Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, anksčiau teismo neteistas, pensininkas, II grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ,,Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo’’ įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., 15 str., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: 2012 m. balandžio 28 d. apie 8 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme, šaudamas iš pneumatinio šautuvo “Hunter 440 WT”, nušovė T. Z. priklausantį šunį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog ne pirmas kartas kai į jo kiemą atbėga kaimyno (duomenys neskelbtini) šuo į jo kiemą. Jis lenda prie jo pririštos kalaitės, laka iš jos dubenėlio. Jis ne kartą prašė (duomenys neskelbtini) prisirišti šunį, tačiau šuo vis tiek lakstė palaidas. Tą rytą taip pat šuo atbėgo į jų kiemą. Pro langą jis pamatė, kaip šuo dergia ant jo bidonėlio . Tai jį sunervavo ir pasiėmęs iš spintos orinį šautuvą išėjo į kiemą ir šovė į šunį. Šuo sucypė, tai jis suprato, jog pataikė. Šuo nubėgo. Po keltos minučių atvažiavo T. Z. ir pasakė, jis nušovė jo šunį. Kaltinamasis nurodė, jog nenorėjo šuns nušauti , o tik norėjo pagąsdinti, kad daugiau jis neatbėgtų į kiemą. Ir pats (duomenys neskelbtini) sakė, jog reikia įgelti į užpakalį ir daugiau šuo neatbėgs. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau šis jam nedovanoja. Siūlė atlyginti ir turtinę žalą, tačiau pinigų neėmė. Neturtinės žalos nesutinka atlyginti, nes šuo lakstė palaidas .

N. T. (duomenys neskelbtini) parodė, jog ryte buvo nušautas jų šuo. Šunį nušovė kaimynas (duomenys neskelbtini) . Šuo buvo beveik kambarinis, lauke būdavo retai, kai pabėgdavo. Tą rytą (duomenys neskelbtini) ėjo į pieninę ir paskui jį nusekė šuo. Dėl šuns nušovimo pergyveno visa šeima, todėl prašė priteisti 300 litų turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos.

L. V. V. parodė, jog tą rytą jis ėjo į pieninę. Paskui jį atsekė ir jų šuo . Jų šuo lakstydavo palaidas, nes nebuvo pripratęs būti pririštu, cypdavo. Ne pirmą kartą su juo ateidavo prie pieninės. Būdamas pieninėje , išgirdo duslų garsą . Po kiek tai laiko kaimynė (duomenys neskelbtini) pasakė, jog jo šuo guli ant kelio negyvas. Šunį rado ant kelio negyvą ir parsinešė namo. (duomenys neskelbtini) jam sakęs prisirišti šunį. Jis liepęs jam jį pagąsdinti.

Liudytoja J. M. parodė , jog tą rytą ji važiavo į pieninę. S. V. . Su juo buvo šuo. Važiuojant iš pieninės, ji išgirdo, kaip atsidarė namo durys ir kažkas pykštelėjo. Tuo metu ją pralenkė iš visų jėgų bėgdamas šuo . Kai ji priėjo prie asfalto, tai rado ant jo gulintį šunį, kuris timptelėjo kojomis ir nugaišo. Apie tai ji pasakė (duomenys neskelbtini) Kas šovė į šunį, ji nematė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2012-04-30 atlikto gaišenos tyrimo akto matyti, jog šuo nugaišo 2012-04-28d. Apžiūros metu nustatyta kiauryminė žaizda kairėje krūtinės pusėje, prie mentės, tarp 3-4 šonkaulio. Nugaišo nukraujavęs į krūtinės ląstą dėl kiauryminės aortos žaizdos, kuri atsirado nuo šūvio iš pneumatinio 4,5mm kalibro šautuvo. Akte nurodoma, jog šuo jautė skausmą tuo metu, kai kulka praskrodė krūtinę. Kraujuojant į ląstą , šuo neteko sąmonės. Iš krūtinės ląstos buvo išimta pneumatinio ginklo 4,5 mm kulka. (b.l. 10-13)

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu , konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių , jog kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl turi būti išteisintas.

LR baudžiamojo kodekso 310 straipsnio – žiaurus elgesys su gyvūnais- dispozicijoje numatyta veika – tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Taigi atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra dvi alternatyvios veikos :1) žiaurus elgesys su gyvūnu; 2) gyvūno kankinimas. Abi veikos gali būti gyvūno mušimas, smaugimas, pakabinimas, galūnių sukinėjimas, atėmimas galimybės judėti, laikymas labai blogomis sąlygomis , marinimas badu ir panašiai. Šioje byloje nėra surinkta įrodymų, jog kaltinamasis A. D. žiauriai elgėsi su šunimi ar ji kankino. Nustatyta, jog šuo, kaip ir kitais kartais atbėgo į kaltinamojo kiemą, dergė. Dėl to susijaudinęs kaltinamasis su pneumatiniu šautuvu jam šovė ir pataikė į krūtinę. Šuo greitai nugaišo. Atliktame šuns gaišenos akte nėra konstatuota, jog šuo būtų kankinęsis . Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis pažeisdamas LR Gyvūnų globos , laikymo ir naudojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį , 2 dalį ir 15 straipsnį žiauriai elgėsi su gyvūnu dėl ko jis žuvo. Minėto straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog įstatymas draudžia be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną, o 2 dalyje įstatymas draudžia numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos. Šio įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie gyvūno numarinimą, jog tai gali atlikti tik veterinarijos gydytojas. Išklausius kaltinamąjį, kitus asmenis, nenustatyta, jog kaltinamasis būtų pažeidęs minėto įstatymo reikalavimus, būtų su šunimi žiauriai elgęsis ar jį kankinęs. Visiškai pasitvirtino aplinkybės, jog šuo lankstė po kaimą palaidas, jo neprižiūrėjo. Liudytojas V. V. nurodė, jog šuo būdavo palaidas, nes nemėgo būti pririštas, cypdavo. Pasitvirtino aplinkybė, jog kaltinamasis V. V. ankščiau buvo prašęs prisirišti šunį, tačiau jo prašymas nebuvo išgirstas. Kaip nurodė kaltinamasis , jog ir pats V. V. liepęs jam įgelti į užpakalį ir tokiu būdu šuo vengs jo kiemo. Tą rytą kaltinamasis neapsikentęs lakstančio po jo kiemą šuns ir dergiančio ant bidonėlio, iššovė jam su pneumatiniu šautuvu ir šuo nugaišo. Tai buvo momentinė kaltinamojo reakcija. Nušaunant šunį nei buvo su juo žiauriai elgiamasi, nei jis buvo kankinamas. Visa tai įvertinus konstatuotina, jog kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyvių požymių turinį , jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo , teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam A. D.. Todėl kaltinamasis A. D. išteisintinas, nes nepadarė veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje. (LR BPK 303str.5 dalis,1p.)

T. Z. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu..

Daiktinis įrodymas- pneumatinio šautuvo 4,5 mm kalibro kulka – sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pagal LR baudžiamojo kodekso 310 straipsnį išteisinti, nes jis nepadarė šios veikos .

T. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą- pneumatinio šautuvo 4,5 mm kalibro kulką , įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.