- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-262/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- S. L., M. K., V. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Simonui Bareikai, Birutei Strimaitytei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., V. Š. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžio kuriuo:
M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 254 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal BK 254 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 ( šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikius BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
S. L. pripažintas kaltu pagal BK 310 str.,180 str. 2 d., 254 str. 2 d., 187 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal BK 310 str. laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 254 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;
- pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Pritaikius BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 310 str., 180 str. 2 d., 254 str. 2 d., 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir S. L. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Pritaikius BK 63 str. l d., 4 d., 6 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta dalis bausmės pagal BK 253 str. 1 d. ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikius BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos r. apylinkės teismo 2004-09-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ir 1500 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 254 str. 2 d.,187 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 254 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;
- pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikius BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. K. , S. L. , M. Š. , V. Š. , E. G. , o šiam neturint turto, iš kurio galima atlyginti žalą, iš civilinių atsakovų V. G. ir A. G. , solidariai priteista S. T. 1041,70 Lt turtinės žalos ir 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos. Iš M. K. , S. L. , M. Š. ir V. Š. priteista solidariai 609,50 Lt S. T. žalos atlyginimo dėl turto sunaikinimo.
Iš M. Š. ir V. Š. priteista po 38,74 Lt proceso išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. G. , T. Š. ir M. Š. , tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. , M. Š. , V. Š. , M. K. , E. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., (duomenys neskelbiami) būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pagrobti šaunamąjį ginklą, įsibrovė į S. T. gyvenamąsias patalpas. V. Š. pasakė nukentėjusiajam S. T. , kad sugedo automobilis ir reikalinga pagalba, ir apgaule visi penki įsibrovė į S. T. namą. M. K. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, dėl ko S. T. nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam priešinantis, M. K. ir V. Š. laikant prispaustą nukentėjusįjį prie žemės, M. K. ant galvos uždėjo užvalkalą, M. K. ir M. Š. su rastais diržais surišo nukentėjusiajam rankas už nugaros, taip atėmę galimybę priešintis, reikalavo pinigų ir šautuvo. Reikalaudami pinigų, E. G. , M. Š. , V. Š. , M. K. ir S. L. nukentėjusiajam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė šiuos sužalojimus: muštinę žaizdą dešiniame antakyje, poodinę kraujosruvą kairėje ausyje, apie dešinę akį, kraujosruvas dešinės akies obuolyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ant dešinės alkūnės ir dešinio kelio sąnario, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, septintojo šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė: rūkytą kumpį už 25 Lt, 500 Lt, telefoną „Nokia 6210“ už 150 Lt, 6 aliuminio puodus už 60 Lt, 2 emaliuotus kibirus už 40 Lt, plastmasinį kibirą už 10 Lt, druskos pakelį už 0,50 Lt, miltų 2 kg už 3 Lt, aliejaus 1 butelį už 2,7 Lt, 250 g kvietinių kruopų už 0,50 Lt, rankinę pieno separavimo mašiną už 60 Lt, stirnos ragus už 80 Lt, 7 vištas už 105 Lt, kalakutą už 60 Lt, 3 aliuminio bidonus už 360 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam S. T. 1456,70 Lt turtinę žalą. Be to, jie įsibrovę į S. T. gyvenamąsias patalpas, pavartoję fizinį smurtą prieš S. T. , pagrobė šaunamąjį ginklą - Rusijos gamybos lygiavamzdį 16 kalibro ZK modelio medžioklinį šautuvą, kurį S. T. laikė savo namuose neturėdamas tam leidimo.
Be to, S. L. , M. K. , M. Š. ir V. Š. nuteisti už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, t. y. 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., (duomenys neskelbiami) būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į S. T. gyvenamąsias patalpas, kur tyčia bendrais veiksmais sugadino S. T. turtą: dvigulę lovą už 300 Lt, sulaužė ir sudaužė sekciją už 150 Lt, sofos atkaltę už 20 Lt, sudaužė 19 stikliukų, kurio vieno vertė 0,50 Lt, iš viso už 9,50 Lt, sulaužė virtuvės stalą, kurio kojos remontas kainavo 30 Lt, sudaužė sekcijos lentynos stiklus už 50 Lt, duris už 50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam S. T. 609,50 Lt turtinę žalą.
Be to, S. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., (duomenys neskelbiami) S. T. gyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žiauriai elgėsi su gyvūnu - paėmė S. T. kieme lakstantį šunį ir įmetė į sodybos kieme esantį šulinį, dėl ko gyvūnas žuvo.
Be to, S. L. ir M. Š. nuteisti už tai, kad 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., (duomenys neskelbiami) iš S. T. pagrobtą šaunamąjį ginklą - Rusijos gamybos lygiavamzdį 16 kalibro ZK modelio medžioklinį šautuvą, neturėdami tam leidimo laikė gyvenamojoje vietoje – M. ir V. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) rūsyje iki 2005 m. vasario mėnesio pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kol, neturėdami tam leidimo, (duomenys neskelbiami) realizavo šaunamąjį ginklą, už 50 Lt parduodami U. Š. .
T. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbiami) savo gyvenamojoje sodyboje, neturėdamas leidimo už 50 Lt įgijo iš M. Š. ir S. L. šaunamąjį ginklą - Rusijos gamybos lygiavamzdį 16 kalibro ZK modelio medžioklinį šautuvą ir nuo įgijimo momento iki 2005-05-24, neturėdamas tam leidimo, šaunamąjį ginklą laikė (duomenys neskelbiami) miške, pakišęs po kelmu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, jog teismo nuosprendis yra nepagrįstas, o jam paskirta bausmė yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Apeliantas pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo nustatyti tiesą byloje, tačiau teismas tai nepakankamai įvertino, nes tai, apelianto nuomone, neįtakojo akivaizdaus bausmės sumažinimo. Apelianto nuomone, nors pagal BK 254 str. 2 d. paskirta bausmė formaliai ir atitinka sankcijos ribas, tačiau negali būti laikoma atitinkanti teisingumo principus. Nuteistasis pažymi, jog nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kad pagrobtas šautuvas tinkamas šaudymui, tačiau jį apžiūrint teisme akivaizdžiai nustatyta, kad jo buožė sulaužyta, vamzdis surūdijęs ir kreivas. Apeliantas taip pat nurodo, jog prie šio šautuvo nebuvo jokių šovinių, todėl jis buvo įsitikinęs, kad šautuvas netinkamas šaudymui. Apeliantas teigia, jog šautuvu jis nesinaudojo ir šio ginklo pas save nelaikė. Be to, šautuvas nebuvo pagrobtas kokiam nors konkrečiam nusikalstamam tikslui, tai nėra kovinis ginklas ir jo pavojingumo laipsnis taip pat yra menkas. Todėl, pasak apelianto, teismas privalėjo įvertinti ne tik patį ginklo pagrobimo faktą, bet ir šio ginklo pagrobimo tikslą, panaudojimo galimybes ir jo paskirtį. Nuteistasis mano, jog teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turėjo padaryti išvadą, kad BK 254 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi galėjo motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, švelnesnės bausmės paskyrimas atitiktų ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei adekvatumo principus. Apeliantas taip pat pažymi, jog yra jauno amžiaus, praeityje nėra teistas ir padaręs jokių teisės pažeidimų, šiuo metu gyvena su K. B. , kuri laukiasi kūdikio, kurio tėvu yra jis. Be to, gyvenant kartu padėjo jai išlaikyti ir jos 3 mažamečius vaikus, nes pati niekur nedirba ir iš esmės buvo išlaikoma su vaikais iš nuteistojo darbo pas ūkininkus gaunamų pajamų.
M. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, taikyti BK 54 str. 3 d. ir pagal BK 254 str. 2 d. paskirti švelnesnę bausmę nei minimali sankcijos riba, tuo pačiu paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.
Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu taip pat mano, jog Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendis yra nepagrįstas, o paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistasis nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl padarytų nusikaltimų jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas šią aplinkybę nepakankamai įvertino, nes tai neįtakojo akivaizdaus bausmės sumažinimo. Apeliantas mano, jog pagal BK 310 str. yra nuteistas nepagrįstai, nes S. T. šuns nenuskandino. Pagal BK 254 str. 2 d. paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka sankcijos ribas, tačiau negali būti laikoma atitinkanti teisingumo principus. Pasak nuteistojo, nors specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrobtas šautuvas tinkamas šaudymui, tačiau jį apžiūrint teisme akivaizdžiai nustatyta, kad jo buožė sulaužyta, vamzdis surūdijęs ir kreivas. Be to, prie šio šautuvo nebuvo jokių šovinių ir apeliantas buvo įsitikinęs, kad šautuvas šaudymui netinkamas. Apeliantas taip pat pažymi, jog pagrobto ginklo pas save nelaikė, o šautuvas nebuvo pagrobtas kokiam nors konkrečiam nusikalstamam sumanymui realizuoti. Tai nėra kovinis ginklas ir jo pavojingumo laipsnis taip pat yra menkas. BK 254 str. 2 d. apimtų ir didelio kiekio kovinių ginklų ar sprogmenų pagrobimą iš karinių sandėlių aiškiai nusikalstamais tikslais. Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo įvertinti ne tik patį ginklo pagrobimo faktą, bet ir šio ginklo pagrobimo tikslą, panaudojimo galimybes bei jo paskirtį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turėjo padaryti išvadą, kad BK 254 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi galėjo motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Konkrečiu atveju švelnesnės bausmės paskyrimas atitiktų ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei adekvatumo principus. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis yra jauno amžiaus ir, nors praeityje yra teistas, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai nebuvo sunkūs, nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“.
Šalies argumentai
S. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, taikyti BK 54 str. 3 d. ir pagal BK 254 str. 2 d. paskirti švelnesnę bausmę nei minimali sankcijos riba, tuo pačiu paskirti ir švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Pagal BK 310 str. prašo jį išteisinti.
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžiu. Skunde nurodo, jog jį pakėlė iš lovos bei pasiūlė važiuoti į barą, todėl jis nesuprato, kokiu tikslu atvažiavo pas S. T. bei kas ten ko pas jį ieškojo, nes apie jokį apiplėšimą nei apie šautuvą nebuvo jokių kalbų. Jis nematė, kas ką paėmė, nes ir pats būtų reikalavęs savo dalies. Pasak nuteistojo, šautuvo ir kitų daiktų jis neėmė. Apeliantas teigia, jog S. T. jis nepažinojo, o jo mušti bei kažko reikalauti jam nebuvo jokio tikslo, nes jis apie jokį šautuvą ir pinigus nežinojo. Pripažįsta, jog jis buvo pas S. T. , tačiau ko jis ten buvo, nesupranta, nes buvo apgautas ir išnaudotas. Nuteistasis nurodo, jog gyvena Klaipėdoje su žmona ir vaikais, o į kaimą atvažiuodavo tik aplankyti tėvų bei brolių, todėl nusikaltimo bendrininkus pažinojo tik iš matymo. Prašo peržiūrėti jo bylą ir priimti teisingą sprendimą.
S. L. , M. K. ir jų gynėjai, V. Š. gynėja prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų M. K. , S. L. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei paskyrė bausmes vadovaudamasis BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Nuteistieji M. K. ir S. L. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepakankamai įvertino tai, jog jie dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog skiriant bausmes M. K. bei S. L. atsižvelgiama į tai, kad jie kaltais prisipažino ir gailisi. Teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstai nesuabsoliutino, nes nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tuo tarpu BK 61 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, nustatęs atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pats įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vertina ne tik atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau taip pat ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes ir kt. Visų šių aplinkybių įvertinimas bei jų lyginamosios reikšmės nustatymas skiriant bausmę yra išimtinė teismo prerogatyva. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. K. , įvertino jo asmenybę ir tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio), kaltu prisipažino, pagrobtas šautuvas labai prastos būklės, kuriuo nuteistasis nepasinaudojo, todėl už visus padarytus nusikaltimus M. K. skyrė bausmes, mažesnes už sankcijų vidurkius. Skirdamas bausmę S. L. , teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę (anksčiau teistas) ir tai, kad jis padarė ir sunkius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančioms aplinkybes. Apygardos teismas, skirdamas bausmę V. Š. , taip pat įvertino jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo mažesnį (menkesnį) vaidmenį darant nusikaltimus. Todėl teismas nuteistiesiems už padarytus nusikaltimus skyrė bausmes, artimas sankcijų vidurkiams, o už sunkiausią nusikaltimą (BK 254 str. 2 d.) – mažesnę už sankcijos vidurkį.
Nuteistieji M. K. ir S. L. teigia, jog bausmė, jiems paskirta pagal BK 254 str. 2 d. neatitinka teisingumo principo, nes pagrobtas šautuvas yra labai prastos būklės, jo pavojingumo laipsnis labai menkas, šautuvas nebuvo pagrobtas kokiam nors nusikalstamam tikslui, todėl teismas galėjo taikyti LR BK 54 str. 3 d. bei motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BK 54 str. 3 d. taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, BK 54 str. 3 d. netaikė, o į padaryto nusikaltimo, numatyto BK 254 str. 2 d., dalyką (t. y. prastos būklės medžioklinį šautuvą) atsižvelgė skirdamas bausmes. Svarstant bausmės pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe ir atokioje sodyboje, prieš senyvo amžiaus žmogų, iš kurio buvo atimtas ginklas, nukentėjusysis buvo paliktas surištas. Tokiu būdu įvykdyti nusikaltimai kelia ypač didelį pavojų visuomenės saugumui. Be to, kaip aišku iš nuteistojo S. L. parodymų, duotų 2005-06-07 ikiteisminio tyrimo metu, ir kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, būtent jam kilo mintis iš S. T. pagrobti medžioklinį šautuvą, o kiti bendranuteistieji tam pritarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš apeliantų paties šautuvo iki plėšimo niekada nebuvo matęs, o tik S. L. iš kitų buvo girdėjęs, jog nukentėjusysis turi medžioklinį šautuvą. Akivaizdu, kad nuteistieji, vykdami į nukentėjusiojo S. T. sodybą pagrobti šautuvo, nežinojo konkretaus šautuvo modelio, o tuo labiau jo būklės. Teismo balisto išvada nustatyta, kad šautuvas tinkamas šaudymui. Be to, iš nuteistojo M. Š. parodymų, duotų 2005-12-16 teisiamojo posėdžio metu matyti, kad šautuvo buožė nulūžo tuomet, kai M. Š. kieme juo trenkė į žemę. Taigi iki tol šautuvas nebuvo sugadintas. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog M. K. , S. L. ir V. Š. atsako už faktiškai kilusius padarinius. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas bei aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas bei švelninti bausmę nuteistiesiems nėra pagrindo, nes BK 254 str. 2 d. sankcijoje numatyta bei pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.
Nuteistasis M. K. taip pat nurodo, jog iki nuosprendžio priėmimo gyveno su K. B. , kuri laukiasi jo kūdikio. Be to, nuteistasis nurodo, jog gyvenant kartu padėjo K. B. išlaikyti jos 3 mažamečius vaikus. Tačiau teismas, vertindamas nuteistojo nurodytas aplinkybes apie šeimyninę padėtį, atsižvelgia į tai, jog M. K. vaidmuo darant nusikaltimus, buvo ypač aktyvus, t. y. būtent jis įėjęs į namą pirmas sugriebė šeimininką už krūtinės, parvertė jį ant grindų bei, nukentėjusiajam priešinantis, kartu su nuteistuoju V. Š. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Antra vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. negali išlaikyti savo vaikų pati. Todėl, teismo nuomone, M. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti skunde nurodytais šeimos išlaikymo motyvais nėra pagrindo.
Nuteistasis S. L. nurodo, jog yra jauno amžiaus, teistas, tačiau įvykdyti nusikaltimai nėra sunkūs, o nuosprendžio priėmimo metu dirbo. Tačiau į S. L. asmenybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, o daugiau švelninti bausmę jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliantas taip pat mano, jog yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 310 str., nes S. T. šuns jis nenuskandino. Tačiau pats S. L. , 2005-06-07 apklaustas kaip įtariamasis, pripažino, jog tai jis įmetė šunį į tuo metu atidarytą šulinį. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad šį nusikaltimą būtų padarę kiti asmenys arba bendranuteistieji. Tai patvirtina ne tik S. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 113-114), bet ir E. G. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad šunį pagavo M. K. , o S. L. jį įmetė į šulinį (t. 3, b.l. 129). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuos parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, S. L. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 310 str.
Nuteistasis S. L. taip pat teigia, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., nes pats jokių daiktų nesugadino. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie S. L. argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš nukentėjusiojo S. T. parodymų matyti, kad įsibrovėliai jam ant galvos uždėjo užvalkalą ir surišo rankas, pradėjo versti ir daužyti daiktus, tokiu būdu tyčia sugadino lovą, sekciją, virtuvės stalą, sudaužė stikliukus, kitus daiktus. Nukentėjusysis negalėjo konkretizuoti, kuris būtent iš nuteistųjų tai padarė, nes nematė. Akivaizdu, kad visi nuteistieji, taip pat ir apeliantai, veikė bendrai, nes jų tikslas buvo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, o ieškant vertingų daiktų ir pinigų buvo išvartyti ir sugadinti nukentėjusiajam priklausantys daiktai. S. L. tokiems veiksmams neprieštaravo, o savo aktyviais veiksmais tam net pritarė. Nors nėra galimybės šioje dalyje tiksliai konkretizuoti jų veiksmus, tačiau, esant šioms aplinkybėms ir tyčios kryptingumui, visi nuteistieji atsako už kilusius padarinius, t. y. pagal BK 187 str. 1 d.
Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad S. L. ir M. Š. laikė pagrobtą šautuvą pastarojo rūsyje, o vėliau jį už 50 Lt pardavė T. Š. . Byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad S. L. (taip pat ir nuteistasis M. Š. ) suprato, kad neturėdami leidimo neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą. Tai patvirtina T. Š. parodymai, jog šautuvą pirkti jam pasiūlė būtent S. L. ir M. Š. . Akivaizdu, kad apeliantai ne tik suprato savo veiksmų pavojingumą, bet ir tokių padarinių norėjo. Todėl jų veika kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d. taip pat teisingai.
Nuteistasis S. L. apeliacinio proceso metu nurodė, kad apygardos teismas BK 64 str. pagrindu nepagrįstai bausmę subendrino su Klaipėdos r. apylinkės teismo 2004-09-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes neva baudą jis sumokėjo. Šis nuteistojo argumentas atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. Klaipėdos r. apylinkės teismo 2004-09-22 nuosprendžiu, pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d., buvo nubaustas 12 MGL (1500 Lt) bauda (t. 1, b.l. 157-158). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad S. L. šios baudos nesumokėjo (t. 3, b.l. 113). BK 64 str. numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. L. naujas nusikalstamas veikas padarė 2005 m. vasario 6 d., t. y. po 2004-09-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas S. L. bausmes subendrino pagrįstai ir teisingai.
Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog apie jokį plėšimą ar šautuvo pagrobimą jis nieko nežinojo ir pats nesuprato, ko jie važiavo į S. T. sodybą. Nors nuteistasis teigia, jog į S. T. sodybą ėjo neva pasiskolinti benzino, tačiau iš nuteistųjų S. L. , M. Š. , V. Š. ir M. K. parodymų matyti, jog visi nuteistieji žinojo, jog į S. T. sodybą ėjo ketindami plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo šautuvą ir turtą. Nuteistasis E. G. 2005-05-27 apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog važiuojant automobiliu niekas nemiegojo. V. Š. 2005-06-02 apklaustas įtariamuoju nurodė, jog jis kitus apgavo, neva sugedo automobilis ir reikalinga pagalba. Šiuos jo parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. Todėl akivaizdu, kad V. Š. suvokė, jog automobilis iš tikrųjų nesugedo, o į nukentėjusiojo sodybą visi nuėjo turėdami konkretų tikslą - plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nuteistieji M. K. , S. L. , M. Š. bei E. G. parodė, jog M. K. pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, V. Š. padėjo nukentėjusįjį prispausti prie grindų, kol M. Š. ir S. L. nukentėjusiajam surišo rankas už nugaros. Tai iš esmės patvirtino ir V. Š. 2005-05-25, atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Nukentėjusysis S. T. , apklaustas iškart po įvykio, taip pat parodė, kad jis buvo sumuštas ir surištas. Iš nuteistojo E. G. parodymų, duotų 2005-05-27 ikiteisminio tyrimo metu, taip pat aišku, jog V. Š. , kaip ir kiti nuteistieji, ieškodami šautuvo ir kitų vertingų daiktų, laužė baldus, duris, o kitiems nuteistiesiems nuėjus į tvartą, V. Š. liko saugoti nukentėjusįjį. Nuteistasis V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tvirtino, jog pats tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog V. Š. suprato, jog vykdo plėšimą bei pritarė bendrininkų veiksmams, t. y. visus juos siejo bendra tyčia apiplėšti S. T. bei atimti iš jo šautuvą. Tai, kas vyko po nusikaltimų padarymo, bei tai, kiek kas iš to gavo naudos, neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Apygardos teismas kritiškai ir teisingai įvertino V. Š. nenuoseklius parodymus, juos vertindamas viseto aspektu ir tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo pozicija sutinka ir negali jų vertinti kitaip, nes nuteistasis skunde nenurodo jokių įtikinamų motyvų. Todėl pirmosios instancijos teismas V. Š. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Jam paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką teisingai, nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų, švelninti galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinių skundų ribose nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistųjų M. K. , S. L. ir V. Š. apeliacinius skundus atmesti.