal sklypų suformavimo dokumentais nustatytas ir vietoje pažymėtas ribas. Nurodo, kad jokio žemės užgrobimo ir tuo labiau pakartotinio nėra atlikusi. Paaiškina, kad protokolas surašytas po to, kai faktinių duomenų patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad pažeidimai yra pašalinti. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad protokolas buvo surašytas nepagrįstai, nes administracinė teisena nebuvo galima, o jeigu buvo pradėta – turėjo būti nutraukta. Pareiškėjos vertinimu nutarimas surašytas dėl konfliktiškų jos, jos kaimynų ir institucijos santykių. Teigia, kad ji savo žemės sklypą valdo pagal nuosavybės teisės dokumentus, todėl nieko nėra užgrobusi. Teigia, kad sklypo ribas gali tikrinti tik geodezininkai, kurie sutikslina žemės sklypo plotus. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre sklypai užregistruoti pagal preliminarius matavimus ir preliminarius plotus, todėl institucija neturėjo teisės pradėti administracinės teisenos, jos sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, pažymėtos vietovėje. Sklypo konfigūracija yra aiški. Teigia, kad ji negali nuimti ar perkelti riboženklių, nes tokiu būdu kiltų administracinė atsakomybė. Paaiškina, kad ji daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), todėl puikiai žino savo sklypo ribas, jokie keliai nebuvo numatyti. Pažymi, kad institucijos atstovės nurodomos aplinkybės apie suprojektuotus kelius yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.

Teismo posėdžio metu palaikė skundė nurodomas aplinkybes. Nurodė, kad ji nėra užgrobusi valstybinės žemės, todėl nepagrįstai nubausta bauda už pakartotinumą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2021-11-09 atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas aktas Nr. 14ŽN-133-(14.14.73.) patvirtina, kad valstybinė žemė, kurioje Raguvišldų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, valstybinės žemės dalis buvo atlaisvinta. Vėliau, t. y. institucijos 2022-03-23 d. atlikti patikrinimai ir 2022-03-24 žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 14ŽN-21-(14.14.78.) ir Nr. 14ŽN-22-(14.14.78.) patvirtina, kad valstybinė kelio juosta, kurioje Raguvišldų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, valstybinės žemės dalis 30-40 cm pakartotinai užimta. Skyrius 2022 m. balandžio 26 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje patvirtina, kad 2022 m. kovo 24 d. nustatyti pažeidimai žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 14ŽN-21-(14.14.78.) ir Nr. 14ŽN-22-(14.14.78.) pašalinti, tai užfiksuota fotolentelėje. Esant tokioms aplinkybėms institucija nesutinka dėl ANK 591 straipsnio 1 ir 8 punktų nurodytų pažeidimų, nes padaryta veika atitinka 110 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šiuo atveju buvo paskirta minimali bauda. Teigia, kad analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-25 nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020. Šiuo atveju administracinis nusižengimas padarytas toje pačioje žemės sklypo juostoje, dėl kurio E. G. priimtas skundžiamas nutarimas pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodomas aplinkybes. Nurodė, kad E. G. tyčiniais veiksmais dešimtmetį už jai priklausančių žemės sklypų, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuoti pagal preliminarius matavimus), ribų naudoja valstybinės žemės dalį, sodina vaismedžius, medžius, įkasa metalinius vamzdžius, stato tvoras. Pareiškėjai nesvarbu kad yra pažeidžiamos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas ir trečiųjų asmenų teisės naudotis bendro naudojimo keliu, tokiu būdu pažeidė ANK 110 straipsnio nuostatas, todėl priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, netinkamai nustatytos faktines aplinkybes.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Už šios nuostatos pažeidimą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio nuostatas. Šios teisės normos 1 dalis nustato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų; atitinkamai 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Teismas nurodo, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika gali pasireikšti savavališku žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku vandens telkinių naudojimu. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (Nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-16-206/2020 duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019-11-14 nutarimu E. G. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas). Plungės apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-25 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 panaikino Plungės apylinkės teismo 2020-01-30 nutartį ir paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019-11-14 nutarimą. Plungės apylinkės teismas 2021-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-1142/2021 E. G. įpareigojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dvejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-05-03. Institucija 2021-11-09 atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė aktą Nr. 14ŽN-133- (14.14.73.), kuriame nustatyta, kad E. G. Kretingos rūmų 2021-05-03 įsiteisėjusį sprendimą įvykdė pažeidimą pašalino, valstybinę žemę atlaisvino.

Pagal šios bylos duomenis nustatyta, kad institucija 2022-02-17 raštu Nr. 14SD-664-(14.14.104.) „Dėl žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ informavo E. G., kad Skyrius š. m. kovo 23 d. 10.00 val. atliks žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimus vietoje. Institucija 20220-03-23 11 val. atliko žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimus vietoje ir 2022 m. kovo 24 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 14ŽN-21-(14.14.78.) ir Nr. 14ŽN-22-(14.14.78.), patikrinimo pagrindas 2022-02-17 sprendimas Nr. 14ŽNS-4-(14.14.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“. Šiuose patikrinimo aktuose, nustatyta ir užfiksuota, kad žemės ūkio paskirties privatus žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas pagal paskirtį ir būdą, prižiūrėtas ir tvarkomas. Patikrinus žemės sklypo ribas, riboženkliai žemės sklypo gretimybėje, taškuose 2-3 neatitinka teritorijų planavimo dokumento, turi būti pašalinti ir atstatyti tinkamai. Skyrius kadastrinių matavimų bylą atmetė, ir matininkas turi pašalinti neteisingai sukaltus riboženklius, kiti žemės sklypo riboženkliai rasti. Žemės sklypo gretimybėje taškuose 2-3 yra pastatyta tinklinė tvora ir apie 30 cm įeina į valstybinės žemės juostą, kurioje Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias. Kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus žemės sklypo ribas, žemės sklypo gretimybėje, taškuose 2-3 yra valstybinė žemė kurioje, Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, pastatyta tvora 40 cm kerta bendro naudojimo kelią. Riboženkliai taškuose 2-3 sukalti pagal atmestą Skyriui pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Žemės savininkė nesilaiko nustatytų žemės sklypo ribų ir yra užėmusi valstybinę žemę. Institucija 2022 m. balandžio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 2022 m. kovo 24 d. nustatyti pažeidimai žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 14ŽN- 21 -(14.14.78.) ir Nr. 14ŽN-22-(14.14.78.) pašalinti, užfiksuota fotolentelėje. Institucija 2022-08-04 E. G. surašė administracinio pažeidimo protokolą Nr. NZT-ANR P-283-2022 (ROIK:22176112948) pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį pakartotinis savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių užėmimas ir naudojimas. Institucija 2022-08-31 išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ROIK:22176112948, ir priėmė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2312-2022, kuriuo pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį ir E. G. skirta minimali bauda 550 Eur.

Pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, nes nėra užėmusi valstybinės žemės, ji valdo savo nuosavybė pagal jos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas su tokiomis išvadomis neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai inkriminuojami kaip ANK 110 straipsnio pažeidimas, nes valstybinėje žemėje, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (proj. Nr. 38-III-5) juosta, pastatytos tinklinės tvoros dalys. Pažymėtina, kad pati pareiškėja neneigia tos aplinkybės, kad buvo pastatyta tinklinė tvora, tačiau tokius savo veiksmus nevertina, kaip savavališką valstybinės žemės užėmimą.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai, šis projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys. Vien ta aplinkybė, kad Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias nėra įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės kelių schemą nereiškia, kad minėtas sprendinys yra niekinis ir negaliojantis. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės pareiškėjai jau ne vieną kartą buvo išaiškintos tiek administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-206/2020, tiek civilinėje byloje, civilinėje byloje Nr. e2-179-1142/2021. Šiuo atveju naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti šiuos duomenis nėra.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad savo žemės sklypą valdo pagal jai nuosavybės teise priklausančius duomenis. Pažymėtina, kad abu atsakovei priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminariuosius matavimus, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys tikslias atsakovės žemės sklypų ribas su gretimais žemės sklypais, juolab, kad kiti šioje teritorijoje priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus.

Su skundu pareiškėja pateikė į bylą jos užsakymu G. M. paslaugų įmonės atliktus jos žemės sklypų kadastrinius matavimus. Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 yra nurodomas G. Š. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras atsakovės žemės sklypo plotas po jos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų sudaro 0,1978 ha, nors 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 0,1900 ha ploto žemės sklypą. Atitinkamai iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 taip pat yra nurodomas G. Š. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras pareiškėjos žemės sklypo plotas po jos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų sudaro 0,3110 ha, nors 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 0,3000 ha ploto žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021-01-22 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais buvo nustatyti jų trūkumai, be kita ko, ir tai, kad žemės sklypų ribų atitiktis neatitinka teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų ribos ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo žemės sklypo plane M1:5000 nurodytų žemės sklypo ribų ilgių. Analogiško pobūdžio išvados padarytos civilinėje byloje Nr. e2-179-1142/2021. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovė nurodė, kad šiems atliktiems kadastriniais matavimais negali pritarti, nes pareiškėja siekia neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę ir įgyti jos daugiau, nei yra įsigijusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis.

Pažymėtina, kad aptartos aplinkės patvirtina, kad pastatytos tinklinės tvoros elementai buvo valstybinėje žemėje, jie pareiškėjos buvo tikslingai pastatyti, pagal jos pačios užsakytus kadastrinius matavimus, nors tuo metu ji jau buvo informuota, kad šių matavimų pagrindu užimama dalis valstybinės žemės. Šie tvoros elementai užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo aktuose (b. l. 18–27). Pareiškėja nesutinka su šiuose aktuose fiksuotomis aplinkybėmis, tačiau savo nesutikimą sieja savo subjektyviu įsitikinimu, kad tokiu būdu saugo savo nuosavybės teisę – žemės sklypą. Darytina išvada, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog valstybinės žemės užėmimo faktas nustatytas. Be to, taip pat įrodytas ir subjektyvus šio pažeidimo elementas, t. y. asmens tyčia, t. y. pareiškėja buvo informuota ir žinojo, kad pagal G. M. paslaugų įmonės atliktus pareiškėjos žemės sklypų kadastrinius matavimus, jai nuosavybės teise priklausančių sklypų riba patenka į valstybinę žemę, tačiau šios aplinkybės nepaisė ir pastatė tinklinės tvoros dalis.

Pareiškėjai skundžiamas nutarimas surašytas pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, t. y. šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Darytina išvada, kad patraukti asmenį pagal minėtą nuostatą administracinėn atsakomybėn reikia nustatyti pakartotinumo faktą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėja pakartotinai užėmė valstybinę žemę, t. y. po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-179-1142/2021 įvykdymo, pakartotinai užėmė valstybinės žemės dalį.

Teismas nurodo, kad ANK 40 straipsnis reglamentuoja pakartotinumą, t. y. jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Darytina išvada, kad asmuo turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėm ir per metus laiko atlikti analogiško pobūdžio veiksmus. Išaiškintina, kad kvalifikuoti atliktą pažeidimą pakartotinai neužtenka vien tik asmens faktiškai atliktų veiksmų, šis asmuo turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šiuo atveju pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019-11-14 nutarimą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Šis nutarimas įsiteisėjo, kai Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-25 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 panaikino Plungės apylinkės teismo 2020-01-30 nutartį ir paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019-11-14 nutarimą. Darytina išvada, nuo 2020-03-25 per metus laiko pareiškėja turėjo atlikti analogiško pobūdžio veiksmus, kad galėtų būti patraukta pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju inkriminuojami veiksmai atlikti 2022-03-23, t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-25 nutarties priėmimo. Dėl šios aplinkybės pareiškėja negalėjo būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl pakartotinumo, tačiau jos veiksmai turėjo būti vertinami tik pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Teismas nurodo, kad pažeidimas, už kurį pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn fiksuotas 2022-03-23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos iki administracinio nusižengimo nutarimo surašymo keitėsi ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Už šį nusižengimą galėjo būti skiriama bauda nuo 300 eurų iki 560 eurų. 2021-07-01 įsigaliojusia ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija buvo panaikinta teisinio reguliavimo spraga ir atsakomybė numatyta už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi šia norma išplėstos administracinės atsakomybės ribos, tačiau tuo pačiu sankcijoje numatyta ir alternatyvi administracinė nuobauda – įspėjimas, baudos dydis paliktas nepakeistas.

E. G. nubaustas už savavališką žemės užėmimą (atsakomybę už šiuos veiksmus numatė tiek nusižengimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija). Kadangi nuo 2021-07-01 įsigaliojusio ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir alternatyvi administracinė nuobauda – įspėjimas, daroma išvada, kad šis pakeitimas švelnina E. G. teisinę padėtį. Nors pagal bendrąją taisyklę asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl ir šiuo atveju turi būti taikoma nuo 2021-07-01 įsigaliojusi ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija.

Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina, kad žemės užėmimas buvo nežymus. Institucijos 2022 m. kovo 24 d. surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 14ŽN-21-(14.14.78.) ir Nr. 14ŽN-22-(14.14.78.). Šiuose patikrinimo aktuose, nustatyta ir užfiksuota, kad žemės ūkio paskirties privatus žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas pagal paskirtį ir būdą, prižiūrėtas ir tvarkomas. Patikrinus žemės sklypo ribas, riboženkliai žemės sklypo gretimybėje, taškuose 2-3 neatitinka teritorijų planavimo dokumento, turi būti pašalinti ir atstatyti tinkamai. Žemės sklypo gretimybėje taškuose 2-3 yra pastatyta tinklinė tvora ir apie 30 cm įeina į valstybinės žemės juostą, kurioje Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias. Kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinus žemės sklypo ribas, žemės sklypo gretimybėje, taškuose 2-3 yra valstybinė žemė kurioje, Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, pastatyta tvora 40 cm kerta bendro naudojimo kelią. Be to šie pažeidimai operatyviai pašalinti, t. y. 2022-04-26 faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad šių pažeidimų nėra.

Įvertinus tokio pobūdžio duomenis, sprendžiant dėl pažeidimo proporcingumo, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, operatyvumo principais skirtinas E. G. įspėjimas už ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Skundu taip pat nurodoma, kad buvo pažeista administracinio nužengimo nagrinėjimo teisena. Teismas nurodo, kad pareiškėjos nurodomų pažeidimų, kurie būtų suvaržę, pažeidę pareiškėjos teises teismas nenustatė, todėl šie skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai kas aptarta pareiškėja skundu prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, tačiau teismui pripažinus tik skundo argumentus dėl pakartotinumo pagrįstus, keistinas skundžiamas nutarimas ir pareiškėjai už ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimą skintinas įspėjimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. G. skundą tenkinti iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-08-31 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ZNR_N-2312-2022 (ROIK:22176112948) pakeisti:

pripažinti E. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.