Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Finiens“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties galiojimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties nutraukimą, įpareigojant atsakovą atnaujinti kredito sutarties galiojimą joje nustatyta tvarka.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti atsakovo ,,Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš ieškovui UAB ,,Finiens“ priklausančio turto antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00503. Prašymą grindė tuo, jog antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00503, vykdydamas išieškojimą, paskelbė ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto – prekybos pastato su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. 4400-0121-2842, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines. 2017-01-26 ieškovas gavo iš antstolio Patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Ieškinys yra pagrįstas. Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, sutarties nutraukimas buvo visiškai netikėtas. Ieškovas atsakovui teikė pasiūlymus dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, atsakovas pateiktame įspėjime dėl sutarties nutraukimo nurodė, jog sutinka pratęsti 2015-11-11 pranešime nustatytą terminą iki 2016-01-22. Atsakovas, ignoruodamas ieškovo pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sutartį nutraukė. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos įvykti turto varžytinėms ir turtą įsigyti tretiesiems asmenims. Tuo atveju, esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismo priimtas sprendimas prarastų savo prasmę ir taptų neįvykdomu. Tokioje situacijoje būtų pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, o pareiškėjui, nusprendus ginčyti įvykusias varžytines ir inicijuojant teisminius procesus, galimai būtų pažeidžiami ir trečiųjų asmenų teisėti lūkesčiai, teisės bei teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-17 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00503 iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas, išnagrinėjus ieškovo UAB ,,Finiens“ ieškinį atsakovui ,,Swedbank“, AB dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties galiojimą.Teismas sprendė, jog ieškovui ginčijant atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą, kurio pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas ginčas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas nurodė, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priklausantis turtas – prekybos pastato su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. 4400-0121-2842, esantis adresu (duomenys neskelbtini), gali būti parduotas paskelbtose varžytynėse, todėl teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas „Swedbank“, AB prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Finiens“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų galėjęs atlikti tokius veiksmus, kuriais būtų sutrukdyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nesant tokių įrodymų nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apeliantui. Kadangi teismas neįvertino aplinkybių, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apeliantui, jis pažeidė CPK 147 straipsnį ir 185 straipsnį.

6.2. Preliminarus įrodymų vertinimas šioje byloje neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimai prima facie būtų teisėtai pripažinti pagrįstais, toks pripažinimas automatiškai nelemtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimas yra tik viena iš prielaidų taikyti laikinąsias apsaugo priemones, ir ieškovas privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dėl ginčo dalyko įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6.3. Pagrindinis ieškovo tikslas yra visą bylinėjimosi laikotarpį nemokėti jokių įmokų ir siekti, kad jų iš esmės nereikėtų vykdyti kuo ilgesnį terminą (kol vyksta ginčas), todėl prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikrasis tikslas buvo dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės procesinėmis priemonėmis pasiekti, kad nereikėtų vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

Ieškovas UAB „Finiens“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Nėra pagrindo panaikinti nutartį remiantis tuo, kad teismas neva nepagrįstai ieškovo prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo prieš tai neinformavęs atsakovo. Nepranešdamas apie ieškovo prašymo nagrinėjimą teismas tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise, todėl toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip atsakovo interesų pažeidimas.

7.2. Teismas, priimdamas nutartį, tinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kadangi priešingu atveju galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas. Tuo atveju, jeigu teismas nebūtų sustabdęs išieškojimo iš ieškovui priklausančio turto, pastarasis būtų perleistas tretiesiems asmenims, o gautos lėšos perduotos atsakovui. Tokiu būdu ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolės būtų laikytinos pasibaigusiomis ir ieškovas būtų priverstas inicijuoti papildomus teisminius procesus, siekdamas atgauti dėl atsakovo veiksmų patirtas išlaidas.

7.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tariamą ieškovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011-08-09 sudarė Kredito sutartį Nr.11-031922-IN, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 9 000 000 Lt kreditą. 2014-11-10 šalys sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriuo be kitų sąlygų nutarė pratęsti kredito grąžinimą iki 2017-11-10. Ieškovo įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo užtikrinti nekilnojamojo turto, t. y. prekybos pastato su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat visų esamų ir būsimų nuomos teisių į 0,5234 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitimu. 2016-01-26 atsakovas pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2016-02-19 nutraukia Kredito sutartį. Antstolis R. V. 2016-08-31 priėmė patvarkymą dėl elektroniniu būdu vykdomų varžytinių paskelbimo, kuriuo antstolis paskelbė ieškovui priklausančio minėto įkeisto turto pirmąsias varžytines. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties nutraukimą, įpareigojant atsakovą atnaujinti kredito sutarties galiojimą joje nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti atsakovo ,,Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš ieškovui UAB ,,Finiens“ priklausančio turto antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00503. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-17 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00503 iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas, išnagrinėjus ieškovo UAB ,,Finiens“ ieškinį atsakovui ,,Swedbank“, AB dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties galiojimą. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-17 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų galėjęs atlikti tokius veiksmus, kuriais būtų sutrukdyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nesant tokių įrodymų nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, pagal nurodytas CPK nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą informuoti kitą proceso šalį apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatęs būtinumo, pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui.Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad preliminarus įrodymų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, be to, ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.Nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų vertinimą pagrįstos prielaidos manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, egzistuoja, toliau turėtų būti sprendžiama, ar yra kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu priverstinio ieškovo turto pardavimo iš varžytinių veiksmai laikinai nebūtų sustabdyti. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio tikslas yra tęsti sutartinius santykius ir išsaugoti nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti pabaigti pardavus įkeistą turtą iš varžytinių. Tokiu atveju, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų, kiek tai susiję su turto nuosavybės teisių grąžinimu ieškovui, arba išvis taptų nebeįmanomas. Tuo tarpu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą ir atgauti suteiktą kredito sumą iš parduoto ieškovui priklausančio įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovui ginčijant atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą, kurio pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią, neleidžiant parduoti iš varžytinių ieškovo nekilnojamojo turto pagal ginčijamą ieškiniu kredito sutartį, iki kol nebus išspręstas ginčas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.