Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62² straipsnio 1 dalis),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi ieškinio reikalavimai neviršija 5000 Eur sumos ir nei viena iš ginčo šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

4. 2025 m. rugsėjo 11 d. 9.00 val. teismo posėdis atidėtas kol įsiteisės 2025 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025. 2025 m. rugsėjo 11 d. teismas atidėjo sprendimo šioje byloje paskelbimą 2025 m. spalio 1 d.

5. Prieš pat teismo sprendimo paskelbimą 2025 m. rugsėjo 30 d. teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad jis nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025 pripažintas kaltu apgadinęs automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. – 853,35 Eur vertės turtą. Teigia, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-926/2025 Kauno apylinės teismo nuosprendį pakeitė tik paskirtos bausmės ribose. Ieškovas iš esmės savo reikalavimą kildina būtent minėto nuosprendžio pagrindu, tačiau prašo priteisti 1068,94 Eur žalos atlyginimą, kas atsakovo teigimu yra nepagrįsta. Byloje pateikta UAB Akstė servisas automobilio remonto sąmata, kurioje be remontuotinų apgadintų automobilio kėbulo detalių, taip pat įtraukta gretutinių (sąmatoje įvardijamų kaip G K šoninė) detalių remonto medžiagų bei darbų vertė. Teigia, kad ieškovas pateikė reikalavimą, išeinantį iš atsakovo padarytos žalos, už kurią jis pripažintas kaltu, ribų ir pateikta sąmata negali būti remiamasi kaip pagrindu priteisti prašomo dydžio žalos atlyginimą. Ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y., jo sumokėtą 24 Eur žyminį mokestį. Toks ieškovo reikalavimas atsakovo teigimu taip pat yra nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškovas kreipėsi į teismą ne tik nepasinaudodamas neteismine ginčų sprendimo tvarka, tačiau ir nesant įsitesėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinta atsakovo kaltė. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesine teise kreipdamasis iš karto į teismą. Atsakovas, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjus nuosprendžiui atlygino ieškovui 853,35 Eur dydžio žalą, t.y., atlygino žalą pilna apimtimi dėl kurios sukėlimo buvo pripažintas kaltu. Prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrindo nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

6. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (ieškovas atsiima ieškinį); 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju (ieškovui nepateikus atsikirtimų pagal jo galimai nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos); 13) kitais CPK ir CK numatytais atvejais.

7. Atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu neatitinka nei vieno iš nurodytų pagrindų.

8. Teismas taip pat nenustatė pagrindo dėl ko reikėtų palikti ieškinį nenagrinėtu. Ieškovei regreso tvarka siekiant susigrąžinti draudėjui kompensuotą išmoką nėra numatyta kažkokia privaloma išankstinio nagrinėjimo tvarka, be to draudikas, siekdamas išsiieškoti tokią žalą neprivalo laukti, kol įsiteisės kito teismo sprendimas (nuosprendis), kuriame nustatytais faktais (pvz. dėl atsakovo kaltės) jis nagrinėjamoje byloje gali remtis kaip prejudiciniais. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo nesavalaikiai (teismui išėjus priimti sprendimo) pateiktą ir nepagrįstą bei nemotyvuotą prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 181 straipsnis, 185 straipsnis, 253 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnis, 269 straipsnis)

Dėl žalos atlyginimo.

9. CPK XXIV skyriuje yra numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Jeigu ieškinio suma neviršija 5000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

10. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti L. B.. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025, atsakovas M. G. pripažintas kaltu dėl (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje apgadintos transporto priemonės TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-926/2025 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl atsakovo kaltės apgadinus transporto priemonę TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsakovas savo kaltės nebeneigia.

11. Transporto priemonė TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja L. B..

12. (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1068,94 Eur išmoką už automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota 2025 m. balandžio 15 d. parengta remonto sąmata, vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Sąmatoje nurodyta 1198,94 Eur nuostolio suma (bendros remonto išlaidos). Iš nuostolio sumos išskaičiuota 130,00 Eur besąlyginė išskaita (franšizė), todėl draudimo išmoka išmokėta 1068,94 Eur. Nors atsakovas papildomais rašytiniais paaiškinimais prieš pat sprendimo paskelbimą (ne atsiliepime į ieškinį) ginčija žalos paskaičiavimą, teigdamas, kad tariamai nepagrįstai į sąmatą įtraukta gretutinių (sąmatoje įvardijamų kaip G K šoninė) detalių remonto medžiagų bei darbų vertė (42,37 Eur už dažymą + 318,50 Eur už dažymo darbus), tačiau šių savo teiginių niekuo nepagrindžia. Akivaizdu, kad po subraižytų keturių drausto automobilio durelių ir kairės pusės (vairuotojo) sparno remonto dažymas yra reikalingas tinkamai užbaigti remonto darbus.

13. Teismas nenustatė, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025 pripažintas kaltu atsakovo apgadinto automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žala 853,35 Eur kaip kad teigia atsakovas. Ši pradžiai nukentėjusios nurodyta suma yra preliminari ir koks galutinis žalos dydis teismas nustato tik išnagrinėjęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ar ieškinį atskiroje byloje civiline tvarka (kaip šiuo atveju).

14. Įsiteisėjusiais nuosprendžiais dėl žalos draudėjos automobiliui padarymo kaltinamojo M. G. veikoje nustatyti visi BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta. Teismas nuosprendžiuose nustatytais faktais remiasi kaip prejudiciniais.

15. 2025 m. gegužės 22 d. ieškovė buvo išsiuntus atsakovui pretenziją Nr. R0004496380 dėl žalos atlyginimo, tačiau žala tuo metu nebuvo atlyginta. Dabar atlyginta tik dalis žalos.

16. Po įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-926/2025, atsakovas ieškovui atlygino 853,35 Eur žalos, su likusia suma nesutinka. Kadangi apmokėjimo dokumentai pateikti prieš pat sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priėmimo ieškovė net neturėjo laiko ir galimybių pasisakyti dėl reikalavimo dydžio, ar ji atsisako dalies ieškinio reikalavimų.

17. CK nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

18. Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

19. Atsakovas iš esmės žalos dydžio neginčija, savo nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dar neįsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje ir atsakovo kaltė nėra pripažinta. Šiuo atveju jo kaltė patvirtinta įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia pateikti ieškinio neįsiteisėjus teismo sprendimui/nuosprendžiui. Be to teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje. Tiek Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025, tiek įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-926/2025 atsakovas pripažintas kaltu už automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Taigi, atsakovo kaltė yra įrodyta procesiniais teismų sprendimais.

20. Kadangi dėl įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltu pripažintas atsakovas, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į įvykio kaltininką M. G.. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atlygino ieškovei jos sumokėtą žalą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamas likęs atsakovo nesumokėtas ieškovei, kompensavusiai nukentėjusio automobilio savininkei dėl nusikaltimo padarytą ieškovės drausto automobilio žalą, 215,59 Eur žalos atlyginimas.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo.

21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

22. Kadangi atsakovas tik po bylos iškėlimo, praktiškai tik prieš pat teismo sprendimo paskelbimą sumokėjo dalį ieškovės reikalautos žalos, patenkinus likusius ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Pašto išlaidų šioje byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti atsakovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo M. G. 215,59 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (215,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.