Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. Valdyboje buvo gautas A. Š. prašymas, kuriuo pareiškėja nesutiko su Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. PE_SP3-13018 „Dėl A. Š. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ ir prašė atnaujinti jai sustabdytą našlių pensijos mokėjimą (b. l. 28). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. spalio 18 d. prašymą, 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7185 konstatavo skundžiamo Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo teisingumą bei atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti jai sustabdytą našlių pensijos mokėjimą (b. l. 22–23). 2017 m. gruodžio 28 d. prašymu pareiškėja vėl kreipėsi į Valdybą su prašymu atnaujinti jai sustabdytą našlių pensijos mokėjimą (b. l. 25–27). Valdyba 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-147 atsisakė nagrinėti A. Š. 2017 m. gruodžio 28 d. prašymą kaip kartotinį, nes prašyme keliamas klausimas dėl sustabdyto našlių pensijos mokėjimo atnaujinimo jau buvo išnagrinėtas ankstesniu Valdybos sprendimu, o A. Š. 2017 m. gruodžio 28 d. pakartotiniame prašyme nepateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7185, todėl prašymas dėl našlių pensijos mokėjimo atnaujinimo nebuvo nagrinėjamas (b. l. 24).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valdybos 2018 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.5) I-14, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 28 d. prašymą „Dėl teisės į našlių pensiją atnaujinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atnaujinti pareiškėjai 2017 m. liepos 31 d. nepagrįstai sustabdytos našlių pensijos mokėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti viešojo administravimo įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

Pažymėtina, kad atsakovė pareiškėjos 2017 m. spalio 18 d. prašymą laikė tapačiu pareiškėjos 2017 m. gruodžio 28 d. prašymui, kurio atžvilgiu Valdyba priėmė 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė pareiškėjos 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. prašymus vertino kaip tapačius ir ar pareiškėjai teikiant 2017 m. gruodžio 28 d. prašymą nebuvo nagrinėjamu atveju reikšmingų naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo – Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo – pagrįstumu.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamu Valdybos Sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 28 d. prašymą, kadangi atsakymas į jame keliamą reikalavimą yra pateiktas Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (6.5) I-7185 pagal pareiškėjos teiktą 2017 m. spalio 18 d. prašymą. Įvertinus pareiškėjos Valdybai pateiktus 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. prašymus nustatyta, kad juose pareiškėja iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – atnaujinti sustabdytos našlių pensijos mokėjimą. Pagrindinis argumentas šiuo prašymuose buvo pareiškėjos paaiškinimas dėl sudarytos santuokos su K. B., kuri buvo nutraukta 1990 m., tačiau ištuokos dokumentas ne dėl pareiškėjos kaltės buvo neišsaugotas, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo su minėtu asmeniu. Pareiškėja tiek 2017 m. spalio 18 d., tiek pakartotiniame 2017 m. gruodžio 28 d. prašymuose nurodė, kad jos santuoka su K. B. buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši aplinkybė Valdybos buvo įvertinta 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (6.5) I-7185 ir buvo svarbi aplinkybė, kuri Valdybos Vilniaus skyriui našlių pensijos skyrimo metu nebuvo žinoma ir dėl kurios atsakovė nusprendė nutraukti pareiškėjai našlės pensijos mokėjimą kaip paskirtą neteisėtai. Taigi, kaip teisingai atsakovė nurodė skundžiamame Sprendime, pareiškėja vėlesniame (pakartotiniame) prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jos teikiamą prašymą. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atsisakė A. Š. 2017 m. gruodžio 28 d. pakartotinį prašymą nagrinėti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.).

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina tai, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. PE_SP3-13018 „Dėl A. Š. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ ir Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7185 „Dėl teisės į našlių pensiją“, kuriuo konstatuota, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. PE_SP3-13018 yra teisėtas ir pagrįstai nutraukė pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą kaip neteisėtai paskirtos, tačiau pastarieji sprendimai nebuvo apskųsti, jų teisėtumas bei pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo juos vertinti. Tuo pačiu pasakytina, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti pareiškėjai 2017 m. liepos 31 d. nepagrįstai sustabdytos našlių pensijos mokėjimą yra laikytinas išvestiniu iš minėtų Valdybos ir Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų, tačiau, kaip minėta, pareiškėja šioje byloje šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nekėlė, todėl nagrinėjamoje byloje jis negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (6.5) I-147 yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.