Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-4479-660/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
A2.9.-4479-660/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
P. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-4479-660/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03769-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.10; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 30 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. 2016-04-08, apie 23.10 val., būdamas namuose - (duomenys neskelbtini) sav., paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir neprisistatęs žinomai melagingai pranešė, kad suaugęs 26 metų vyras tvirkina 14 metų nepilnametę, kai to nebuvo, t. y. žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą - policiją. Šiais veiksmais P. J. K. apskrities VPK padarė 58,98 eurų turtinę žalą.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. pažeidimo faktą ir P. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), P. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pasitiko G. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir paaiškino, kad minėtu adresu yra jos sesuo G. R., draugas D. J. ir jos dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, tačiau nei vieno iš jų atžvilgiu nusikalstama veika nepadaryta (b. l. 4-5), pranešimo ataskaita (b. l. 6), G. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad turi dukrą K. K., 2013 metų gimimo, kartu buvo jos sesuo ir draugas, jokia nusikalstama veika nei vieno atžvilgiu daroma nebuvo, melagingą pranešimą pareigūnams galėjo teikti jos buvęs sugyventinis A. K. (b. l. 8), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-11), ROIK duomenys (b. l. 12-13), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad perklausius garso įrašą nustatyta, kad skambino ir melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą P. J. (b. l. 14), bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas dėl informacijos, iš kurio matyti, kad pranešimas buvo užfiksuotas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), garso įrašas (b. l. 17), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 22-23), prašymas dėl turtinio nuostolio atlyginimo (b. l. 24-26), asmens duomenys (b. l. 27-28), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad P. J. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 29-34), kita byloje surinkta medžiaga.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

P. J. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdamas, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. ir yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. J. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. J. skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kauno apskrities VPK reiškia civilinį ieškinį ir prašo įpareigoti P. J. atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį – 58,98 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 58,98 Eur turtinį nuostolį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK prašymas priteisti iš P. J. 58,98 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos ATPK 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str.,186 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir skirti 86 eurų (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kauno apskrities VPK ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo iš P. J. netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa TamulionienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16057082964.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).