Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. R. atstovo advokato Sigito Štaraičio skundas tenkintas – panaikintas Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) S. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. S. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis kelyje (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 30 d. 17.35 val., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje yra lenkti draudžiama, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.6 punktą, kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus.

2. Pareiškėjo S. R. (toliau – pareiškėjas) atstovas advokatas Sigitas Štaraitis (toliau – pareiškėjo atstovas) pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo veika atitiko būtinojo reikalingumo nuostatas, tenkino pareiškėjo atstovo skundą, Institucijos nutarimą panaikino ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad S. R. kaltė, įvykdžius ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimą, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurie vienas kitą papildo, yra nuoseklūs, administracinį nusižengimą įvykio vietoje matė ir nustatė policijos pareigūnai, asmenį sustabdė ir jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, nustatytas aplinkybes policijos pareigūnai aprašė savo tarnybiniame pranešime bei šias aplinkybes patvirtino apklausti teisme.

3.2. Skunde teigiama, kad pareiškėjas buvo nenuoseklus nuo pradžių: sustabdžius pareigūnams nurodė, kad lenkimą atliko kirsdamas punktyrinę liniją, su nusižengimu sutiko, ką pareigūnai įrašė protokolo paaiškinimo grafoje, tuo tarpu įteikiant administracinio nusižengimo protokolą, jo nepasirašė, nurodydamas, kad atsisako pasirašyti ir protokolo paaiškinimo grafoje savo ranka įrašė, kad pradėjo lenkti, kur buvo leidžiama lenkti. Skunde pažymima, kad versija, jog asmuo lenkė iš karto dvi transporto priemones ir kad jam trukdė lenkti kito automobilio vairuotojas, kuris važiavo už lenkiamos sunkiasvorės transporto priemonės, atsirado tik skunde apylinkės teismui. Institucijos vertinimu, pastaroji pareiškėjo versija yra tik deklaratyvi, jos nepatvirtina jokie faktiniai duomenys ir ją paneigia policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas bei jame išdėstytos aplinkybės, policijos pareigūnų nuoseklūs paaiškinimai teikti apylinkės teisme.

3.3. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnai nefiksavo pareiškėjo nurodomų aplinkybių, o jei asmuo būtų lenkęs dvi transporto priemones draudžiamoje vietoje ir jei kita transporto priemonė trukdytų aplenkti, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime tikrai tokias aplinkybes būtų užfiksavęs, trukdantį lenkti automobilio vairuotoją būtų siekęs sustabdyti ir jam taikyti atsakomybę, o taip pat tokias aplinkybes būtų aptaręs su pažeidėju, jį sustabdęs. Taip pat pažymima, kad apylinkės teisme policijos pareigūnai nepatvirtino pareiškėjo keliamos versijos.

3.4. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai apylinkės teisme paaiškino, kad vykdant eismo kontrolę, maždaug už 200 metrų pastebėjo, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“, leisdamasis nuo kalno, draudžiančio lenkti ženklo galiojimo zonoje, lenkė automobilį, pareigūnai stovėjo už tilto, matymo laukas geras, tuo metu kelyje eismo intensyvumas nebuvo didelis. Taigi, pareigūnai nurodė, kad lenkimas buvo vieno automobilio, lenkimas buvo atliktas leidžiantis nuo kalno, t. y. jau gerokai toliau nuo ženklo draudžiančio lenkimą galiojimo zonos pradžios (ženklas ant kalno), kelyje eismo intensyvumas nebuvo didelis, kas Institucijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui niekas netrukdė tinkamai matyti kelio tiek vertikalųjį, tiek horizontalųjį ženklinimą, juo labiau, kad leidžiantis nuo kalno dar geriau ir toliau į priekį yra matomas horizontalusis kelio ženklinimas. Institucijos nuomone, pareiškėjas, vykdydamas draudžiamą veiką, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą įvykdė tyčia ir nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia.

3.5. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas lenkimą draudžiamoje vietoje atliko dėl neatsargumo, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, juo labiau, kad yra logiškai nepaaiškinama, kaip galima atlikti lenkimą dėl neatsargumo ir dar veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Institucijos nuomone, tokia teismo išvada ne tik kad nelogiška, bet ir neparemta jokiais faktiniais duomenimis, be to, dar ignoruojant kitus byloje surinktus duomenis ir įrodymus, kurie prieštarauja padarytoms išvadoms, padarytoms išskirtinai remiantis pareiškėjo parodymais.

3.6. Skunde pateikiamas KET 136 punkto turinys bei nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti, o nagrinėjamu atveju asmuo lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kas sukėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, t. y. asmuo įvykdė šiurkštų KET pažeidimą vairuodamas padidinto pavojaus priemonę – transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, pavojingai eismo dalyvių atžvilgiu. Skunde taip pat pažymima, kad kelius prižiūrintys subjektai kelio ženklus „Lenkti draudžiama“ įrengia pavojinguose kelio ruožuose.

3.7. Skunde nurodoma, kad remiantis įrodymu visuma, Institucija laikosi pozicijos, jos pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės, sukurdamas naujas versijas. Taip pat nurodoma, kad sutikti su skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad pareiškėjas būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, o asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

3.8. Institucijos nuomone, apylinkės teismas išskirtinai rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kas iš esmės prieštarauja ir formuojamai teismų praktikai. Taip pat skunde pabrėžiama, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

4. Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Institucija iš esmės nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei prašo panaikinti skundžiamą nutartį, paliekant Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, tačiau nepagrįstai konstatavo pareiškėjo veiksmuose esant būtinąjį reikalingumą.

6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad S. R. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. kad jis 2025 m. balandžio 30 d. 17.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje yra lenkti draudžiama, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas bei jo atstovas. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teigė, kad įvykio metu dėl priešais važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės pareiškėjas nematė kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ ir įvertinęs tai, kad kelio horizontalusis ženklinimas buvo brūkšninis, sprendė, kad gali atlikti lenkimo manevrą. Pareiškėjo atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog pareiškėjo elgesys yra nepiktybinis, atsitiktinis ir prašė jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas nesukelti pavojingos situacijos kelyje stabdant, kol yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ir stengdamasis greičiau grįžti į savo eismo juostą, padidino greitį ir kirsdamas ištisinę eismo juostą užbaigė lenkimo manevrą. Apylinkės teismo vertinimu, pareiškėjo veika atitinka būtinojo reikalingumo nuostatas, nes ir pareiškėjui, ir tretiesiems asmenims, grėsė pavojus, kadangi stabdyti transporto priemonę ir laukti kol atsiras proga grįžti į savo eismo juostą būnant priešpriešoje yra pavojinga, žinant, kad jau esi kelio atkarpoje, kurioje lenkti draudžiama, vadinasi priešais atvažiuojančių automobilių matomumas yra prastas ir atsiranda didelė rizika sukelti eismo įvykį, o KET pažeidimas yra mažesnė žala nei eismo įvykis. Su tokia skundžiamos nutarties išvada sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką pagrįstai nurodė ir Institucija skunde.

8. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Remiantis kasacinio teismo praktika, būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-37-976/2025).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent už tai, kad atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas „Lenkti draudžiama“. Institucijos nutarime nenurodoma, kad pažeidimo esmę sudarė tai, jog pareiškėjas, baigdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę liniją, skiriančią priešpriešines eismo juostas. Nors lenkimo manevras ir turi būti atliktas – tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas – laikantis KET reikalavimų, tačiau sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė esant būtinajam reikalingumui, aukštesniojo teismo vertinimu, akcentuojama padaryto pažeidimo esmė turi svarbią reikšmę. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, jog prieš pradėdamas lenkimo manevrą, draudžiamojo kelio ženklo nematė, bylos duomenys patvirtina, kad lenkimo manevras buvo tęsiamas kelio atkarpoje galiojant kelio ženklui „Lenkti draudžiama“, o lenkimo manevras buvo baigiamas atkarpoje, kurioje kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ nebegaliojo ir jau esant ištisinei linijai. Be to, nei pareiškėjas, nei jo atstovas viso proceso metu nenurodė bei byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui atliekant lenkimo manevrą, būtų grėsęs realus ir akivaizdus pavojus. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ANK 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo, o skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog nesutinka, kad pareiškėjas kitą transporto priemonę lenkė neleistinoje vietoje dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su Institucijos skundo argumentu, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo būtinojo reikalingumo nuostatas.

10. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka objektyvių, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Šioje dalyje pažymėtina, kad pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-14-489/2025). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nenustatė.

11. Kaip minėta, ginčo dėl to, kad pareiškėjas lenkimo manevrą atliko kelio atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad minėto kelio ženklo nematė dėl prieš jį važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės, o kadangi kelio horizontalusis ženklinimas buvo brūkšninis, jis pradėjo lenkimo manevrą, siekdamas aplenkti minėtą sunkiasvorę transporto priemonę. Tik jau atlikdamas lenkimo manevrą, pareiškėjas pamatė, kad prieš sunkiasvorę transporto priemonę važiuoja dar kita transporto priemonė, kuri kliudė jam grįžti į savo eismo juostą, didindama greitį, dėl ko pareiškėjas tik padidinęs greitį ir kirsdamas jau ištisinę liniją, baigė lenkimo manevrą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama Institucijos skunde, pareiškėjo nurodomų aplinkybių byloje surinkti duomenys nepaneigia, ką pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas. Priešingai, surinktų įrodymų visuma sudarė pagrįstą pagrindą apylinkės teismui konstatuoti, jog pareiškėjo nurodyta situacija galėjo būti reali.

12. Apylinkės teisme apklausti liudytojai A. J. ir A. B. – policijos pareigūnai, fiksavę pareiškėjo administracinį nusižengimą, patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu kelio atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, kelio horizontalusis ženklinimas, skiriantis priešpriešines eismo juostas, buvo brūkšninis, t. y. kelio ženklinimas ir kelio ženklas vienas kitam prieštaravo, dėl ko buvo privaloma vadovautis būtent kelio ženklu. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, jog draudžiamojo kelio ženklo nematė dėl prieš jį važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės. Nors skunde Institucija teigia, kad pareiškėjo parodymai proceso metu yra nenuoseklūs, tačiau toks argumentas prieštarauja bylos duomenims. Pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ patys įrašė pareiškėjo pirminius paaiškinimus „Nepastebėjau ženklo, lenkiau per punktyrinę liniją. Su pažeidimu sutinku“, pareiškėjui įteikiant administracinio nusižengimo protokolą, toje pačioje skiltyje pareiškėjas savo ranka įrašė „Pradėjau lenkt kur buvo leidžiama lenkt. Atsisakau pasirašyt“. Taigi, pareiškėjo parodymai, kad kelio ženklo nematė, kad lenkė per brūkšninę liniją bei kad pradėjo lenkti leistinoje vietoje, iš esmės yra nuoseklūs.

13. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog bylos duomenimis nustatyta, jog kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, stovėjo kalno viršuje, o pareigūnai nagrinėjamo įvykio metu buvo kalno apačioje už tilto, ką jie patys patvirtino apklausiami teisme. Nors liudytoja A. J. apklausiama nurodė, kad pareiškėjas lenkti pradėjo už kelio ženklo, tačiau liudytojas A. B. apklausiamas nurodė, kad nepamena, kurioje vietoje pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą bei kad kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ iš pareigūnų buvimo padėties nesimatė (2026 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:10:50 ir nuo 00:11:58). Be to, nors skunde akcentuojama, kad pareiškėjo versija apie transporto priemonę, kliudžiusią pareiškėjui grįžti į savo eismo juostą, atsirado tik pateikus skundą dėl Institucijos nutarimo, tačiau pareiškėjas apylinkės teisme nurodė, jog sustabdžius policijos pareigūnams, jis buvo susijaudinęs bei kad pradėjus aiškinti aplinkybes, pareigūnai pradėjo jo klausinėti kitų aplinkybių, dėl ko policijos pareigūnams ir nebaigė savo veiksmų paaiškinimo. Įvertintina ir tai, kad apylinkės teisme apklausiama liudytoja A. J. patvirtino, jog pareiškėjas lenkė ne vieną transporto priemonę bei kad buvo ir viena sunkiasvorė transporto priemonė (2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:12:05), o liudytojas A. B. nurodė, jog neprisimena, kokias transporto priemones lenkė pareiškėjas (2026 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:10:50). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, liudytojais apklausti pareigūnai nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas lenkė tik vieną transporto priemonę. Be to, nors skunde pažymima, kad jeigu pareiškėjui kita transporto priemonė būtų kliudžiusi persirikiuoti, policijos pareigūnai būtų tai fiksavę ir į šią situaciją būtų atitinkamai sureagavę, tačiau toks argumentas vertintinas tik kaip Institucijos subjektyvi nuomonė, kaip pareigūnai galimai būtų reagavę į atitinkamą aplinkybę, kuri šiuo atveju nesudaro pagrindo surinktų duomenų visumoje abejoti pareiškėjo nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Juo labiau, kad kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokio vaizdo įrašo, kuris būtų fiksavęs pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą.

14. Įvertinus tai, jog bylos duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, jog dėl priešais važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės, jis nematė kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, kad lenkimo manevrą jis pradėjo dar leistinoje vietoje bei kertant brūkšninę liniją, taip pat kad grįžti į savo eismo juostą jam kliudė kitos transporto priemonės didėjantis važiavimo greitis, dėl ko jis lenkimo manevrą baigė už kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonos, kirsdamas jau ištisinę liniją, pagrindžia apylinkės teismo išvadą, jog neįrodyta, kad pareiškėjas kitą transporto priemonę lenkė neleistinoje vietoje tyčia.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamu atveju nesant objektyvių, pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių paneigiančių, duomenų, spręstina, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tyčia, dėl ko remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį S. R. atžvilgiu nutraukė.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, apylinkės teismas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nutaręs panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priima nutarimą. Taigi, nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas turėjo priimti ne nutartį, o nutarimą. Tačiau šis apylinkės teismo padarytas ANK 642 straipsnio 4 dalies pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą reikėtų panaikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo teiseną S. R. atžvilgiu nutraukti. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.