Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui V. Ū. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ 2015-07-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 297,19 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. Ū..Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-30 teismo įsakymu pareiškimą patenkino.Skolininkui V. Ū. pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas UAB „Skolų departamentas“ 2015-09-15 pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ū. 297,19 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį administruoja 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, savininkas. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 atsakovas nemokėjo bendrijai mokesčių, apskaičiuotų už bendrosios nuosavybės administravimą ir eksploatavimą, šiuo laikotarpiu susikaupė 297,19 Eur dydžio skola. Atsakovas neatsiskaito ne pirmą kartą. Pradinis kreditorius bendrija 2014-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/14/02/07/2 ir 2014-08-18 priėmimo-perdavimo aktu perleido ieškovui UAB „Skolų departamentas“ reikalavimo teisę į skolos iš atsakovo išieškojimą. Naujojo kreditoriaus pranešimas įteiktas atsakovui 2015-02-27, šis nesumoka skolos gera valia.Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. Ū. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrija suteikė atsakovui paslaugų už nurodytą sumą. Atsakovui nežinoma, kokiu pagrindu bendrija skaičiuoja mokesčius už nurodytas paslaugas. Atsakovas nėra davęs sutikimo dėl nurodytų išlaidų, jam taip pat nežinoma, ar dėl šių išlaidų yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Dėl delspinigių atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.Trečiojo asmens 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas yra skolingas bendrijai už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, kitas paslaugas, ir jo skola laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-007-31 yra 297,19 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-25 sprendimu patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. Ū. ieškovo UAB „Skolų departamentas“ naudai 283,05 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 283,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei iš atsakovo priteisė 3,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Trečiasis asmuo ieškinio reikalavimams dėl iš atsakovo reikalaujamų priteisti mokesčių pagrįsti pateikė į bylą namo (duomenys neskelbtini), gyventojų 2002-06-12 susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad dalyvavo 17 gyventojų, taip pat šio namo įgaliotinių 2012-10-24 susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad dalyvavo 3 įgaliotiniai (po vieną iš trijų laiptinių). Nagrinėjamu atveju 2002-06-12 ir 2012-10-24 susirinkimuose priimti nutarimai negali būti laikomi niekiniais, tai – nuginčijami sprendimai. Atsakovas, manydamas, kad 2002-06-12 ir 2012-10-24 susirinkimuose priimti nutarimai pažeidžia jo teises, galėjo juos apskųsti. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, ilgą laiką nemokant mokesčių bendrijai už bendrosios nuosavybės administravimą ir nesiimant teisėtų veiksmų pažeidžiamoms, jo manymu, teisėms ginti, neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens elgesio kriterijų.Nėra pagrindo abejoti, kad 2002-06-12 susirinkime dalyvavo ir nutarimus priėmė namo savininkų dauguma. Byloje nėra duomenų, jog 2002-06-12 susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas būtų ginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja vieno iš butų savininkė R. K. nurodė, kad sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir priežiūros priima butų savininkai. 2012-10-24 namo įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas taip pat. Atsakovui nurodžius, jog dėl jam skaičiuojamų mokesčių nėra priimtų namo savininkų daugumos nutarimų, trečiojo asmens bendrijos atstovas pateikė namo (duomenys neskelbtini), savininkų pasirašytą patvirtinimą, iš kurio matyti, jog 17 iš 18 butų savininkų pritaria bendrijos skaičiuojamiems mokesčiams.Teismas, įvertinęs ginčo situacijos aplinkybes, sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, priežiūrą, išlaikymą. 2012-10-24 Namo įgaliotinių susirinkime nutarta eksploatavimo išlaidų tarifą nuo 0,40 ct/m2 padidinti iki 0,45 ct/m2, taip pat nustatyti 0,05 ct/m2 kaupiamąjį mokestį; mokestį už šiukšlių tvarkymą sumažinti nuo 0,24 ct/m2 iki 0,12 ct/m2. Šildymo sistemos priežiūros tarifas nustatytas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Bendrijos pirmininkas pateikė į bylą detalų paaiškinimą, kaip nustatytas 0,24 ct/m2 šio mokesčio tarifas. Trečiojo asmens atstovai paaiškino, kad išlaidos už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį pagal skaitiklio rodmenis. Ieškovas, trečiasis asmuo nepagrindė, kodėl ginčo laikotarpiu už šiukšlių tvarkymą atsakovui skaičiavo didesnį mokestį, nei būtų pagal 2012-10-24 namo įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtintą tarifą. Teismas darė išvadą, kad neįrodyta, jog atsakovas už šiukšlių tvarkymą turi mokėti pagal didesnį tarifą. Dėl to šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo už šiukšlių tvarkymą priteisė po 17,25 Lt, t. y. po 4,99 Eur kas mėnesį.Trečiasis asmuo neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui delspinigių. Tokiu atveju, kai nėra įstatymo ar šalių susitarimo dėl delspinigių mokėjimo, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto. Reikalavimui dėl delspinigių atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Iš atsakovo reikalaujami priteisti delspinigiai apskaičiuoti 2014 m. birželio ir liepos mėnesiais, tad reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nenustatyta, kad šis terminas būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas (atsakovas) V. Ū. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą nagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisi bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog nors patvirtinta, kad bendriją sudaro ne vienas, o keli daugiabučiai namai, tačiau sprendimai dėl bendrijos skaičiuojamų rinkliavų buvo priimti ne visuotiniame bendrijos narių susirinkime, o tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, todėl bendrijoje nėra priimtų ir teisiškai kitus namo gyventojus įpareigojančių sprendimų. Teismas, motyvuodamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatomis, tačiau priimant 2002-06-12 gyventojų susirinkimo protokolą, tokios įstatymo nuostatos apskritai nebuvo.Teismas neteisingai vertino apklausos rezultatus, kaip pritarimą renkamiems mokesčiams. Iš dokumento „(duomenys neskelbtini) namo buto savininkų apklausa“ matyti, jog joje nėra suformuluotas klausimas, ar gyventojai patvirtina 2012-10-24 įgaliotinių susirinkime priimtiems sprendimams ir/ar juo patvirtina. Teismas, vadovaudamasis 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokolu, visiškai nepasisakė dėl to, jog tiek bendrijos pirmininkas, tiek R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokie įgaliotiniai jokiame bendrijos narių ir/ar gyventojų/savininkų susirinkime išrinkti nebuvo, todėl teismas, priteisdamas skolą, negali vadovautis 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokolu. Apeliantas nesutinka, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“, iš jo gali būti priteista skola todėl, kad šis sprendimas yra negaliojantis (panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“). Jokie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai nenustato jokių rinkliavų tarifų daugiabučių namų bendrijų nariams, kuriuos jie privalėtų mokėti bendrijoms, nes rinkliavos gali būti nustatytos tik bendrijos narių susirinkimuose. Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.?

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), administruoja 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija. Iš pateiktos į bylą mokesčių butui (duomenys neskelbtini), suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 apskaičiuota iš viso 297,19 Eur mokesčių už bendrojo naudojimo reikmėms suvartotą elektrą, šiukšlių tvarkymą, eksploatavimo išlaidas, kaupiamojo mokesčio, šildymo sistemos aptarnavimą, taip pat 2,20 Eur delspinigių. Teismo proceso metu apeliantas pripažino, kad ginčo laikotarpiu nemokėjo bendrijos apskaičiuotų mokesčių. 2014-08-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/14/08/18/2 pradinis kreditorius 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija perleido naujajam kreditoriui UAB „Skolų departamentas“ reikalavimo teisę į priėmimo-perdavimo akte nurodytą 297,19 skolą. 2014-09-02 pranešimu Nr. 14/09/02/7 naujasis kreditorius informavo skolininką apie reikalavimo teisės perėmimą bei nurodė per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti naujajam kreditoriui skolą, skolos administravimo išlaidas ir delspinigius. Pranešime taip pat pažymėta, kad nesumokėjus skolos per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, skola bus išieškoma teismo tvarka. 2015-02-26 pranešimu Nr. 15/02/26/4 UAB „Skolų departamentas“ dar kartą pareikalavo, kad skolininkas sumokėtų nurodytą skolą. Šis pranešimas įteiktas apeliantui 2015-02-27.

Dėl 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2002-06-12 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų surinkimo ir 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokolų

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, negalėjo remtis 2002-06-12 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų surinkimo protokolu ir 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokolu, nes 2002-06-12 protokole užfiksuoti sprendimai nėra priimti, o 2012-10-24 protokole užfiksuotus sprendimus priėmė neegzistuojantis valdymo organas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie ir susiję apelianto argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą ex officio konstatuoja teismas (CPK 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2012-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2013-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju akivaizdžių nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais remdamasis teismas galėtų ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2002-06-12 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų surinkimo ir 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokoluose užfiksuoti sprendimai yra ne niekiniai, o nuginčijami. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ar kiti asmenys šiuos sprendimus būtų nuginčiję, todėl jie yra laikytini teisėtais ir galiojančiais. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2002-06-12 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų surinkimo ir 2012-10-24 įgaliotinių susirinkimo protokoluose užfiksuotų sprendimų negaliojimo atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“

Apeliantas nesutinka, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ iš jo gali būti priteista skola. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ pagrįstas šildymo sistemų, karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punkto priežiūros tarifo apskaičiavimas, t. y. šis sprendimas nėra mokesčio pagrindas, o atsižvelgiant į šį sprendimą, kaip nustatantį maksimalius tarifus, apskaičiuotas reikalaujamas priteisti mokestis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad minėtas sprendimas 2013-07-10 neteko galios priėmus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimą Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ savaime nereiškia, kad atsižvelgiant į jį apskaičiuotas tarifas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pripažinta nepagrįstai reikalaujama priteisti tik ta, remiantis minėtu tarifu apskaičiuota, mokesčio dalis, kuri būtų sąlygota tarifo dalies, viršijančios 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ nustatytus maksimalių tarifų dydžius. Tokių argumentų apeliantas neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisako.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto V. Ū. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.