- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1848-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11003-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Pikelienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sofų fabrikas“, E. J., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Sofų fabrikas“ vadovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos nagrinėjant antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Sofų fabrikas“, E. J., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Virginija Meškauskienė (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė paskirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sofų fabrikas“ vadovui A. N.
2. Pareiškime nurodė, kad antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-55462 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. J. (toliau – skolininkas) darbo užmokesčio, kuris buvo įteiktas skolininko darbovietei UAB „Sofų fabrikas“, tačiau iki šiol nėra vykdomas. Antstolė prašė skirti 100 Eur dydžio baudą UAB ,,Sofų fabrikas“ vadovui A. N.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo tenkinti – paskirti 100 Eur UAB ,,Sofų fabrikas“ vadovui A. N. baudą už antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S1-55462 nevykdymą; išaiškinti UAB ,,Sofų fabrikas“, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolio reikalavimus.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-55462, kuriuo skolininko darbovietė UAB „Sofų fabrikas“ buvo įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo, pervedant šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Patvarkymas įteiktas UAB ,,Sofų fabrikas“ buveinės adresu Palangos g. 45, Šiauliuose, 2021 m. sausio 30 d. duomenų, kad minėtas patvarkymas būtų įvykdytas, byloje nėra.
5. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis antstolės reikalavimas nėra įvykdytas, byloje nėra duomenų, kad antstolės reikalavimas neįvykdytas dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į išieškotiną sumą, į antstolio galimybių vykdyti vykdomąjį dokumentą apsunkinimo mastą bei į tai, kad antstolio teisėtas reikalavimas neįvykdytas pirmą kartą, UAB „Sofų fabrikas“ skyrė po 1,25 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną.
6. Pažymėjo, jog antstolės patvarkymas nevykdomas nuo 2021 m. sausio 30 d. (nuo patvarkymo įteikimo dienos), dėl baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimo į teismą kreiptasi 2021 m. balandžio 20 d., todėl UAB „Sofų fabrikas“ už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrė po 1,25 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant viso už 80 dienų, t. y. – 100 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
7. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) uždarosios akcinės bendrovės „Sofų fabrikas“ vadovas A. N. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.
8. Atskirajame skunde nurodo, jog skolos išieškotojas yra 3 eilėje, o antstolė, žinodama, kad yra 1 vykdomasis raštas, kurio išieškoma eilė yra 1 (pirma) ir 3 eilėje, kurių suinteresuotas asmuo turi 8 vykdomuosius raštus, nepadarė nieko, išaiškindama kodėl yra lėšos nepervedamos.
9. Pabrėžia, kad visos išieškomos sumos yra pervedamos reguliariai, pagal įstatymo nurodytą pirmumo eilę.
10. Nurodo, kad UAB „Sofų fabrikas“ vadovas yra ne A. N., tokio vadovo bendrovėje nėra.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Teigia, jog antstolės patvarkymas tinkamai įteiktas ir privalėjo būti vykdomas, arba apie nevykdymo priežastis turėjo būti pranešta antstolei per 15 dienų. Atskirajame skunde apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad antstolė žinojo, kad yra 1 vykdomasis raštas, kuriuo išieškoma 1 eile. Užvesta vykdomoji byla nereiškia, jog antstolis, vykdantis 1 eilės išieškojimą, tikrai pateikė patvarkymą UAB „Sofų fabrikas“ išskaitoms.
13. Antstolės nuomone, asmens pavardės per klaidą parašymas be vienos „s“ raidės, nekeičia esmės – patvarkymas privalėjo būti vykdomas, arba apie nevykdymo priežastis turėjo būti pranešta antstolei per 15 dienų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
15. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl baudos už antstolių reikalavimų nevykdymą skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).
18. Apeliantas UAB „Sofų fabrikas“ vadovas A. N. su atskiruoju skundu į bylą teikia 2020 m. lapkričio 10 d. antstolio Andriaus Liaškovo patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-159-31292. Nurodo, jog antstolė turėjo žinoti apie šį patvarkymą ir atliekamą vykdymą pagal minėtą vykdomąjį dokumentą.
19. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas neįrodinėja tokio įrodymo pateikimo būtinybės, iškilusios vėliau – apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, minėtas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylą dėl baudos skyrimo dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teikiamas naujas įrodymas byloje nepriimtinas.
20. Antstolė į bylą taip pat teikia visą vykdomųjų bylų Nr. 0015/07/00058 ir Nr. 0015/07/00687 medžiagą, iš kurios matyti, jog apeliantas UAB „Sofų fabrikas“ vadovas A. N. neteikė jokių duomenų ir informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. priimto patvarkymo Nr. S1-55462 pagrindu. Minėtas įrodymas yra aktualus sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo pagrįstumo, todėl į apeliacinę bylą priimtinas.
Dėl atskirojo skundo esmės
21. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, šioje CPK normoje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė.
22. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas. 3 dalyje nustatyta, jog jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
23. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką ar kitus asmenis pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar kitą informaciją, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis tikslas – rasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus, turi būti nustatyta, ar skolininkas ar kitas asmuo, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan.
24. Nors apeliantas į bylą teikia duomenis apie kitus antstolių vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens E. J., tačiau nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių šios informacijos negalėjo pateikti antstolei.
25. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, negalint įvykdyti, turi būti nurodytos antstoliui pagrįstas nevykdymo priežastis. Antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiu tikslu – siekiant tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Jeigu asmuo abejoja, kad turi teikti tam tikrą informaciją antstoliui, jis turi antstolio nurodytu būdu (t. y. šiuo atveju raštu) informuoti apie tai antstolį, taip pat jei įtaria, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, turi teikti skundus dėl antstolio veiksmų CPK 510–512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau neatsisakyti vykdyti teisėtų (nenuginčytų) antstolio reikalavimų, ar juos vykdyti iš dalies savo pasirinktu būdu, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas patvarkymas, privalo bendradarbiauti su antstoliu.
26. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas UAB „Sofų fabrikas“ vadovas A. N. laiku, tinkamai ir nepateikdamas svarbių priežasčių, kurių pagrindu, tokių veiksmų galėjo neatlikti, nevykdė antstolės nurodymų bei neinformavo antstolės apie negalimumą vykdyti antstolės pateiktą patvarkymą, nepateikė duomenų apie kitus vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu yra atliekamas išieškojimas iš suinteresuoto asmens E. J., bei tokiu būdu sudarė kliūtis antstoliui tinkamai vykdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, baudos skyrimas UAB „Sofų fabrikas“ vadovui A. N. yra pagrįstas.
27. Be kita ko, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad antstolės patvarkymo įteikimo momentu UAB „Sofų fabrikas“ vadovu buvo A. N., todėl jis yra atsakingas už antstolės patvarkymo vykdymą.
28. Ginčo atveju UAB „Sofų fabrikas“ vadovui buvo skirta vienkartinė 100 Eur bauda, kuri nesiekia normos vidurkio, dėl to baudos dydis vertintinas kaip proporcingas, teisingas ir protingas.
29. Taigi prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas baudą juridinio asmens vadovui tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl to nenustatytinas pagrindas atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sofų fabrikas“ vadovo A. N. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.