- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1-2927-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35454-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
kaltinamajam S. K. (vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu esantis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 3 sektoriuje, iki kardomosios priemonės taikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs UAB „M“ (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, iš kurių paskutinius:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn. 2019 m. gruodžio 31 d. paleistas lygtinai. 2020 m. balandžio 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
jis, 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiosios A. N., vienos rankos alkūne užspaudė jai kaklą, o kita ranka traukė nuo jos peties rankinę, tuo metu A. N. bandė ištrūkti, nepaleisti rankinės, dėl ko jai nuo veido nukrito akiniai už 20 Eur ir ji nukrito ant žemės, kur S. K. sudavė gulinčiai A. N. 12 smūgių kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai: odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nugaroje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje krūtyje, kairiame šone, kairiame sėdmenyje, dešiniame žaste, dešinės plaštakos V-me piršte, odos įbrėžimą kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. N. turtą: rankinę už 50 Eur, kurioje buvo skėtis už 20 Eur; dezinfekavimo skystis už 3 Eur; nosinaitės už 2 Eur; akinių dėklas su akiniais nuo saulės už 30 Eur; vaistai už 7 Eur; vazelinas už 3 Eur; šukos už 5 Eur; raktai nuo namų už 50 Eur; telefonas „Iphone5“ už 200 Eur; piniginė už 20 Eur; 2 bankų SWEDBANK ir SEB mokėjimo kortelės po 10 Eur kiekviena, iš viso už 20 Eur; A. N. asmens tapatybės kortelė ir darbo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, iš viso už 10 Eur; „Vilniečio kortelė“ už 10 Eur; mėlynas megztinis už 20 Eur; medžiaginė kaukė už 5 Eur, guminės vienkartinės pirštinės už 1 Eur 12 cnt.; t. y. iš viso A. N. turto bendros 456,12 Eur vertės, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji rankinės nepaleido, šaukė pagalbos, o S. K. pamatęs prieinantį praeivį, pabėgo. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu S. K. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Mintis apiplėšti nukentėjusiąją kilo spontaniškai, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali. Eidamas iš parduotuvės kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pamatė moterį, kuri nešėsi rankinę, jis bandė griebti už tos rankinės, moteris pargriuvo ir tada jis apsigalvojo ir pradėjo šalintis nuo tos moters. Moters atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau kodėl – paaiškinti negali. Dėl jam pareikštų civilinių ieškinių sutinka. Prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes turi kur gyventi, galėtų įsidarbinti, jo draugė laukiasi vaiko, todėl jis nori pradėti gyventi normalų gyvenimą ir rūpintis šeima.
Teisiamojo posėdžio metu išimtinai dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė 2000 Eur neturtinę žalą, kadangi iki šiol jaučia baimę, anksčiau į darbą eidavo pėsčiomis, dabar važiuoja viešuoju transportu, nes kiekvienas praeivis jai kelia baimę. Dėl kaltinamojo padarytų sveikatos sutrikdymų turėjo nedarbingumą, negalėjo eiti į darbą, sužalojimai buvo padaryti matomose vietose.
S. K. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko jo gynėja ir prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.20 val., ėjo iš parduotuvės link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Nežino kas jam pasidarė, spontaniškai sugalvojo iš moters pavogti rankinę. Priėjęs griebė moteriai, kurios nepažįsta, už rankinės, moteris pargriuvo ir pradėjo šauktis pagalbos. Jis ją toliau tempė už rankinės ir spyrė jai koja. Kiek tiksliai kartų spyrė, negali pasakyti, tikrai ne vieną. Po kiek laiko suvokė ką daro ir nusprendė paleisti moters rankinę, norėjo pabėgti, bet nespėjo, nes prie jo priėjo iš nugaros kažkokie nepažįstami asmenys. Nematė jų, tik matė, kad tarp jų buvo mergina ir ji sakė, kad jį pažįsta, minėjo, kad jis jos kaimynas. Jam bandant pasišalinti, minėti asmenys jį pargriovė ant žemės, bet jiems nuo jo atsitraukus, jis pasišalino. Visų aplinkybių detaliai neatsimena, nes suvokė ką daro tik tada, kai moteris pradėjo šauktis pagalbos. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, sutinka atlyginti padarytą visą žalą. Įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b.l. 171-173).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. N. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., grįždama iš darbo namo, einant pro (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), pamatė iš priekio ateinantį jaunuolį, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, apsirengusį tamsiais rūbais, juoda striuke, pilkšvos spalvos plaukais, trumpo kirpimo. Jaunuolis sparčiai ėjo tiesiai link jos ir eidamas jai sakė žodžius „kvieskite policiją“. Ji pagalvojo, kad jeigu iš rankinės paims telefoną, jis iš jos telefoną pavogs, todėl pradėjo trauktis link (duomenys neskelbtini) namo sakydama, kad telefono neturi. Tuomet jaunuolis priartėjo prie jos, griebė galimai iš šono su alkūne už kaklo, ir pradėjo traukti jos rankinę, kuri buvo ant peties. Juodoje rankinėje, kurios vertė 50 Eur, buvo jos asmeniniai daiktai: skėtis už 20 Eur; dezinfekavimo skystis už 3 Eur; nosinaitės už 2 Eur; akinių dėklas su akiniais nuo saulės už 30 Eur; vaistai už 7 Eur; vazelinas už 3 Eur; šukos už 5 Eur; raktai nuo namų už 50 Eur; telefonas „Iphone5“ už 200 Eur; piniginė už 20 Eur; 2 bankų SWEDBANK ir SEB mokėjimo kortelės po 10 Eur kiekviena, iš viso už 20 Eur; jos vardu išduoti asmens tapatybės kortelė ir darbo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, iš viso už 10 Eur; „Vilniečio kortelė“ už 10 Eur; rankinuke buvo dar mėlynas megztinis už 20 Eur; medžiaginė kaukė už 5 Eur, guminės vienkartinės pirštinės už 1 Eur; 12 cnt.; t. y. iš viso buvo pasikėsinta į jos turtą, kurios bendra vertė 456,12 Eur. Ji stengėsi apsiginti, pradėjo grumtis. Jis jai numušė nuo veido akinius. Besigrumiant ji pajuto, kad atsidūrė ant žemės, kaip, detalių neprisimena, viskas vyko labai greitai. Gulint ant žemės juto, kad nepažįstamas jaunuolis ją spardo kojomis - spyrė koja į galvą, kiek tiksliai kartų spyrė, nepasakys, tada su koja spyrė į kairę krūtinės pusę du spyrius, taip pat spyrė į kairės pusės juosmenį, spyrė į sėdmenis. Visą tą laiką, kol jis ją spardė, bandė išplėšti iš jos rankų rankinę. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir staiga pajuto, kad jis ją paleido, nustojo spardyti ir pradėjo bėgti tolyn nuo jos, link „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, link (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas jaunuolis išsigando kažkokio praeivio, kuris jį nusivijo. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo keletas vyrų, iš kurių vienas iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė moralinę žalą (t. 1, b. l. 16-17, 20, 22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. O. R. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 22.00 val., su drauge D. S. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini) namo išgirdo moters šauksmus. Pastebėjo, kad jam nepažįstamas vyras pargriovęs moterį bando atimti iš jos rankinę, iš tolo matė, kad jis ją galimai muša. Jis pradėjo bėgti į tą pusę, nepažįstamas asmuo pamatė, kad D. O. R. artinasi, ir pradėjo šalintis. D. O. R. bandė jį sugauti, bet asmuo paspruko, pabėgo link „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. Po įvykio sužalotai moteriai D. O. R. pasiūlė kviesti policiją. Asmenį, kuris užpuolė moteriškę, pažįsta jo draugė D. S.. Žino, kad minėtas vyriškis gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 22.00 val., vaikščiojo su draugu O. R., ir ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip vyriškis, pargriovęs moteriškę, bando iš jos atimti rankinuką, tampo pargriautą moteriškę. Pasakė savo draugui, kad jis bėgtų padėti - jis bandė pavyti užpuoliką, pasivijo ir pagriovė ant žemės. Tada atbėgo D. S. ir pamatė užpuoliko veidą, iškart jį atpažino, kad tai S. K., kuris ankščiau gyveno jos kaimynystėje. Galvojo, kad jis daugiau nebėgs, priėjo arčiau nukentėjusios moters paklausti, ar jai viskas gerai, tačiau labai staigiai, tik jiems nusisukus, S. K. iš karto pradėjo bėgti. Jos draugas dar bandė jį gaudyti, bet nesugavo (t. 1, b.l. 36, 39). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja D. S. atpažino nuotraukoje Nr. 2 S. K. pagal veido bruožus, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 1, b.l. 59-63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., patruliuodamas su kolega P. G., gavo iškvietimą iš OVS budėtojo, kad 3 muša vieną gulintį žmogų. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, prisistačiusi A. N.. Ji paaiškino, kad nepažįstamas vyriškis paprašė jos mobilaus telefono, ji pasakė, kad neturi, tuomet jis griebė moteriai už rankinės ir ją pargriovė ant žemės. Kur tiksliai moteriai padaryti sužalojimai, neprisimena. GMP darbuotojai apžiūrėjo moterį, tačiau moteris jiems paaiškino, kad pareiškimo nerašys, kadangi ją užpuolęs vyras pabėgo (t. 1, b.l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U. nurodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK rinktinėje „Vytis“, 2020 m. rugsėjo 2, d., apie 21.48 val., gavo iš budėtojų iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) g. pagal liudytojų nurodytus požymius ieškoma asmens, kuris įvykdė nusikalstamą veiką. Asmens nesuradęs sustojo prie 2 asmenų t. y. moters ir vyro, kurių norėjo paklausti, ar nematė asmens pagal jam budėtojo nurodytus požymius. Asmenys prisistatė D. O. R. ir D. S.. Jie paaiškino, kad padėjo nukentėjusiajai. D. S. pasakė, kad asmenį atpažino, jis yra S. K.. Paaiškino, kad jos draugas D. O. R. pagavo užpuoliką ir pargriovė ant žemės, ji spėjo pribėgti ir atpažinti asmenį, dėl to, kad jis jos senas pažįstamas. Paaiškino, kad norėjo padėti nukentėjusiajai ir užpuolikas pabėgo. Bandė ieškoti, bet nerado (t. 1, b.l. 52).
Iš A. N. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ją užpuolė ir ketino atimti rankinę nepažįstamas asmuo, kuris prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Padaryta moralinė žala, rankinė pavogta nebuvo (t. 1, b.l. 1).
Iš savanoriško daiktų-dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. A. N. savanoriškai pateikė medicinos dokumento kopiją ir rankinę, kurią įtariamasis bandė pavogti, su joje buvusiais daiktais apžiūrai (t. 1, b.l. 64). Iš apžiūros protokolo matyti, kad pateikta rankinė buvo apžiūrėta. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 68-74).
Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2554/2020 (01) matyti, kad A. N. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, nugaroje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje krūtyje, kairiame šone, kairiame sėdmenyje, dešiniame žaste, dešinės plaštakos V-me piršte, odos įbrėžimas kairiame kelyje, kietu buku ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. rugsėjo 2 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 79-80, 67).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., 21.40 val., praeivis, pranešė, kad trys muša vieną gulintį žmogų (t. 1, b.l. 13).
Iš A. N. atsiųstų nuotraukų matyti įvykio metu padaryti sužalojimai (t. 1, b.l. 81, 82).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta S. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „T”, išklotinės analizė. Procesinio veiksmo eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 114).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis). BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl minėtos veikos pilnai pripažino bei parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusiąją panaudodamas fizinį smurtą bandė atimti rankinę, tačiau to padaryti nepavyko ir jis pasišalino. Kaltinamasis iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog eidamas iš parduotuvės link namų spontaniškai sugalvojo iš moters pavogti rankinę - priėjęs prie jos griebė moteriai už rankinės, moteris pargriuvo ir pradėjo šauktis pagalbos, o jis ją toliau tempė už rankinės ir ne vieną kartą spyrė koja. Po kiek laiko suvokė ką daro ir nusprendė paleisti rankinę bei pabėgti, bet iš nugaros priėję nepažįstami asmenys jį pargriovė ant žemės, tačiau jiems nuo jo atsitraukus, jis pasišalino. Teismas kaltinamojo S. K. parodymus laiko nuosekliais, nors kaltinamasis tiksliai neprisiminė, kiek kartų spyrė koja nukentėjusiajai siekdamas atimti rankinę, tačiau jis neginčijo šio fakto ir iš esmės patvirtino aplinkybes, jog jis aktyviais veiksmais, kurie buvo nukreipti tiesiogiai prieš nukentėjusiąją A. N., bandė išplėšti iš nukentėjusiosios rankų rankinę, tačiau to jam padaryti nepavyko, kadangi nukentėjusioji nepaleido rankinės, šaukėsi pagalbos, ir S. K. pamatęs netoliese praeivį, išsigando ir pabėgo. Tai, kad kaltinamasis naudodamas smurtą bandė atimti rankinę, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. N., kuri parodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., einant pro (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), pamatė iš priekio ateinantį jaunuolį, kuris priartėjęs prie jos griebė už kaklo ir pradėjo traukti ant jos peties buvusią rankinę. Ji stengėsi apsiginti, pradėjo grumtis ir pajuto, kad atsidūrė ant žemės, juto, kad nepažįstamas jaunuolis ją spardo kojomis. Visą tą laiką, kol ją spardė, jaunuolis bandė išplėšti iš jos rankų rankinę. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir staiga pajuto, kad jis ją paleido, nustojo spardyti ir pradėjo bėgti tolyn nuo jos, kadangi išsigando praeivio, kuris pradėjo vytis kaltinamąjį. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad kaltinamais S. K. veikė tiesiogine tyčia ir siekė pagrobti svetimą rankinę, su joje buvusiais daiktais, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajai priešinantis, nepaleidžiant rankinės, šaukiantis pagalbos, jos riksmus išgirdo praeiviai, kurie pradėjo vytis kaltinamąjį ir tokiu būdu jį išgąsdino bei privertė nutraukti pradėtą vykdyti nusikalstamą veiką.
Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei aukščiau nurodytų duomenų, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. O. R., D. S., V. P., E. U. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, byloje esančios fotonuotraukos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2554/2020 (01), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita anksčiau minėta byloje esanti medžiaga, kuri pripažintina įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. K. 2020 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiosios A. N., vienos rankos alkūne užspaudė jai kaklą, o kita ranka traukė nuo jos peties rankinę, tuo metu A. N. bandė ištrūkti, nepaleisti rankinės, dėl ko ji nukrito ant žemės, kur S. K. sudavė gulinčiai A. N. 12 smūgių kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. N. turtą – rankinę su joje buvusiais daiktais, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji rankinės nepaleido, šaukėsi pagalbos, o S. K. pamatęs prieinantį praeivį, pabėgo. Tokia kaltinamojo S. K. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį bei BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamasis įstatymas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į turtines teises, turtinius interesus bei asmens sveikatą, nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos metu panaudotas intensyvus fizinis smurtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokurorė nei kaltinamajame akte, nei savo baigiamojoje kalboje neinkriminavo, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 125-128), teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 121-124), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai atliko ankstesniąją bausmę (iš probuojamų asmenų registro išregistruotas tik 2020 m. balandžio 24 d.). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K. yra nelinkęs taisytis, išvadų dėl savo elgesio nedaro net ir po to, kai jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl nurodytų argumentų kaltinamajam S. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už šios veikos padarymą skiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog S. K. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 68 MGL bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina visiško sudėjimo būdu, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės atėmimo bausme, baudos bausmę vykdant atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Į baudos bausmę įskaitytina baudos bausmės dalis, visiškai ar iš dalies įvykdyta (sumokėta) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam S. K. šioje baudžiamojoje byloje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, ši kardomoji priemonė (suėmimas) S. K. paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. K. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.
Dėl kitų klausimų
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. N. pareiškė 2000 Eur ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji pateiktame civiliniame ieškinyje konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydį, nenurodė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog įvykio metu patyrė moralinę žalą, kadangi prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, kelias dienas negalėjo eiti į darbą, buvo pasiėmusi nedarbingumo pažymėjimą, gydytojų nurodymu turėjo laikytis lovos rėžimo ir ilsėtis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad po jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nuolat jaučia baimę, bijo eiti pėsčiomis, dėl to tenka važinėti viešuoju transporto, kiekvienas praeivis jai kelia baimę.
Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, siekiant iš jos pagrobti rankinę, ir jai padarant poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kitose kūno vietoje, odos nubrozdinimus kaktoje bei nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog sužalojimai nukentėjusiajai A. N. buvo padaryti veide, t. y. jie buvo akivaizdžiai matomi pašaliniams asmenims, kas natūralu, jog žmogui sukelia didesnį diskomfortą. Kartu įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajai A. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, pati nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio šiek tiek daugiau nei savaitę laiko buvo nedarbinga, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji buvo priversta jausti skausmą, pažeminimą, baimę, įtampą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jos naudai iš kaltinamojo priteisiant 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 111,71 Eur civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl išmokėtos ligos pašalpos A. N. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-09-06 iki 2020-09-14, kadangi nukentėjusioji minėtą laikotarpį buvo nedarbinga dėl kaltinamojo S. K. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Kartu su ieškiniu pateikti žalos dydį pagrindžiantys rašytiniai duomenys (b.l. 85-90). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo S. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistina 111,71 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, prisegtas prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti S. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. K. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 68 MGL (3400 Eur) baudą, skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, S. K. paskirtą 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio pagrindu. Į baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal minėtą nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.
Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo S. K. A. N. naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytą 111,17 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 17 ct) žalą už išmokėtą ligos pašalpą nukentėjusiajai A. N. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.