Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-361/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
1A-212-361/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00235-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
K. G.
Advokatai
Edvardas Staponkus
Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-361/2023Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00235-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,išteisintajai K. G. ir jos gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

N. S. Ž., I. A., K. J. (buvusi A.), I. G., K. J., R. P., B. P., E. Ž., D. K., D. D., R. D., R. V. (buvusi G.), G. I., R. J., T. K., R. L., E. M., L. N., L. N., Š. N., N. P., O. R.-L., G. R., R. U., I. V., R. Š., E. V., G. Ž., V. B., L. G., B. Č., M. S., G. L. civilinius ieškinius nuspręsta palikti nenagrinėtus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. G. buvo kaltinama tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinių prievolių: ji, būdama mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“) direktorė ir vienintelė bendraturtė, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2020 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, internetinių skelbimų svetainėje www.skelbimai.lt įdėjo skelbimą apie neva pelningai parduodamą veikiančią šunų dresūros mokyklą Klaipėdoje. 2020 m. lapkričio 24 d. ji susitiko su šunų dresūros mokyklos pirkėju S. Ž. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. K. G. melagingai nurodė, kad šunų dresūros mokykla, kuri priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, parduodama su visu reikalingu inventoriumi, socialiniame tinkle „Facebook“ bendrovės vardu atidaryta paskyra, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, darbuotoju ir nuomos sutartimis, paslėptų įsipareigojimų ar skolų nėra. Dėl šių tikrovės neatitinkančių įtikinėjimų patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., 2020 m. lapkričio 24 d. K. G. su S. Ž. sudarė Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, juo remdamasi K. G. S. Ž. pardavė socialiniame tinkle „Facebook“ bendrovės vardu atidarytą paskyrą, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, ir perleido teises į abonentą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ S. Ž. nebuvo parduota. S. Ž. panaudojus apgaulę būdamas įtikintas, kad perka minimą mažąją bendriją, pagal 2020 m. lapkričio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą faktūrą, kurios serijos Nr. 387, sumokėjo 6 000 Eur į minimos bendrijos kasą.

K. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, po tariamo 2020 m. lapkričio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo S. Ž., laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., panaudodama apgaulę bei piktnaudžiaudama pasitikėjimu, užvaldė svetimas pinigines lėšas, t. y. ji 2020 m. lapkričio 24 d. socialiniame tinkle „Facebook“ MB „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė melagingą informaciją apie tai, kad yra organizuojamas „Juodasis penktadienis“, kurio metu bus galima įsigyti MB „(duomenys neskelbtini)“ šunų dresavimo paslaugų su 50 proc. nuolaida, nors realiai ketinimų teikti tokias paslaugas neturėjo. Skelbime buvo nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Buvę ir nauji MB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, patikėję, kad bendrovė iš tiesų ketina suteikti šunų dresavimo paslaugas, sudarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ žodines sutartis dėl paminėtų paslaugų suteikimo ir laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. į paminėtą MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė šias pinigines lėšas:

2020-11-27 12.37 val. K. J. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-27 18.15 val. R. P. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 200 Eur;

2020-11-27 19.19 val. M. S. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 19.59 val. G. R. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 9.14 val. V. B. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-28 12.54 val. E. V. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-28 14.42 val. I. A. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 170 Eur;

2020-11-28 18.57 val. R. D. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-29 21.23 val. B. P. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-30 11.11 val. R. L. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-27 11.59 val. I. G. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-30 11.36 val. Š. N. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 12.15 val. I. V. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 13.28 val. E. M. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 N. P. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 70 Eur;

2020-11-27 14.23 val. D. D. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 140 Eur;

2020-11-28 21.43 val. D. K. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur;

2020-11-27 16.17 val. L. G. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur.

K. G. minėtų paslaugų nesuteikė, o paminėtiems asmenims nurodė, kad pretenzijas dėl nesuteiktų paslaugų jie turi reikšti S. Ž., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas.

K. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, po tariamo 2020 m. lapkričio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo S. Ž., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d., išvengė turtinių prievolių, t. y. negrąžino MB „(duomenys neskelbtini)“ klientams piniginių lėšų dėl ne iki galo įvykdytų sutarčių, kuriomis remiantis buvo sumokėta už šunų dresavimo paslaugas, teikdama klientams melagingas žinias apie tai, kad įmonė yra parduota S. Ž. ir šis turi grąžinti jiems pinigus, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo parduota, ir tokiu būdu išvengė šių turtinių prievolių :

2020-09-01 R. P. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 4 pamokos įvyko, o 4 pamokų, kurių kaina 75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-06 10.49 val. B. Č. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 200 Eur, iš jų 2 pamokos įvyko, o 6 pamokų, kurių kaina 160 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-13 20.30 val. R. J. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 20 šuns dresūros pamokų pervedė 255 Eur, iš jų 10 pamokų įvyko, o likusių 10 pamokų, kurių kaina 105 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-15 10.14 val. I. G. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 5 pamokos įvyko, o likusių 3 pamokų, kurių kaina 56,25 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-15 13.40 val. Š. N. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 100 Eur, iš jų 6 pamokos įvyko, o likusių 2 pamokų, kurių kaina 30 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-16 11.46 val. L. N. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 5 šuns dresūros 5 pamokas pervedė 150 Eur, tačiau paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-16 13.44 val. G. I. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 4 pamokos įvyko, o likusių 4 pamokų, kurių kaina 75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-17 14.10 val. E. Ž. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 3 pamokos įvyko, o likusių 5 pamokų, kurių kaina 113 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-10-20 14.08 val. I. V. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 7 pamokos įvyko, o likusios 1 pamokos, kurios kaina 18,75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-01 10.57 val. G. L. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 6 pamokos įvyko, o likusių 2 pamokų, kurių kaina 37,50 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-06 12.54 val. E. M. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 5 pamokos įvyko, o likusių 3 pamokų, kurių kaina 56,25 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-06 13.00 val. N. P. iš savo sutuoktinio A. P. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 4 pamokos įvyko, o likusių 4 pamokų, kurių kaina 75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-09 11.13 val. G. Ž. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už šuns dresūros pamokas pervedė 200 Eur, tačiau paslaugos suteiktos nebuvo;

2020-11-10 8.35 val. D. D. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 6 pamokomis pasinaudota, o likusių 2 pamokų, kurių kaina 47 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-11 11.53 val. R. U. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros 8 pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 3 pamokomis pasinaudota, o likusių 5 pamokų, kurių kaina 93,75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-12 13.33 val. D. K. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros 8 pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 2 pamokomis pasinaudota, o 6 pamokų, kurių kaina 100 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-12 15.47 val. L. G. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros 8 pamokas pervedė 150 Eur, iš jų pasinaudota buvo tik 4-iomis, o likusių 4 pamokų, kurių kaina 75 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-13 22.22 val. L. N. iš sutuoktiniui E. N. priklausančios sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų 3 pamokomis pasinaudota, o 5 pamokų, kurių kaina 90 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-17 19.06 val. K. A. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, tačiau paslaugos suteiktos nebuvo;

2020-11-18 14.18 val. T. K. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 140 Eur, iš jų 3 pamokomis pasinaudota, o 5 pamokų, kurių kaina 87,50 Eur, paslaugos nebuvo suteiktos;

2020-11-21 12.10 val. O. R.-L. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, iš jų pasinaudojo 1 pamoka, o 7 pamokų, kurių kaina 131 Eur, paslaugos suteiktos nebuvo;

2020-11-26 13.37 val. R. Š. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 8 šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, tačiau paslaugos suteiktos nebuvo;

2020-11-26 14.59 val. R. G. iš savo sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už šuns dresūros pamokas pervedė 150 Eur, tačiau paslaugos suteiktos nebuvo.

Taigi K. G., panaudodama apgaulę, įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinių prievolių: iš MB „(duomenys neskelbtini)“ klientų savo naudai įgijo 4 026 Eur, iš S. Ž. – 6 000 Eur. Iš viso K. G. įgijo 10 026 Eur, o šias lėšas panaudojo savo reikmėms, dalį jų išgrynindama (2 700 Eur), dalį pervesdama į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 120 Eur), sudarydama tariamuosius sandorius dėl reklamos paslaugų suteikimo, nors realiai paslaugos nebuvo suteiktos, o MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vienintelė darbuotoja buvo K. G..

II. Apeliacinio skundo argumentai, prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 26 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį, pripažinti K. G. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą ir visiškai tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

2.1. Argumentuoja, jog teismas skyrė išskirtinį dėmesį tik kaltinamosios K. G. parodymams, kurie jai palankūs, nevertindamas ir negretindamas kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visumos, ignoruodamas kitus bylos duomenis. Todėl baudžiamąjį įstatymą teismas pritaikė neteisingai ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas neįvertino K. G. 2020 m lapkričio 22 d. interneto svetainėje www.verslosklebimai.lt. paskelbto skelbimo turinio, kuris leidžia manyti, jog parduodama MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne šios įmonės veikla . Ši įmonė skelbime įvardinama kaip „Mokykla“, akcentuojama tvarkinga įmonės buhalterija, pelningumas, inventorius bei darbuotojo buvimas, pabrėžiama, kad įmonės veikla nėra apribota ar sustabdyta, ji neturi jokių skolų ar užslėptų įsipareigojimų. Sudėtinga logiškai bei pagrįstai paneigti, kad įmonės veikla yra atsiejama nuo pačios įmonės. Neįmanoma vykdyti įmonės veiklos, neturint pačios įmonės. Akivaizdu, kad įmonės veikla neatsiejama nuo įmonės ir jos atsieti negalima. Taigi teismas buvo suklaidintas kaltinamosios K. G. parodymų, kad neva buvo parduodama įmonės veikla. Teismas nepaaiškino, ar įmanoma vykdyti įmonės veiklą neturint įmonės, o pateikė tik paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas. Tvirtina, kad K. G. skelbime sukūrė iliuziją apie neva parduodamą įmonę, o ne sunkiai paaiškinimą šios įmonės veiklą. Nurodo, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyra negali būti parduodama, nes ji priklauso bendrovei „Meta“, o paskyros kūrėjai tiesiog gali ja naudotis. SIM kortelės pardavimo negalima laikyti įmonės veiklos pardavimu, nes tai menkavertis pirkinys, kuris jokios įmonės veiklos sėkmės negali būti nulemtas. Neaišku, kodėl teismas nuosprendyje skyrė dėmesį šiai aplinkybei. Teismas įsitikino, jog S. Ž. socialiniai įgūdžiai menki. Dalis teisme apklaustų nukentėjusiųjų vienareikšmiškai patvirtino, kad S. Ž. nesuvokė, ką įsigijo, nes jis net nemokėjo naudotis socialiniu tinklu „Facebook“. S. Ž. teismui atsakė, jog nėra baigęs 4 klasių. Taigi tokio asmens atžvilgiu gali būti panaudota nesudėtinga apgaulės forma ir ji gali iš esmės nulemti tokio asmens apsisprendimą atitinkamai veikti. Šiuo atveju S. Ž. pervedė pinigus už neva pelningai veikiančią įmonę. Todėl kaip nepagrįstus vertina teismo motyvus, jog S. Ž., pervesdamas pinigus, elgėsi nerūpestingai, elementariai neapdairiai.

2.2. Teismas tinkamai neįvertino „Juodojo penktadienio“ išpardavimo akcijos turinio. Kaltinamoji K. G. neva įmonės veiklą S. Ž. pardavė 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau nepaisant to, praėjus trims dienoms po tokio sandorio, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., ji įkėlė skelbimą į neva parduotą S. Ž. „Facebooko“ paskyrą apie neva suteikiamas šunų dresavimo paslaugas. Vien ši aplinkybė parodo, kad K. G. net neketino teikti skelbime siūlomų paslaugų ir taip apgaulės būdu užvaldė 32 nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Be to, pati K. G. prisipažino, kad ji neketino teikti šunų dresavimo paslaugų, o siekė parduoti įmonės veiklą, nes negalėjo šios veiklos vystyti dėl asmeninių priežasčių. Teismas į šias aplinkybės neatsižvelgė. Tai, jog kaltinamoji K. G. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiųjų pinigines lėšas, patvirtina ir tai, jog ji nė vienam iš jų nepranešė apie neva parduotą įmonės veiklą (įmonę). Jei ji būtų veikusi nuoširdžiai, visas aplinkybes būtų nurodžiusi. Be to, ji naudojo ne tik jau neva parduotą S. Ž. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, bet ir tą pačią SIM kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būtent šiuo numeriu bendravo su nukentėjusiaisiais ir juos įtikino užsisakyti šunų dresūros paslaugas. Jei iš tiesų ji būtų pardavusi įmonės veiklą, tai būtų nebesinaudojusi parduotais įrankiais tam, kad įmonės, kurios veiklos vystyti neketino, vardu ieškotų naujų klientų. Visos piniginės lėšos buvo pervestos ne į tam tikrą S. Ž., bet į MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės, kurios, kaip jau minėjo pati kaltinamoji, veiklos nebeketino vystyti, sąskaitą. Ji nukentėjusiesiems, pradėjus jiems reikšti pretenzijas dėl nesuteikiamų šunų dresūros pamokų, nurodė, kad dėl visos susiklosčiusios situacijos yra atsakingas būtent S. Ž. ir į jį jie turi kreiptis su pretenzijomis. S. Ž. negavo pinigų iš nukentėjusiųjų ir nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas ir apskritai nežinojo, kad toks skelbimas yra įkeltas. S. Ž. apie tokio skelbimo įkėlimą sužinojo tik tuomet, kai jam pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusieji dėl nesuteiktų paslaugų. Kaltinamoji K. G. pripažino, kad net neketino pervesti minimų nukentėjusiųjų lėšų S. Ž., nes „tarp jų nebuvo tokio atskiro susitarimo“. Ji paaiškino, jog taip elgėsi, nes norėjo užtikrinti įmonės veiklos tąsą ir taip padėti S. Ž.. Tokia jos pozicija nedera su jos veiksmais. Jei ji būtų norėjusi siekti tokių tikslų, būtų juos pasiekusi ir pervedusi iš nukentėjusiųjų gautus pinigus S. Ž.. Savo elgesiu ji sugriovė įmonės reputaciją. Nukentėjusieji negavo paslaugų, todėl akivaizdu, kad daugiau jie nebesikreips į paslaugų teikėją dėl tokių paslaugų suteikimo. Taigi K. G. nebuvo svarbi nei įmonės reputacija, nei jos veiklos tąsa ir svarbu buvo tik nutekėjusiųjų pinigai. Paminėti jos paaiškinimai yra gynybinė taktika, pasirinkta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Teismas neįvertino to, kur buvo panaudoti nukentėjusiųjų MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai. Kaltinamoji teigė, kad kai nusprendė parduoti, kaip ji teigia, įmonės veiklą 2020 m. lapkričio mėnesį, ji nebeketino vykdyti jokios su įmone susijusios veiklos. Byloje surinkti duomenys tai patvirtina. Išskirtinos dvi lėšų panaudojimo grupės: lėšų perlaidos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigų išgryninimai bankomatuose. MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vienintelė darbuotoja yra kaltinamoji. Nepaisant to, ji MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš viso 1 520 Eur: 2020 m. gruodžio 15 d. – 170 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 1 000 Eur, 2020 m. gruodžio 9 d. – 50 Eur, 2021 m. vasario 6 d. – 100 Eur, 2021 m. vasario 9 d. – 100 Eur, 2021 m. kovo 1 d. – 200 Eur. Šių lėšų perlaidų paskirties srityje nurodyta – ,,Už reklamą“. Šio fakto ji neneigė. Tačiau neaišku, kodėl ji sau perleido minėtas pinigines lėšas, nes ji buvo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, ir MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Jei ji norėjo teikti reklamos paslaugas, tai niekas nekliudė teikti reklamos paslaugų MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkė ir vienintelė darbuotoja buvo ji pati, vardu. Todėl akivaizdu, kad minėtų piniginių lėšų perlaidos yra fiktyvios. Jomis buvo siekiama įsisavinti apgaulės būdu užvaldytas lėšas tam, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėtų lėšų ir niekas negalėtų realiai jų išieškoti už nesuteiktas paslaugas. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamoji nusikalstamai veikė gerai apgalvojusi savo veiksmus bei pasekmes. Kaltinamoji dalį gautų iš nukentėjusiųjų piniginių lėšų tiesiog išgrynino bankomatuose: 2020 m. gruodžio 15 d. – 2 500 Eur, 2020 m. gruodžio 23 d. – 200 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 500 Eur, 2021 m. balandžio 26 d. – 740 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 200 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. – 450 Eur. Taigi, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. kaltinamoji išgrynino įvairiuose bankomatuose iš viso 4 590 Eur, nors iš esmės nebevykdė jokios įmonės veiklos. Taigi panaudojusi apgaulę užvaldė pinigines lėšas ir apsunkino nukentėjusiesiems galimybes atgauti pinigines lėšas civilinės teisės priemonėmis. Ji siekė apgaulės būdu užvaldyti lėšas ir jas užvaldė. S. Ž. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, o likusių nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo piktnaudžiaujama pasitikėjimu. Motyvuoja, jog nėra tokių nuostatų, jog civiliniai santykiai galimi tuo atveju, kai asmuo net neketina vykdyti tam tikrų įsipareigojimų. Įdėjusi „Juodojo penktadienio“ išpardavimo skelbimą, K. G. net neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tai patvirtino teisme. S. Ž. atžvilgiu įvykdyta apgaulė, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančio skelbimo įkėlimu. S. Ž. susigundė neva pelningu verslu ir neva įsigijo tariamą įmonės veiklą. Tačiau nei tariamos veiklos, nei pelningo verslo neįsigijo. K. G. pasinaudojo šio asmens socialinių įgūdžių bei išsilavinimo stoka.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme prokuroras S. Genys prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintoji K. G. ir jos gynėjas advokatas E. Staponkus – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, daro išvadą, jog, priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir pagrįstai išteisino K. G. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), K. G. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

5. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes nuosprendyje išdėstė ne tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl K. G. išteisinimo.

6. Šioje byloje K. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą ir išvengus turtinių prievolių. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo juos ir nevertino jų visumos, todėl nepagrįstai išteisino K. G. dėl sukčiavimo.

7. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką, nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori. Taigi kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numato, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.

7.1. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.

7.2. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

7.3. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).

7.4. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Sudarant sandorius tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus.

8. Išanalizavusi apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, remdamasi išdėstytais, sukčiavimo nusikalstamai sudėčiai nustatyti reikšmingais, teisinio reguliavimo aspektais, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, jog K. G., panaudodama apgaulę ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu, užvaldė svetimas pinigines lėšas, apgaulės būdu išvengė turtinių prievolių, negrąžindama MB „(duomenys neskelbtini)“ klientams pinigų dėl ne iki galo įvykdytų sutarčių, kuriomis remiantis buvo sumokėta už šunų dresavimo paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad K. G. 2020 m. lapkričio 22 d. interneto svetainėje www.verslosklebimai.lt. įkėlė skelbimą, iš kurio turinio galima suprasti, jog yra parduodama MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne šios įmonės veikla – šunų dresavimas. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai motyvavo, kad šiame skelbime nurodyta, jog parduodama šunų dresūros mokykla, kartu pažymint, kad parduodama tik mokykla su visu reikalingu inventoriumi, o pardavėjai įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“ pasilieka sau (t. 1, b. l. 124–126). Taigi prokuroras skelbime aiškiai nurodytą aplinkybę, jog parduodama pelningai veikianti šunų dresūros mokykla, nepagrįstai sutapatino ir prilygino pačios MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonės pardavimui. Mažoji bendrija nėra mokykla ar pan., o yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

10. Teigdamas, jog šiuo atveju S. Ž. buvo neįmanoma vykdyti šunų dresavimo veiklos neturint (neįgijus) pačios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, prokuroras yra neteisus. Jokių kliūčių S. Ž. savarankiškai imtis ir vykdyti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą šunų dresavimo veiklą faktiškai nebuvo. Nukentėjusiojo S. Ž. apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai: „<...> Jis įsivaizdavo, kad įsigijo veikiančią šunų dresūros mokyklą, kad toliau teiks dresūros paslaugas. G. iš karto jam pasakė, kad parduoda šunų dresūros veiklą, o ne savo firmą. <...> Jis (S. Ž.) gruodžio mėn. savo vardu įregistravo mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, tikėjosi, jog įdarbins darbuotoją M. ir toliau vystys dresūros veiklą. <...> Jis (S. Ž.) dar net neturėjo atsidaręs savo įmonės banko sąskaitos. <...> Jis pats užblokavo dresūros mokyklos „Facebook“ puslapį“, paneigia apelianto poziciją, jog S. Ž. nesuvokė, ką 2020 m. lapkričio 24 d. sandoriu, įformintu Paslaugų perdavimo–priėmimo aktu, iš tikrųjų įsigijo iš MB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. lapkričio 24 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo akte yra aiškiai įrašyta, kad S. Ž. „Paslaugos perduotos 2020 m. lapkričio 24 d.“ (t. 1, b. l. 146).

11. Aplinkybę, jog S. Ž. aiškiai suprato, kad įsigijo ne MB „(duomenys neskelbtini)“, o tik šios įmonės nuo 2019 metų realiai ir sėkmingai vykdomą šunų dresavimo veiklą, patvirtina ir tai, jog jis netrukus įsteigė įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo jos vadovu, su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį ir 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė 2 metų laikotarpiui negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 152–153, 157–159, 160). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2020 m. lapkričio 30 d. įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“, o kaip jos veiklos tikslas, be kita ko, nurodyta ir dresavimo veikla (t. 1, b. l. 149).

12. Tai, kad S. Ž. nepavyko susitarti su MB „(duomenys neskelbtini)“ šunų dresavimo pamokas vedusia darbuotoja M. S. ir ji atsisakė jo pasiūlymo dirbti pas jį, savaime nereiškia, jog S. Ž. negalėjo samdytis kito darbuotojo ir tęsti šunų dresavimo veiklos. Minėtame 2020 m. lapkričio 22 d. skelbime K. G. pateikė informaciją, kad dresūros mokykloje dirba viena darbuotoja (M. S.). Liudytoja M. S. apylinkės teismo posėdyje parodė, jog „su K. pasirašė atleidimo sutartį, jai (M. S.) buvo pasakyta, kad kai S. Ž. susitvarkys įmonės dokumentus, su juo reiks pasirašyti darbo sutartį, kad galėtų dirbti pas jį. Po kelių dienų ji susirgo COVID-19, jai skambino S. Ž. ir klausė, kada ji galės pradėti dirbti, klausinėjo, kaip kas vyksta įmonėje. Ji kaip ir planavo pasveikusi pasirašyti darbo sutartį su S. Ž., bet jai nepatiko tai, kad jis neturi jokių žinių apie šunis, ji nenorėjo viso darbo daryti viena. Iš karto jam nepasakė, kad pas jį nesidarbins, tai pasakė vėliau“. Kaltinamosios K. G. parodymus, kad ji su vyru tikėjosi, jog šunų dresūros veikla bus tęsiama S. Ž., kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, patvirtina vaizdo ir garso įrašas, darytas pirmojo G. ir S. Ž. susitikimo metu. 2021 m. sausio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo peržiūrėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame matyti, kad šunų dresavimo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra trys asmenys: S. Ž., K. G. ir G. G.. K. G. aiškina tvarką dėl asmenų įdarbinimo ir išankstinės registracijos. G. G. S. Ž. sako: „<...> ir plius ta sąskaita, būtinai reikia. Kuo greičiau rodom administratoriui jūsų asmeninę sąskaitą ar įmonės, ką jūs ten atsidarysite, ar ne, tada tie mokiniai, kurie ten tęsiasi ir visa kita, tai jie pinigus ves nebe mums, o jums, suprantat, ves? Nes automatiškai dabar jeigu kažkas darysis, viskas tvarkoje, mes priimsim, bet esmė yra ta, kad kristų jums, nes jeigu mes savo veiklą stabdom, vadinasi, jie nebegali eiti pas mus...“ S. Ž. viso susitikimo metu klausosi, ką jam sako G., nieko neklausia, tik linksi pritardamas galva (t. 6, b. l. 120–123).

13. Aptartas S. Ž. elgesys iki ir po 2020 m. lapkričio 24 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove K. G. leidžia pagrįstai teigti, jog jis, nors ir turėdamas, jo paties teigimu, 6 klasių išsilavinimą, tačiau būdamas sveikas, pusamžis vyras (gim. (duomenys neskelbtini) m.), savarankiškai internete susirado MB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, susitiko su G. ir iš jų sužinojo perleidžiamos šunų dresavimo veiklos vykdymo aspektus, todėl, norėdamas įsigyti šį verslą, aiškiai suvokė, kad tokiu sandoriu iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 6 000 Eur įsigijo būtent tik šunų dresavimo veiklą, o ne pačią MB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybė, jog minėtame Paslaugų perdavimo–priėmimo akte sandorio šalys kartu susitarė ir dėl to, kad šunų dresavimo paslaugas įsigyjančiam S. Ž. perduodama socialiniame tinkle „Facebook“ bendrovės vardu atidaryta paskyra, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, ir perleidžiamos teises į abonentą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai, nei teigia apeliantas, patvirtina tai, jog kartu K. G. sąžiningai stengėsi S. Ž. atskleisti ir perduoti visą reikšmingą informaciją, susijusią su perleidžiama jam šunų dresavimo veikla, o ne tokiu būdu panaudojo apgaulę ir įtikino S. Ž., kad jis perka MB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalis).

14. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. G. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, sudarydama aptariamo turinio civilinį veiklos perleidimo (pardavimo) sandorį su S. Ž., veikė teisėtai, o jos minėtame 2020 m lapkričio 22 d. skelbime nurodytos informacijos, jog mokykla parduodama su visu reikalingu inventoriumi, t. y. socialiniais tinklais, darbuotoju, nuomos sutartimis, neturi paslėptų įsipareigojimų ar skolų, kaip teisingai vertino apylinkės teismas, nėra pagrindo laikyti melaginga informacija, sudarančia sukčiavimo sudėčiai aktualų esminės apgaulės požymį. Jokių įrodymų, jog K. G. skelbime apie verslo pardavimą sąmoningai pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ar iškraipė objektyvią tiesą ar kitaip esmingai suklaidino S. Ž. dėl perleidžiamos veiklos perspektyvumo, pelningumo ir pan., byloje nenustatyta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo pripažinti, kad kaltinimas K. G. tuo, jog ji S. Ž. apgaule įtikino, kad jis perka MB „(duomenys neskelbtini)“, yra pagrįstas ir įrodytas.

15. Kitas apelianto argumentas, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog skelbimą apie „Juodojo penktadienio“ išpardavimo akciją K. G. į „Facebooko“ paskyrą įkėlė 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. praėjus trims dienoms po to, kai ji 2020 m. lapkričio 24 d. S. Ž. neva pardavė šunų dresavimo paslaugų veiklą, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pastebi, jog kaltinime suklysta nurodant, jog skelbimą apie „Juodojo penktadienio“ išpardavimo akciją K. G. į „Facebooko“ paskyrą įkėlė 2020 m. lapkričio 24 d. Šis rašymo apsirikimas nekeičia apylinkės teismo motyvų ir padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Apeliantas nepagrįstai neįvertina, jog tiek kaltinamosios K. G., tiek nukentėjusiojo S. Ž. teismo posėdyje apylinkės teisme duoti parodymai apie šunų dresavimo veiklos tęstinumą ir po šios veiklos perleidimo 2020 m. lapkričio 24 d., iki S. Ž. atsidarys savo įmonę, banko sąskaitą, persirašys patalpų nuomos sutartį, priims į darbą šunų dresuotoju darbuotoją, dera iš esmės.

15.1. Kaltinamoji K. G. teismo posėdyje apylinkės teisme, be kita ko, parodė: „<...> Nuo įmonės veiklos pradžios būdavo reguliariai kas kelis mėnesius „Facebook“ puslapyje skelbiamos akcijos, tas pats buvo ir su šia akcija, ji buvo suplanuota iš anksto. <...> Susitarė, jog iki tol, kol S. atsidarys savo įmonę ir banko sąskaitą, iš mokinių gaunami pinigai bus pervedami į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. S. su tuo aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko, nes nebuvo teisinio pagrindo pervesti pinigus į jo sąskaitą, jis neturėjo jokio juridinio statuso. S. buvo suteikti prisijungimai prie „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“, atiduota SIM kortelė, į kurią skambindavo klientai, ir raktai nuo patalpų. <...> Pirmo susitikimo metu, kai padavė pinigus, jis kalbėjo, kad nori veiklos, kuri vykdoma sėkmingai ir nestabdomai, todėl jie nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų mokėjimus, nes iš savo patirties, praktikos žino, kad mokiniai paprastai eina ne vieną mėnesį, nors iš pradžių mokėjo už vieną, didžioji jų dalis būtų ėję ir antrą, ir trečią mėnesį, tuomet pinigai už jų darbą, išdirbtą „Facebook“ puslapį, surastus klientus jau būtų tekę S. Ž.. Jie susitikimo metu sutarė, kad pinigai už dresūros pamokas bus pervedami į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kadangi jis pats prašė nestabdyti veiklos. Tie pinigai liko MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, nebuvo perduoti S. Ž., nes tarp jų nebuvo tokio atskiro susitarimo. Jam nebereikėjo ieškoti naujų klientų, jų kiekis buvo pakankamai didelis, didžioji jų dalis buvo patenkinti M. S. darbu, todėl jie ir toliau būtų pirkę šunų dresūros pamokas. Jai nekilo jokių abejonių, kad S. Ž. nebevykdys šios veiklos, nes jis susitikimų metu kalbėjo apie veiklos plėtrą, buvo „užsidegęs“. <...> Jei M. S. būtų nesutikusi likti dirbti pas S. Ž., tuomet ji (K. G.) būtų prisiėmusi atsakomybę surasti S. Ž. naują trenerį ir jį apmokyti.“

15.2. Nukentėjusysis S. Ž. teismo posėdyje apylinkės teisme, be kita ko, parodė: „Jis (S. Ž.) gruodžio mėn. savo vardu įregistravo mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, tikėjosi, jog įdarbins darbuotoją M. ir toliau vystys dresūros veiklą. G. G. prijungė jį prie dresūros mokyklos „Facebook“ puslapio, jis (S. Ž.) matė šio puslapio turinį, einančią reklamą dėl veiklos Klaipėdoje ir parašė komentarus, kad Klaipėdoje veikla nebevyksta, nurodė savo asmeninį numerį, nes tas numeris, kurį jam perdavė G., jam buvo nereikalingas, jis jo nenaudojo, norėjo jį pakeisti. Jam jo nurodytu telefono numeriu paskambino du žmonės, sakė, kad spalio mėnesį buvo užsisakę šuns dresūros paslaugas, sumokėję pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis (S. Ž.) dar net neturėjo atsidaręs savo įmonės banko sąskaitos.“

15.3. Šiuos kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus pavirtina anksčiau aptartame ir 2021 m. sausio 7 d. apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše užfiksuotas kaltinamosios, jos vyro G. G. ir S. Ž. pokalbio turinys. G. G. S. Ž. sako: „<...> ir plius ta sąskaita, būtinai reikia. Kuo greičiau rodom administratoriui jūsų asmeninę sąskaitą ar įmonės, ką jūs ten atsidarysite, ar ne, tada tie mokiniai, kurie ten tęsiasi ir visa kita, tai jie pinigus ves nebe mums, o jums, suprantat, ves? Nes automatiškai dabar jeigu kažkas darysis, viskas tvarkoje, mes priimsim, bet esmė yra ta, kad kristų jums, nes jeigu mes savo veiklą stabdom, vadinasi, jie nebegali eiti pas mus...“ (t. 6, b. l. 120–123).

16. Taigi, iš aptartų, apylinkės teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų visumos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2020 m. lapkričio 27 d., kada buvo skelbiama „Juodojo penktadienio“ išpardavimo akcija, K. G. turėjo pagrindą manyti, kad šunų dresūros veikla bus sėkmingai tęsiama S. Ž. ir šunų dresavimo pamokas su nuolaida įsigiję klientai jas gaus. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog K. G. apgaulės būdu užvaldė 32 nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Tai, kad nukentėjusieji pinigus už šunų dresavimo pamokas pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o šios įmonės vadovė K. G. neperdavė šių pinigų ginčo veiklą įsigijusiam S. Ž., savaime nerodo apgaulės K. G. veiksmuose. Kaip minėta, tiek ji, tiek pats S. Ž. susitikimo metu susitarė, kad pinigai už šunų dresūros pamokas bus pervedami būtent į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kadangi jis pats prašė nestabdyti veiklos, norėjo šią veiklą tęsti, o savo įmonės ir sąskaitos dar neturėjo.

17. Apeliantas teisingai nurodo, jog kaltinamoji K. G. prisipažino, kad ji neketino teikti šunų dresavimo paslaugų, o siekė parduoti šunų dresavimo veiklą, nes negalėjo šios veiklos vystyti dėl asmeninių priežasčių (laukėsi vaiko). Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo įžvelgti sukčiavimo sudėčiai nustatyti būtiną apgaulės požymį jos veiksmuose. Nukentėjusieji I. A., K. J. (buvusi A.), I. G., K. J., R. P., B. P., E. Ž., D. K., D. D., R. D., R. V. (buvusi G.), G. I., R. J., T. K., R. L., E. M., L. N., L. N., Š. N., N. P., O. R.-L., G. R., R. U., I. V., R. Š., E. V., G. Ž., V. B., L. G., B. Č., M. S., G. L., sumokėję MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už šunų dresūros pamokas, bet jų negavę (ar gavę tik dalį jų), turi teisę reikšti reikalavimus dėl pinigų už nesuteiktas paslaugas grąžinimo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei K. G.. Byloje nėra jokių duomenų, jog S. Ž. tapo MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu ir (ar) perėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, o buvę ir nauji klientai pervesdami pinigus žinojo, kad paslaugas gaus iš S. Ž.. Taigi, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, tarp K. G. ir šunų dresūros mokyklos klientų (nukentėjusiųjų), kurie įsigijo šunų dresūros pamokas, bet jų negavo ar gavo iš dalies ir jiems už tai nebuvo grąžinti pinigai, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini civilinio proceso nustatyta tvarka.

18. Nors K. G., į ją kreipusis nukentėjusiesiems juos iš tiesų pasiuntė pas naują šunų dresavimo paslaugos teikėją S. Ž., tačiau tyrėjams ir teisme neneigė, jog pinigus iš klientų už šunų dresūros pamokas gavo būtent jos vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ji nesislapstė nei nuo S. Ž., nei nuo gausaus nukentėjusiųjų (buvusių ir naujų klientų) būrio ir yra žinoma jiems verslininkė. Taigi, visi klientai, sumokėję MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už dresūros pamokas, bet jų negavę ar gavę iš dalies, išsaugojo teisę nekliudomai reikšti reikalavimus dėl pinigų už nesuteiktas paslaugas (dalies jų) grąžinimo K. G.. Aplinkybė, jog K. G. MB „(duomenys neskelbtini)“ klientų pervestų pinigų nedelsiant ar vėliau nepervedė S. Ž. ar negrąžino klientams, savaime nereiškia, jog ji tokiu būdu piktnaudžiavo jų pasitikėjimu ir įgijo svetimą turtą – nukentėjusiųjų pinigus. Kaip buvo minėta, toks klientų pinigų judėjimo (mokėjimo) už šunų dresavimo paslaugą mechanizmas iš pradžių tenkino tiek ją, tiek S. Ž..

19. Be to, iš nuosprendyje išsamiai aprašytų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad dauguma klientų iš karto supanikavo, kai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos (šunų dresuotojos) M. S. sužinojo, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba ir jie (klientai) galbūt nebegaus užsakytų šunų dresavimo paslaugų. Taigi tokiu būdu būtent minėtoji M. S. paskatino MB „(duomenys neskelbtini)“ visus klientus susiburti į, beje, jos operatyviai sukurtą „Facebooko“ grupę ir kartu paskatino juos kreiptis į policiją dėl galbūt prieš juos įvykdyto sukčiavimo. S. Ž. netrukus po to sulaukė nepatenkintų klientų skambučių, tačiau nebendradarbiavo su K. G., neįdarbino darbuotojo (-jų), galinčio (-ių) suteikti klientams šunų dresavimo paslaugas, o suabejojęs įsigytos veiklos perspektyvumu ir žinodamas, kad M. S. atsisakė dirbti pas jį, taip pat kreipėsi į policiją ir kaltino K. G. sukčiavimu. Taigi, tiek klientai, skubėdami inicijuoti K. G. baudžiamąjį persekiojimą dėl nesuteiktų paslaugų, tiek S. Ž., manydamas, jog K. G. jį apgavo perleisdama šunų dresavimo veiklą, nepagrįstai neįvertino to, jog, jų manymu, pažeistas teises jie pirmiausia gali apginti civilinės teisės nustatyta tvarka. Apeliantas, siekdamas K. G. nuteisimo už sukčiavimo nusikaltimą, selektyviai, paviršutiniškai vertina byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai kriminalizuoja ginčo situaciją, kuri gali būti išspręsta civilinėmis teisinėmis priemonėmis (pareiškus nukentėjusiesiems ieškinius teisme dėl žalos atlyginimo už nesuteiktas paslaugas) ar netgi apskritai taikiai (be teismo), t. y. raštiškai ar žodžiu susitarus klientams tiek su K. G., tiek su S. Ž. dėl pinigų grąžinimo nedelsiant arba dėl įsigytų paslaugų suteikimo per protingą laiką.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai motyvavo, jog vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, turtinių prievolių neįvykdymo atveju taikomas kreditoriaus padėties pasunkinimo kriterijus.

21. Apeliantas teigia, jog teismas neįvertino to, kad K. G. apgaule užvaldė nukentėjusiųjų pinigines lėšas ir apsunkino jiems galimybes atgauti šias lėšas civilinės teisės priemonėmis, nes dalį piniginių lėšų išgrynino bankomatuose: 2020 m. gruodžio 15 d. – 2 500 Eur, 2020 m. gruodžio 23 d. – 200 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 500 Eur, 2021 m. balandžio 26 d. – 740 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 200 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. – 450 Eur, nors iš esmės nebevykdė jokios įmonės veiklos, o dalį jų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė kitai savo vadovaujamai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ „už reklamą“: 2020 m. gruodžio 15 d. – 170 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 1 000 Eur, 2020 m. gruodžio 9 d. – 50 Eur, 2021 m. vasario 6 d. – 100 Eur, 2021 m. vasario 9 d. – 100 Eur, 2021 m. kovo 1 d. – 200 Eur.

22. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto nurodyti MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančių pinigų išgryninimo ar pervedimo į kitą įmonę atvejai savaime neįrodo, jog tokiais veiksmais K. G. sąmoningai siekė sudaryti situaciją, kad klientai, įsigiję dresūros pamokas, negalėtų savo pažeistų teisių atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų suvaržytas, apsunkintas. Pažymėtina, kad K. G. byloje neneigė ir pripažino, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo gauti nukentėjusiųjų pervesti pinigai už šunų dresavimo paslaugas. Jokių duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų (turto) grąžinti nukentėjusiesiems jų sumokėtas už paslaugas pinigus, byloje nėra ir apeliantas tokių duomenų byloje nepateikė. Todėl apylinkės teismui nebuvo ir dabar nėra pagrindo pripažinti, kad K. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išvengė turtinių prievolių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad K. G. atsisakė (atsisako) vykdyti turtinę prievolę nukentėjusiesiems ar piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu sudarė tokią padėtį, kad jie prarado realią galimybę šiuos pinigus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti, ar tokią galimybę ji jiems iš esmės suvaržė.

23. Minėta, jog sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Šiuo konkrečiu atveju byloje patikimai nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė šunų dresavimo veiklą, turėjo daug senų ir naujų klientų, dirbo pelningai, o šią veiklą įmonės vadovė nusprendė perleisti dėl objektyvių priežasčių (laukėsi vaiko). K. G. viešai visiems potencialiems pirkėjams internete įkeltame skelbime išsamiai atskleidė perleidžiamo verslo vykdymo sąlygas. Nukentėjusiesiems pervedus pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, K. G. žinojo, kad galiausiai šios tikslinės lėšos atiteks veiklą naujai įsigijusiam S. Ž.. Jiedu minėto susitikimo metu susitarė, kad kol S. Ž. įsteigs savo įmonę dresavimo veiklai vykdyti, atsidarys banko sąskaitą, buvę ir nauji MB „(duomenys neskelbtini)“ klientai perves pinigus už šunų dresūros pamokas būtent į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Prokuroras nepagrįstai išskiria iš kaltinamosios K. G. duotų parodymų konteksto tai, jog, jos teigimu, ji neketino pervesti nukentėjusiųjų lėšų S. Ž., nes tarp jų nebuvo tokio atskiro susitarimo. Pažymėtina, kad kaltinamoji teismo posėdyje apylinkės teisme kartu parodė ir tai, kad nukentėjusiųjų pinigai liko MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, o S. Ž. nebereikėjo ieškoti naujų klientų, jie buvo patenkinti M. S. darbu, todėl ir toliau būtų pirkę šunų dresūros pamokas. Galiausia, kaip jau minėta, S. Ž. neprieštaravo, jog pinigai už šunų dresūros pamokas būtų pervedami į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes tuo metu jis savo įmonės ir sąskaitos neturėjo ir prašė K. G. tęsti veiklą. Taigi anksčiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro jokio pagrindo manyti, kad K. G. iki šunų dresavimo veiklos perleidimo S. Ž. jau turėjo iš anksto susiformavusią tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą – tiek S. Ž., tiek kitų nukentėjusiųjų (klientų) pervestas į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pinigines lėšas.

Dėl civilinių ieškinių

24. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir nukentėjusiųjų S. Ž., I. A., K. J. (buvusi A.), I. G., K. J., R. P., B. P., E. Ž., D. K., D. D., R. D., R. V. (buvusi G.), G. I., R. J., T. K., R. L., E. M., L. N., L. N., Š. N., N. P., O. R.-L., G. R., R. U., I. V., R. Š., E. V., G. Ž., V. B., L. G., B. Č., M. S., G. L. civilinius ieškinius nusprendė palikti nenagrinėtus. Ši teisės norma nustato, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. K. G. išteisinama BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. nustačius, jog ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

25. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl K. G. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir daryti priešingas išvadas dėl K. G. kaltės. Todėl panaikinti nuosprendį ar jį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. 2023 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-14882 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 14.2.3 punktu, prašoma iš išteisintosios K. G. valstybei priteisti 186,67 Eur už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

27. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

28. Teisėjų kolegija pastebi, jog minėta pažyma iš tarnybos gauta po to, kai 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdyje ši byla buvo išnagrinėta. BPK 301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikta pavėluotai, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl prašomų išlaidų išieškojimo iš išteisintosios, priešingu atveju būtų pažeisti rungtyniškumo, o kartu teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Klaipėdos apygardos teisme gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasEduardas Maškevičius