- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-11449-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01132-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. Š., Valstyinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. Š. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo atnaujinti jiems dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo S. Š. palikimui priimti.
Pareiškėjas A. Š. paaiškino, kad kai mirė jo tėvas S. Š. jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl įvykių po tėvo mirties jis neprisimena, negali paaiškinti, kodėl jo mama įstatymo nustatyta tvarka nesutvarkė tėvo palikimo. Kiek save prisimena, gyvena tėvui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja D. Š. paaiškino, kad tėvui mirus jai buvo (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties dieną jų šeima gyveno močiutei, mamos mamai, priklausančiame bute, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau po tėvo mirties mama močiutės butą pardavė ir jų šeima persikraustė gyventi į tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena ji su broliu A.. Jų mama S. K. piktnaudžiavo alkoholiu, savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, vaikai iš motinos buvo net paimti. Ji prisimena, kaip jie kurį laiką gyveno vaikų globos namuose. Jos įsitikinimu, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu mama nesugebėjo sutvarkyti dokumentų, kad vaikams atitektų tėvo palikimas. Ji žinojo, kad mama buvo pradėjusi tvarkyti tėvo palikimo dokumentus, tačiau, kad jų iki galo nesutvarkė, jai nebuvo žinoma. Kadangi tėvo mirties dieną ji ir jos brolis buvo nepilnamečiai, todėl patys savarankiškai negalėjo priimti tėvo palikimo. Šią aplinkybę prašo pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Jų sesuo D. Š. gyvena užsienio valstybėje, į tėvo palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 41-42) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi S. Š. palikimo, sprendimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 46-47) nurodė, kad neprieštarauja termino priimti palikimą atnaujinimui, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (b. l. 3) matyti, kad S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma (b. l. 4) patvirtina, kad mirties momentu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 12-13) matyti, kad S. Š. nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš gimimo ir santuokos liudijimų (b. l. 5, 6, 7, 8) matyti, kad pareiškėjai A. Š., D. Š. ir suinteresuotas asmuo D. Š. yra mirusio palikėjo S. Š. vaikai. Iš Testamentų registro išrašų (b. l. 16, 17, 18), notaro liudijimo (b. l. 15) matyti, kad po S. Š. mirties nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų. Mirties liudijimas (b. l. 9) patvirtina, kad pareiškėjų A. Š. ir D. Š., suinteresuoto asmens D. Š. motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai A. Š. ir D. Š. - mirusio S. Š. vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Dar viena pirmos eilės įstatyminė įpėdinė D. Š. į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, procesiniai dokumentai jai įteikti (b. l. 37), tačiau ji prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo savo seseriai ir broliui nepareiškė, pati analogiško prašymo nepateikė. Niekas iš pirmos ar vėlesnės eilės įpėdinių iki šiol paveldėti mirusiojo S. Š. turto nesikreipė, valstybė nėra pradėjusi S. Š. turto paveldėjimo procedūrų.
Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog pareiškėjai kaip įpėdiniai, siekiantys atnaujinti praleistą terminą ir įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises, tėvo mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – buvo mažamečiai, todėl patys savo vardu jokių veiksmų negalėjo atlikti. Tai turėjo atlikti jų atstovė pagal įstatymą – motina S. K.. Iš teismo nutarties (b. l. 19-20) matyti, kad S. K. tik 2017 m. kreipėsi į teismą su prašymu duoti leidimą nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio vaiko tėvo S. Š. palikimą. 2017 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi toks leidimas buvo duotas, tačiau nepilnamečio vaiko motina S. K. daugiau jokių veiksmų, kad sūnus paveldėtų tėvo palikimą, neatliko. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje (b. l. 20) nurodyta S. K. šeima įrašyta į socialinės šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nei iš karto po S. Š. mirties, nei 2017 m. teismui davus leidimą vaikų motinai nepilnamečio sūnaus vardu priimti tėvo palikimą, S. Š. palikimo priėmimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteisintas. Vaikų motina privalėjo pasirūpinti mažamečių vaikų turtu, tačiau to nepadarė, bet dėl to nėra kalti vaikai, pareiškėjai A. Š. ir D. Š.. Nerūpestingas motinos elgesys užtikrinant nepilnamečių vaikų teises negali būti pagrindu užkirsti kelią vaikams įgyvendinti savo teises priimti palikimą po savo tėvo mirties, tuo labiau, jog tokiu būdu būtų užtikrintos jų teisės į nuosavybės teise priklausantį gyvenamą būstą. Duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakę tėvo palikimo, nėra. Aplinkybių, jog atnaujinus pareiškėjams įstatymo nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjų tėvo palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nustatyti, kad A. Š. ir D. Š. turi teisę atlikti veiksmus S. Š. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.