Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Anykščių apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 310 str., jam nepadarius šios veikos, o T. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 310 str. tuo, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., 15 str., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: 2012 m. balandžio 28 d. apie 8 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, šaudamas iš pneumatinio šautuvo „Hunter 440 WT”, nušovė T. Z. priklausantį šunį.

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. D. kaltu pagal BK 310 str. ir nuteisti jį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, taip pat iš A. D. priteisti nukentėjusiajam T. Z. 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Prokuroro manymu, A. D. išteisintas nepagrįstai, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms. Teigia, jog byloje surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), duodančių pagrindą teigti, kad ne kas nors kitas, o būtent A. D. iš pneumatinio šautuvo šaudamas šoviniu pataikė į šunį, dėl ko tas gyvūnas žuvo. Taip veikdamas jis veikė tyčia, siekdamas pasekmių bei rezultato. Šuo kokios nors grėsmės A. D. bei aplinkiniams, jų sveikatai nekėlė. A. D. jis buvo nušautas tik dėl to, kad buvo palaidas, šeimininko neprižiūrėtas, anksčiau atbėgdavo ir tą dieną atbėgo į jo namo kiemą ir pridergė ant bidonėlio. Jis žinojo, kas yra šuns savininkas, turėjo galimybę dar kartąjį įspėti dėl netinkamo šuns laikymo, tačiau to nepadarė. Nušaudamas šunį, kuris jam ar aplinkiniams nekėlė grėsmės, jis pasielgė neteisėtai. LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 3 straipsnio 1 bei 2 dalys ir 15 straipsnis numato, jog draudžiama be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos; gyvūną numarinti gali tik veterinarijos gydytojas. Tai, kad šuo atbėgo į A. D. namo kiemą ir jame pridergė nėra pateisinama ir būtinumo pagrįsta pakankama priežastis jį nušauti. Taip veikdamas A. D. pažeidė LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo aukščiau paminėtus straipsnius, be rimtos priežasties iš šautuvo šaudamas į gyvūną, jis parodė abejingumą gyvūnijai, pademonstravo nepateisinamą negailestingumą bei savivalę jo atžvilgiu, ėmėsi kraštutinės priemonės, nors ir vienkartiniu veiksmu, tačiau juo su gyvūnu pasielgė žiauriai, atėmė jam gyvybę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-317/2005 ir Nr. 1A-262/2006). Vienas iš nusikaltimo sudėties objektyvių požymių – žiaurus elgesys su gyvūnu yra. Liudytoja J. M. parodė, kad po to, kai ji išgirdo „pykštelėjimą“, pamatė, jog cypdamas ir iš visų jėgų bėgdamas pralėkė šuo, kurį ji neužilgo rado gulintį prie asfalto, jis timptelėjo kojomis ir nugaišo. Reiškia A. D. šuo buvo nušautas ne iš karto. Jis nuo pataikytos į jį kulkos kurį tai laiką jautė didelį skausmą, bėgo, cypė ir kankinosi, kas rodo, jog yra ir antras iš nusikaltimo sudėties objektyvių požymių – gyvūno kankinimas. Prokuroro teigimu, naminis šuo yra daiktinės (turtinės) teisės nuosavybės objektas, kurio 300 litų vertę nurodė nukentėjusysis T. Z.. Tyčia sunaikindamas svetimą turtą A. D., jeigu teismas mano, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendyje šios padarytos nusikalstamos veikos neišsprendė.

Teismo posėdyje prokuroras skundo reikalavimo dėl galimo BK 187 str. 3 d. inkriminavimo A. D. atsisakė bei prašė tenkinti jo apeliacinį skundą likusioje dalyje, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. D. pagal BK 310 str., jam nepadarius šio nusikaltimo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisindamas A. D. teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog nušaunant šunį nei buvo su juo žiauriai elgiamasi, nei jis buvo kankinamas, kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam A. D.. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino A. D.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas A. D. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir A. D. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad

A. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., 15 str., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: 2012 m. balandžio 28 d. apie 8 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, šaudamas iš pneumatinio šautuvo „Hunter 440 WT”, nušovė T. Z. priklausantį šunį. Šie A. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 str., požymius.

BK 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Nagrinėjamoje byloje A. D. buvo inkriminuota viena iš alternatyvių veikų – žiaurus elgesys su gyvūnu, kurio pasekoje atsirado pasekmės – šuns žūtis. Nors prokuroras skunde kalba ir apie kitą alternatyvią minėtame straipsnyje numatytą veiką – gyvūnų kankinimą, teiginiai dėl šios veikos inkriminavimo nenagrinėtini, nes kaltinimas dėl to A. D. nebuvo pateiktas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Ši veika gali pasireikšti tiek tęstiniais veiksmais, tiek ir vienkartiniu poelgiu, pavyzdžiui, veiksmu, kuriuo gyvūnui tiesiogiai atimama gyvybė arba jis suluošinamas. Iš bylos duomenų matyti, ko neneigia ir pats A. D., kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš pneumatinio šautuvo nušovė jo kieme buvusį palaidą kaimyno šunį. Kaip A. D. parodė, šuo dergė ant jo bidonėlio, kas jį sunervavo ir jis pasiėmęs orinį šautuvą išėjo į kiemą bei šovė į šunį. Šie parodymai rodo, kad būtinojo reikalingumo šuns gyvybės atėmimui nebuvo, tai yra A. D. nereikėjo gintis nei nuo šuns užpuolimo, nei nuo agresyvaus šuns ar kt. Tai, kad kaimynai nepririša šuns ir jų šuo kartas nuo karto atbėga į kito asmens kiemą, neįgalina to asmens imtis žiauraus elgesio su gyvūnu. Byloje esančiais duomenimis – išteisintojo A. D., liudytojų V. V., J. M. parodymais bei gaišenos tyrimo aktu – nustatyta, kad netrukus po A. D. šūvio šuo nugaišo, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp A. D. veiksmų, iš šautuvo šaunant į šunį, ir atsiradusių padarinių – šuns žūties. Nors A. D. nurodė nenorėjęs šuns žūties, o norėjęs šį tik pagąsdinti, tačiau kaip matyti iš gaišenos tyrimo akto, šuniui nustatyta kiauryminė žaizda kairėje krūtinės pusėje. Todėl A. D., šaudamas iš pneumatinio šautuvo tiesiai į šunį, jo kairę krūtinės pusę, turėjo suprasti, kad elgiasi su gyvūnu žiauriai, numatyti, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas ir to norėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks A. D. elgesys reaguojant į ne pirmą kartą į kiemą atbėgusį jam pažįstamą agresyviai nenusiteikusį ir grėsmės jam kitaip nekeliantį kaimynų šunį yra netoleruotinas ir būtinumu nepagrįstas, rodantis nepateisinamą negailestingumą ir savivalę ir tuo pačiu žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl ko šis žuvo.

Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl A. D. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 310 str.

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. D. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. D. padarė vieną tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėse įskaitose neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, A. D. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, artima numatytam minimumui.

Prokuroras skundu prašo priteisti iš A. D. nukentėjusiojo T. Z. naudai 300 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai. Šis prašymas bei atitinkamai – nukentėjusiojo T. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai.

Nukentėjusysis T. Z. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš A. D. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, tačiau kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, prokuroras tokio reikalavimo nesuformulavo, todėl sutinkamai su BPK 320 str. 3 d., negalėdamas peržengti apeliacinio skundo ribų, bei nesant nukentėjusiojo skundo, teismas T. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos palieka nenagrinėtą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Anykščių apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

T. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti – priteisti iš A. D. nukentėjusiojo T. Z. naudai 300 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

T. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinį įrodymą – pneumatinio šautuvo 4,5 mm kalibro kulką, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.