Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei M. M. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2016-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš ieškovės žemės sklypo ant žemės sklypų ribos, t. y. tvorą perkelti iš „sklypo ribų ir situacijos tikrinimo akte“ indeksais pažymėtų taško Nr. 1, kurio koordinatės 6182428.62/320241.96, į tašką Nr. 8, kurio koordinatės 6182428.92/320241.97, atstumas iki ribos 0,30 m; iš taško Nr. 2, kurio koordinatės 6182428.52/320243.84, į tašką Nr. 9, kurio koordinatės 6182428.84/320243.85, atstumas iki ribos 0,32 m; iš taško Nr. 3, kurio koordinatės 6182428.51/320245.95, į tašką Nr. 10, kurio koordinatės 6182428.34/320245.96, atstumas iki ribos 0,25 m; iš taško Nr. 4, kurio koordinatės 6182428.34/320248.34, į tašką Nr. 11, kurio koordinatės 6182428.66/320248.35, atstumas iki ribos 0,32 m; iš taško Nr. 5, kurio koordinatės 6182428.22/320250.66, į tašką Nr. 12, kurio koordinatės 6182428.57/320250.67, atstumas iki ribos 0,35 m; iš taško Nr. 6, kurio koordinatės 6182427.97/320255.29, į tašką Nr. 13, kurio koordinatės 6182428.38/320255.31, atstumas iki ribos 0,41 m; iš taško Nr. 7, kurio koordinatės 6182427.94/320255.99, į tašką Nr. 14, kurio koordinatės 6182428.35/320256.03, atstumas iki ribos 0,41 m. Ieškovė prašė atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovei leisti pašalinti šiuos neteisėtos statybos padarinius atsakovės sąskaita. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 387,82 Eur turtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovei pripažinus žemės sklypų ribą tapo akivaizdu, kad ieškovės nuosavybės teisės yra pažeistos. Nurodė, kad atsakovė savavališkai pastatė tvorą, nepaisydama sklypų ribos bei reikalaujamų atstumų, tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip sklypo savininkės teises ir padarė ieškovei turtinę žalą. Ieškovė nurodė, jog dėl sugadintų ir sunaikintų daiktų ir augalų padaryta 387,82 Eur turtinė žala, ją sudaro: 187,82 Eur už metalinę tvorą ir 10 metalinių stulpų, 96 Eur (12 vnt. po 8 Eur) už mirtų krūmus, 14 Eur už vyšnios medelį, 90 Eur (6 vnt. po 15 Eur) už šilauogių krūmus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš ieškovės žemės sklypo ant žemės sklypų ribos, t. y. tvorą perkelti iš „sklypo ribų ir situacijos tikrinimo akte“ indeksais pažymėtų taško Nr. 1, kurio koordinatės 6182428.62/320241.96, į tašką Nr. 8, kurio koordinatės 6182428.92/320241.97, atstumas iki ribos 0,30 m, iš taško Nr. 2, kurio koordinatės 6182428.52/320243.84, į tašką Nr. 9, kurio koordinatės 6182428.84/320243.85, atstumas iki ribos 0,32 m, iš taško Nr. 3, kurio koordinatės 6182428.51/320245.95, į tašką Nr. 10, kurio koordinatės 6182428.34/320245.96, atstumas iki ribos 0,25 m, iš taško Nr. 4, kurio koordinatės 6182428.34/320248.34, į tašką Nr. 11, kurio koordinatės 6182428.66/320248.35, atstumas iki ribos 0,32 m, iš taško Nr. 5, kurio koordinatės 6182428.22/320250.66, į tašką Nr. 12, kurio koordinatės 6182428.57/320250.67, atstumas iki ribos 0,35 m, iš taško Nr. 6, kurio koordinatės 6182427.97/320255.29, į tašką Nr. 13, kurio koordinatės 6182428.38/320255.31, atstumas iki ribos 0,41 m, iš taško Nr. 7, kurio koordinatės 6182427.94/320255.99, į tašką Nr. 14, kurio koordinatės 6182428.35/320256.03, atstumas iki ribos 0,41 m. Atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovei leisti pašalinti šiuos neteisėtos statybos padarinius atsakovės sąskaita. Civilinės bylos dalį dėl žemės sklypų ribos nustatymo nutraukė ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl šios dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 387,82 Eur turtinės žalos bei 71,25 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbos išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui konstatuoti, kad jos teisės, susijusios su nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, naudojimu, yra pažeistos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė parengiamojo posėdžio metu pripažinusi ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal UAB „Vakarų matininkas“ 2015-12-03 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pripažino ir faktą, kad atsakovė tvorą perkėlė savavališkai ir neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (vielinės tvoros sugadinimo, krūmų suniokojimo, vyšnios sulaužymo, šilauogių krūmų sunaikinimo) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovės veiksmai sąlygojo situaciją, kad ieškovė patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių prašomo priteisti žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė savavališkai perkeldama tvorą į ieškovei priklausantį žemės sklypą ir sugadindama svetimą turtą atliko neteisėtus veiksmus, todėl iš atsakovės priteistinas 387,82 Eur žalos atlyginimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-28 sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.Apeliantė nurodė, kad ji nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nesutiko ir nepripažino ieškovės reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal UAB „Vakarų matininkas“ 2015-12-03 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė pripažino faktą, kad savavališkai ir neteisėtai perkėlė tvorą, taip pažeisdama ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teises. Apeliantė nurodė, kad pagal žemės sklypo 2012-04-05 Žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr.241 ir remiantis žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentais tvora turi būti nukelta į ieškovės pusę dar 1,25 metro. Apeliantė nurodė, kad anksčiau pateikti duomenys patvirtina, kad ginčas dėl dviejų žemės sklypų ribos išliko ir jis turi būti išspręstas.Apeliantė nurodė, kad iš sklypo ribų ir situacijos tikrinimo akto matyti, kad žemės sklypus skirianti riba turi du taškus, kurios vienos koordinatės 6182430.07/320213.92 ir kitos – 6182428.34/320256.17. Tuo tarpu ieškovė, vadovaudamasi tuo pačiu sklypo ribų ir situacijos tikrinimo aktu, prašė perkelti tvorą iš taškų Nr. 1-7 į taškus Nr. 8-14, kurie sklypo ribų ir situacijos akte nėra pažymėti, todėl teismo sprendimas neįvykdytinas. Apeliantė nurodė, kad 2016-08-24 sudarytas sklypo ribų ir situacijos vertinimo aktas yra užsakytas ieškovės atstovo ir pritaikytas ieškovės reikalavimams tenkinti, yra vienašališkas, jis neatitinka faktinės padėties ir pažeidžia jos nuosavybės teisę į 15,63 m pločio nuo gatvės pusės jos žemės sklypą, todėl teismas negalėjo vadovautis aktu, kuris neatitinka faktinės padėties.Apeliantė nurodė, kad teismas, priteisdamas turtinę žalą dėl vielinės tvoros sugadinimo, krūmų suniokojimo, vyšnios sulaužymo, šilauogių krūmų sunaikinimo, šios sprendimo dalies nepagrindė jokiais įrodymais ir pažeidė CPK nuostatas, reikalaujančias tinkamai įvertinti įrodymus ir jais pagrįsti sprendimą. Apeliantė nurodė, kad tvorą ir augalus sugadino ir sunaikino kanalizacijos keitimo darbus atlikę AB „Klaipėdos vanduo“ darbininkai. Nurodė, kad ji yra garbaus amžiaus, neįgali, todėl pati negalėjo iškasti betoninių stulpelių, sukarpyti tvorą ir sunaikinti augalus. Apeliantė nurodė, kad teismas įpareigodamas atstatyti tvorą ir priteisdamas atlyginti turtinę žalą už tvorą taikė dvigubą materialinę atsakomybę. Nurodė, kad teismas neįvertino, jog ieškovės tvora buvo sena, o priteisė naujos tvoros kainą bei nepagrįstai priteisė turtinę žalą ieškovei, kai tvorą buvo pastatęs savo lėšomis jos sūnus, t. y. priteisė turtinę žalą asmeniui, kuris jos nepatyrė. Apeliantė nurodė, kad teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškinį, kurį ieškovės vardu pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl byla nutrauktina CPK 326 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindu. Apeliantė nurodė, kad ieškovas E. V. nepateikė motyvuoto prašymo pakeisti ieškovą tinkamu ieškovu, tačiau ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas, rezoliucijoje nurodant, kad tinkamu ieškovu byloje laikyti A. V., o E. V. – įgaliotu asmeniu, taip buvo pažeistos CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl procesinių pažeidimų. Nurodė, kad ieškovei, kuri yra žemės sklypo savininkė, 2012-09-11 notarinės formos įgaliojimo pagrindu civilinėje byloje atstovavo sūnus E. V.. Įgaliojimo pagrindu ieškovės sūnui buvo suteikta teisė atstovauti ieškovei visose teismo įstaigose ir sudaryti ieškovės vardu teisinės pagalbos sutartis su advokatu dėl ieškovės interesų gynimo civilinėse byloje ir kt. Pasinaudojant 2012-09-11 įgaliojimo jam suteiktomis teisėmis 2016-09-16 buvo sudarytos dvi atstovavimo sutartys: Nr. 33/16 – tarp E. V. ir advokato Dariaus Pociaus ir Nr. 34/16 tarp ieškovės A. V., atstovaujamos sūnaus E. V., veikiančio pagal 2012-09-11 įgaliojimą, ir advokato Dariaus Pociaus. Ieškovė nurodė, jog tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės pateiktus kadastrinius matavimus ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 2101-0015-0207), esančio Baltijos 11-oji g. 15, Klaipėdoje, ribos idealiai sutampa su atsakovei priklausančio sklypo, esančio Baltijos 11-oji g. 13, Klaipėdoje, ribomis. Šių faktinių aplinkybių atsakovė neginčijo, priešingai, atsakovės atstovas advokatas V. Mačiulskis 2016-10-03 parengiamojo teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, jog nustatytos abiejų sklypų ribos tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės pateiktus dokumentus visiškai sutampa, dėl to pretenzijų neturi ir su šia ieškinio dalimi sutinka. Nurodė, kad apeliantė ginčija savo pačios pripažintas faktines aplinkybes. Nurodė, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantys ir kartu besiribojantys sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir jų ribos yra nustatytos bei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o apeliantė nereiškė nesutikimo su šiomis ribomis, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ji neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, todėl nežinojo, kokie kadastriniai matavimai pateikti. Nurodė, jog apeliantė byloje dalyvavo kartu su sūnumi, be to, buvo atstovaujama advokato – profesionalaus teisininko.Ieškovė nurodė, kad iš rašytinių įrodymų ir vaizdinės medžiagos buvo aiškiai konstatuota, jog atsakovė savavališkai (neturėdama tam teisės) sunaikino svetimą, ieškovei priklausantį (jos nuosavybės teise valdomame sklype esantį) turtą, be to, pati apeliantė teismo posėdžio metu prisipažino, kad pasamdė žmones, kurie perkėlė tvorą. Šie bylos nagrinėjimo metu pačios atsakovės pripažinti neteisėti veiksmais aiškiai įrodo, jog tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys, todėl apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra atmestini kaip nepagrįsti.Ieškovė nurodė, kad sunaikinto turto (sukarpytos ir sulankstytos ieškovei priklausančios tvoros bei supjaustytų stulpų) nebėra galimybės naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, todėl jei apeliantė įvykdytų teismo įpareigojimą ir perkeltų naujai apeliantės pastatytą tvorą ant realios sklypų ribos, tai neatkurtų status quo tarp šalių. Nurodė, kad sunaikindama svetimą daiktą atsakovė atėmė iš ieškovės galimybę panaudoti tvorą bei stulpus pagal paskirtį (pvz., kitam sklypui atsitverti), todėl privalo kompensuoti dėl svetimo turto sugadinimo atsiradusius nuostolius. Be to, iš ieškovės teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog apeliantės naujai pastatyta tvora yra nebaigta statyti ir trumpesnė nei ginčo sklypų ribos, todėl net ir perkėlus naujai pastatytą tvorą ant realios sklypų ribos, ji visiškai neatribotų ginčo šalių sklypų ir negrąžintų šalių į prieš tai buvusią padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliantė nurodė, kad teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškinį, kurį ieškovės vardu pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl byla nutrauktina CPK 326 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindu. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nagrinėjamojoje byloje atstovavo jos sūnus E. V. 2012-09-11 notarinės formos įgaliojimo Nr. LP-3123 pagrindu. Įgaliojimo pagrindu ieškovės sūnui buvo suteikta teisė atstovauti ieškovei visose teismo įstaigose „<...> ir sudaryti ieškovės vardu teisinės pagalbos sutartis su advokatu dėl ieškovės interesų gynimo civilinėse byloje ir kt.“ Nustatyta, kad 2016-09-16 buvo sudarytos dvi atstovavimo sutartys: Nr. 33/16 – tarp E. V. ir advokato Dariaus Pociaus ir Nr. 34/16 tarp ieškovės A. V., atstovaujamos sūnaus E. V., veikiančio pagal 2012-09-11 įgaliojimą, ir advokato Dariaus Pociaus. Ieškovės A. V. patikslintą ieškinį padavė ir jį elektroniniu parašu pasirašė jos įgaliotas atstovas advokatas Darius Pocius. Nors atstovavimo sutartis Nr. 34/16 buvo pateikta vėliau, tai neduoda pagrindo konstatuoti, jog byla turėtų būti nutraukti CPK 326 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindu, juolab, kad ieškovės valia dėl jos atstovavimo advokato D. Pociaus pakeista nebuvo, nes analogiško pobūdžio atstovavimo sutartys sudarytos ir atstovauti ieškovei apeliaciniame procese.

Dėl ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo

Apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ji nepripažino žemės sklypo nustatytų ribų pagal UAB „Vakarų matininkas“ 2015-12-03 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodęs, jog apeliantė pripažino žemės sklypo nustatytas ribas, bylos dalį nutraukė ieškovui atsisakius patikslintu ieškiniu reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Apeliantė nurodė, kad ginčas dėl dviejų žemės sklypų ribos išliko ir jis turi būti išspręstas.Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliantės argumentai dėl bylos dalies nutraukimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra nepagrįsti. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė parengiamojo posėdžio metu atsisakė ieškinio dalies dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir 2016-10-14 teismui pateikė patikslintą ieškinį. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui atsisakant ieškinio, atsakovo sutikimas nereikalingas. Taigi teisėjų kolegija mano, kad nors apeliantė ir nesutinka su nustatytomis žemės sklypų ribomis, tačiau teismas turėjo pareigą nutraukti bylos dalį ieškovui atsisakius šio reikalavimo dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra ribojamas ieškinio dalyko ir negali peržengti ieškinio dalyko ribų nagrinėjant bylą ir pakeisti ieškovės pareikšto reikalavimo, priešingu atveju būtų pažeistos CPK 13 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dalies.

Dėl nuosavybės teisių pažeidimo

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieškovė pažeidė jos nuosavybes teises, todėl apeliantė ėmėsi teisėtų veiksmų – perkėlė tvorą.Apeliantė nurodė, jog teisingos žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2012-04-05 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 241 matininko Arvydo Domarko, o 2015-12-03 UAB „Vakarų matininkas“ nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau paminėtų ir su jomis apeliantė nesutiko viso proceso metu. Remiantis rašytinės bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, sklypo Nr. 2101/0015:269, esantis sodininkų bendrijoje „Baltija“, Baltijos 11-oji g. 15, Klaipėdoje. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kurio Nr. 2101/0015:206, esančiu Baltijos 11-oji g. 13, Klaipėdoje. UAB „Vakarų matininkas“ 2012-04-05 atliko žemės sklypo ribų paženklinimo darbus ir surašė žemės ribų paženklino-parodymo aktą Nr. 241. Akte nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš ieškovei priklausančio žemės sklypo plano 2015-12-03 koordinačių žiniaraščio sudarymo (kadastro Nr. 21010015269) matyti, kad taškų koordinatės visiškai atitinka to paties matininko – Arvydo Domarko atliktus apeliantei priklausančio sklypo (kadastro Nr. 210100150202) matavimus (data nenurodyta). Taigi apeliantės argumentai, jog 2015-12-03 UAB „Vakarų matininkas“ nustatytos žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai, nepagrįsti, juolab, kad juos atliko tas pats matininkas Arvydas Domarkas, kuriuo apeliantė pasitiki.Apeliantė nurodė, kad tvorą ji pastatė pagal matininkų 2012-04-05 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą, todėl ieškovės nuosavybės teisių nepažeidė. Šiuos apeliantės argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – tarnybos) 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13 ŽN-42-(14.13.73) (toliau – aktas) matyti, kad riboženkliai neatitinka nustatytų standartų. Iš 2016-08-24 sklypo ribų ir situacijos tikrinimo akto matyti, kad savavališkai pastatyta tvora ir savavališkai sukalti kuoliukai tvorai statyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkai pastatytos tvoros riboženkliai perkelti 0,25–0,42 m atstumu nuo žemės sklypo ribos į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Taip pat akte nurodyta, kad riboženklių neatitiktis nustatytiems standartams buvo fiksuotas ir 2014-04-29 tarnybos žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-27 tikrinant apeliantės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboženklius. Taigi anksčiau pateikti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė panaikindama matininkų sukaltus riboženklius ir pastatydama savo tvorą pagal savo sukaltus riboženklius pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigojant atsakovę savo sąskaita ir jėgomis perkelti tvorą į nurodytus taškus yra pagrįstas. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neįvykdytinas, nes perkelti tvorą iš taškų Nr. 1-7 į taškus Nr. 8-14 nėra galimybės, nepagrįsti, kadangi tokie taškai, kaip perkeltini, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad byloje nėra surinkta įrodymų konstatuoti pagrindą jos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. pripažinti teismo nustatytą jos veiksmų neteisėtumą (kaltumą).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) apeliantės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusią žalą (CK 6.249 str.) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.2445 str. 4 d.).Kaip jau minėta anksčiau, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pakeitė matininkų nustatytas žemės sklypo ribas perkeldama riboženklius bei perstatydama tvorą. Tai, kad apeliantė atliko šiuos veiksmus, patvirtina ne tik rašytiniai bylos įrodymai, bet to neneigė ir pati apeliantė teismo proceso metu. Apeliantė tiek 2016-10-03, tiek 2017-03-08 teismo posėdžio metu nurodė, jog stulpelius ir tvorą perkėlė, nes ieškovė buvo juos pastačiusi apeliantei priklausančiame žemės sklype. Apeliantė teismo posėdžių metu nurodė, kad stulpelius supjaustė ir kitą tvorą užtvėrė jos pažįstamas kaimynas, o išrovė ieškovės tik tuos krūmus, kurie buvo jos žemėje. Apeliantės versija, jog tvorą ir augalus galėjo sugadinti tretieji asmenys – AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, tiesdami vamzdynus, yra deklaratyvaus pobūdžio, jų apeliantė nepagrindė jokiais įrodymais, juolab, kad šias aplinkybes apeliantė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui ir jos tirtos pirmosios instancijos teisme nebuvo (CPK 314 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypų nustatytos ribos buvo pakeistos perkeliant riboženklius, o bylos nagrinėjimo metu apeliantės pripažinti veiksmai – perkelta tvora ir sunaikinti augalai tik įrodo apeliantės neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei kilo neigiami padariniai.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė savavališkais ir neteisėtais veiksmais padarė ieškovei turtinę 387,82 Eur žalą. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog sunaikinta tvora ir augalai yra kitos, nei ieškovė nurodė, vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei 387,82 Eur turtinei žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius apeliantės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, apeliantės kaltė yra preziumuojama, todėl šiuo atveju apeliantė turėjo paneigti šią prezumpciją, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog turtinė žala atsirado ne dėl jos neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).

Dėl dvigubos materialinės atsakomybės taikymo

Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog apeliantei atstačius tvorą ir dar atlyginus nuostolius už sugadintą tvorą būtų taikoma dviguba materialinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija visiškai pritaria ieškovės pozicijai, kad nepaisant to, jog apeliantė įvykdytų teismo įpareigojimą ir perkeltų apeliantės naujai pastatytą tvorą ant realios sklypų ribos, tai neatkurtų status quo tarp šalių, nes sunaikindama svetimą daiktą apeliantė atėmė iš ieškovės galimybę panaudoti tvorą bei stulpus pagal paskirtį (pvz., kitam sklypui atsitverti), todėl privalo kompensuoti dėl svetimo turto sugadinimo atsiradusius nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę savo sąskaita perkelti tinklinę tvorą ant žemės sklypų ribos ir atlyginti neteisėtais veiksmais apeliantei padarytą žalą ir tai negali būti laikoma dvigubos materialinės atsakomybės taikymu.Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė neturėjo reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už sunaikintą tvorą, kadangi ją savo lėšomis pastatė ieškovės sūnus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, žemės sklypas ir ant žemės sklypo ribos buvusi tvora priklausė ieškovei. Aplinkybė, kad ieškovei priklausančiu žemės sklypu naudojasi, jį valdo ir prižiūri ieškovės sūnus, yra teisiškai nereikšminga, todėl ieškovė pagrįstai pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl advokato išlaidų atstovaujant apeliantei. Apeliacinį skundą atmetus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovės M. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.