Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-457-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-149-847/2015Nuosprendis · 2015-12-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-16Panevėžio apygardos teismas
  3. T-34-847/2016Nutartis · 2016-03-25Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-40-847/2016Nutartis · 2016-04-12Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-38-847/2016Nutartis · 2016-04-21Panevėžio apylinkės teismas
  6. T-88-434/2016Nutartis · 2016-08-22Panevėžio apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-14Kauno apygardos teismas
  8. T-2277-753/2018Nutartis · 2018-11-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1S-457-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00523-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-457-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00523-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl 2018 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Č., nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m. To paties teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 5 d., pabaiga – 2019 m. kovo 3 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Nuteistojo įsitikinimu, liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Skunde teigiama, jog vertinant nuteistojo atliktą bausmės dalį, matyti, kad nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis 11 mėnesių 4 dienos, (Komisijos svarstymo dienai 2018 m. kovo 29 d.), o šiuo metu likę mažiau nei 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra tik 57 balai iš 168 galimų balų, t.y. jis sumažėjo nuo 64 balų. Tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinė nusikalstamumo rizika yra vidutinė.Nuteistojo teigimu, vertinant jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, matyti, kad yra vertinamas kaip nepriekaištingas. Per bausmės atlikimo laiką tik vieną kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausmine nuobauda (nuobauda negaliojanti), už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo du kartus paskatintas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus, kadangi jis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir toliau jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymėjo teigiama darbine motyvacija. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose. Nors ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau prisiima atsakomybę už savo teisės pažeidimus, sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus. civilinis ieškinys yra nuosekliai dengiamas. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Nuteistojo įsitikinimu, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalsta nuteistojo elgesio laisvėje.Nuteistojo M. Č. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. Č. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, priteistus civilinius ieškinius dengia iš darbinių pajamų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, baigė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklauso nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 2 kartus paskatintas už gerą elgesį ir gerai atliekamus darbus, 1 kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine nuobauda, šiuo metu nuobauda negalioja. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 balai, iš kurių 35 balai sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, M. Č. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo 7 balais. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius, tačiau kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis prieš padarydamas nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, antrą kartą jis padarė būdingo modelio sunkų nusikaltimą, vėliau pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl akivaizdu, jog yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą ir nors šios nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie nuteistojo veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi, tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, nustatyti (vadovaujantis OASys vertinimo metodika) pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: ankstesnė nusikalstamo elgesio rizika; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas). Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo M. Č. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, taip pat smurtiniu elgesiu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti smurtinio elgesio ir galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. Č. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Č. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas