Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., D. A., R. M. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

D. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį: dėl A. K. turto vagystės – laisvės atėmimu 2 metams; dėl V. A. turto vagystės – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) sandėlio – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – dėl geležinkelio bėgių dalių vagystės – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - dėl A. R. turto įgijimo panaudojant apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto A. R. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - dėl neteisėto disponavimo svetima, A. R. elektronine mokėjimo priemone – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytos 3 dienos laikinojo sulaikymo.

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl vagystės ir (duomenys neskelbtini) sandėlio ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – dėl A. R. turto įgijimo panaudojant apgaulę – areštu 30 parų; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto A. R. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo – areštu 35 paroms; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto disponavimo A. R. elektronine mokėjimo priemone – areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta arešto 35 paroms bausmė.

iš D. A., M. V. ir S. A. solidariai A. K. 900 EUR;

iš D. A., S. A., R. B. ir R. M. solidariai B. r. M. ŽŪB 521 EUR;

iš D. A. ir M. Č. solidariai (duomenys neskelbtini) ministerijos 17 EUR ;

iš D. A., M. V., S. A. ir A. A. solidariai A. R. 980 EUR.

Nepilnamečiui A. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteista A. R. iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą G. A. 245 EUR.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. V., S. A., R. B., M. Č., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir S. A., 2014 m. rugsėjo 1-2 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Biržų r., M. k., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą – A. K. priklausančią fermą ir kur pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausančius 4 metalinius lovius ir 14 metalinių tvorų bendros 900 EUR vertės.

D. A. ir R. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su S. A. ir R. B., 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario 5 d. laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, B. r., S. k., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo B. rajono (duomenys neskelbtini) sandėlio išorinės sienos slaptai pagrobė svetimą turtą – B. rajono (duomenys neskelbtini) priklausančius tris ventiliatorius 216 EUR bendros vertės.

D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir R. B., 2015 m. kovo 5 d., apie 20 val., Biržų r., J. k., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į patalpas – V. A. priklausantį tvartą ir pirtį ir iš tvarto pavogė metalinį lovį su gardo tvora 90 EUR bendros vertės, iš pirties – ketaus plokštę su 8 rinkėmis 55 EUR bendros vertės, padarydami nukentėjusiajam V. A. 145 EUR turtinę žalą. Tęsdami nusikalstamą veiką, tuoj po to, 2015 m. kovo 5 d., apie 20 val. 30 min., Biržų r., J. k., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą A. E. (mirusio 2014-11-19) sodyboje, išimdami gyvenamojo namo langą įsibrovė į patalpą – A. E. namą ir iš namo slaptai pagrobė svetimą turtą (kurio priklausomybė kol kas nenustatyta) - trejas metalines groteles, du metalinius lankus, dvejas krosnies dureles, vandens pašildymo bakelį, krosnies dvejas groteles, aliuminio puodą, puodo dangtį, aliuminio dubenį, samtį be rankenos, apvalų dubenį - kiaurasamtį, vieną sparnuotę, kiaurasamtį su rankena, krosnies viršaus įvairias metalines dalis 8,60 EUR vertės, padarydami 8,60 EUR turtinę žalą.

Taip pat D. A. nuteistas už tai, kad su M. Č. 2015 m. kovo 21 d., apie 14 val., B. m., P. gatvėje, ties pastatais, pažymėtais (duomenys neskelbtini) , veikdami bendrininkų grupėje, slapta pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – t.y. nuardė ir pagrobė į Kultūros paveldo sąrašą įtraukto (duomenys neskelbtini) viršutinės konstrukcijos detales – 18 vnt. padėklų R-22 ir 68 vnt. bėgvinių nuo pirmo kelio ir iešmų Nr. 5, 9, 13, 15, 23, nuo iešmo Nr. 13 kairės pusės smailės kengę su užtvirtinimo elementu bendros 17 EUR vertės, kurie priskirti didelės reikšmės valstybės saugomam kultūros paveldo objektui, įrašytam į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ), padarydami (duomenys neskelbtini) 17 EUR turtinę žalą.

Be to, D. A. nuteistas už tai, kad su M. V., S. A. ir A. A., 2015 m. balandžio 21 d., apie 16 val. 30 min., B. r., N. k., būdami D. A., G. A. ir A. A. namuose, veikdami bendrininkų grupėje, kartu dalyvaujant V. A., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris nėra šio nusikaltimo subjektas (neturi 14 metų), iš A. R. pakabinto švarko kišenės slaptai pagrobė svetimą turtą - A. R. pinigus – 30 EUR ir jam priklausančią AB „(duomenys neskelbtini) “ banko mokėjimo kortelę, t.y. neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą. Tęsdami nusikalstamą veiką, taip pat jie 2015 m. balandžio 21 d., 19:24 val. ir 19:27 val. B. m., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „(duomenys neskelbtini) “ banko bankomate, ir 2015 m. balandžio 22 d. 08:54 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „(duomenys neskelbtini) “ banko bankomate, veikdami tų pačių iš anksto susitarusių asmenų grupėje, neteisėtai panaudodami A. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai tris kartus panaudodami svetimą – A. R. mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini) “ banko mokėjimo kortelę, per tris kartus iš A. R. sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 950 EUR ir juos pasisavino, t.y. apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam A. R. 980 EUR turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Dž. A. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Mano, kad nubaustas per griežtai. Prašo atsižvelgti į tai, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra daugiavaikis tėvas, sugyventinė nedirba, todėl skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė itin pakenks šeimos interesams. Prašo švelninti paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių gauta apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, kaltę neigia, prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais jo skundo argumentais nesutinka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

Nuteistojo R. M. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – bendrininkų grupėje pagrobus M. žemės ūkio bendrovei priklausančius tris ventiliatorius su varikliais, buvusius prie grudų sandėlio, visiškai patvirtina kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų nuteistųjų Dž. A., S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat nuteistojo R. B. nuoseklūs viso proceso metu parodymai, kurie sutapo esminėse detalėse. Minimi asmenys apklausiami vienodai parodė, kad prie grūdų sandėlio, nuo kurio pavogė ventiliatorius, R. B. nuvyko arklio traukiamomis rogėmis, o Dž. A., S. A. ir R. M. – pastarojo vairuojamu automobiliu. Įvykio vietoje R. M. liko laukti prie ant kelio stovėjusio automobilio, o Dž. A., S. A. ir R. B. nuvyko prie sandėlio, iš kur paėmė variklius ir arklio traukiamomis rogėmis atgabeno iki kelio, iš kur juos R. M. savo automobiliu VW Passat su priekaba nugabeno į Dž. A. sodybą, kur variklius R. M. priklausančiu kampiniu šlifuokliu supjaustė, po to vėl sukovė į R. M. automobilį ir šis juos išsivežė, prieš tai Dž. A. padavęs daugiau nei 90 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu ir R. M. 2015 m. vasario 26 d. apklausos įtariamuoju metu kaltu prisipažino, parodė, kad Dž. A. jam pasiūlė važiuoti į sandėlius paimti variklių, tačiau jis tai daryti atsisakė, tačiau sutiko sumokėti juos už atlygį pasiimti, jei Dž. A. juos atgabentų iki savo sodybos. Po kelių valandų su Dž. A. ir dar dviem asmenimis jis Dž. A. kvietimu nuvažiavo netoli sandėlio, kur prie kelio varikliai jau buvo atgabenti ir jis savo automobiliu nuvežė juos pas Dž. A., kur jie buvo supjaustyti jo kampiniu šlifuokliu, po ko jis Dž. A. sumokėjo apie 100 eurų ir metalą išsivežė namo, kur jie ir buvo rasti atliktos kratos metu ( 5 t. b.l. 17-18).

Nors vėliau tokių aplinkybių R. M. nebepatvirtino, pateikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą ir pirmosios instancijos teisme jis kaltę dalyvavus M. žemės ūkio bendrovei priklausančių variklių vagystėje neigė, taip pat R. M. nurodytą aplinkybę, kad vežant variklius nuo kelio iki Dž. A. sodybos R. M. nežinojo, kad jie vogti, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Dž. A. bei S. A., tačiau tokius šių nuteistųjų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir įvertino kaip siekį padėti R. M. išvengti atsakomybės, nes apklausiami pirmos instancijos teisme jie negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl pakeitė savo ankstesnius parodymus apie R. M. vaidmenį nusikaltimo padaryme. Be to, būtent tokias kaip ir ikiteisminio tyrimo metu visi nuteistieji dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, pirmos instancijos teisme parodė nuteistasis R. B.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teisme Dž. A. ir S. A. parodymai, kad R. M. nedalyvavo nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, visiškai paneigti skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais motyvais.

R. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neturėjo remtis jo pirminiais parodymais, nes jie neatitinka tikrovės, tyrėja juos surašė remdamasi prieš tai duotais kitų kaltinamųjų parodymais, o jis protokole pasirašė neskaitęs savo parodymų dėl sutrikusio regėjimo, dėl ko jam, be kita ko, turėjo būti garantuota teisė į gynybą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais jo skundo argumentas nesutinka.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja V. K., atlikusi įtariamojo R. M. apklausą, parodė, kad apklausiamas R. M. parodymus davė savo valia, surašius parodymus jis minėjo, kad blogai mato, apklausos tekstą skaitė ilgai, prie lango. Ji pasisiūlė perskaityti, tačiau jis atsisakė ir pats perskaitęs pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėta policijos pareigūnė atlikdama įtariamojo apklausą atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, galėtų būti šališka ar suinteresuota nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl abejoti jos parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Be to, prieš apklausiant R. M. įtariamuoju, jis pats savo ranka įrašė, kad kaltę pripažįsta, po apklausos protokolu parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė, jokių pastabų neišreiškė ( 5 t. b.l. 17-18). Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais R. M. parodymais, nes, kaip minėta, šiuos parodymus visiškai patvirtina kitų nuteistųjų parodymų visuma.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje būtų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, duodantys pagrindą manyti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą. Byloje nėra aplinkybių, numatytų BPK 51 straipsnio 1 dalyje dėl kurių gynėjo dalyvavimas R. M. apklausoje būtų buvęs būtinas. Tai, kad jam yra pasilpęs regėjimas, kaip skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodė nuteistasis R. M., savaime negali būti prilyginama fiziniam trūkumui, dėl kurio proceso dalyvis negalėtų savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, nes, pirmiausia, kaip minėta, jis apie tokią savo negalią pareiškė tik teisme, nors prieš apklausiant įtariamuoju teisę turėti gynėją jį apklaususi tyrėja išaiškino, tačiau R. M. protokole savo ranka padarė įrašą, kad gynėjas jam nereikalingas (5 t. b.l. 14,15), be to, iš teisme pateikto R. M. akinių recepto matyti, kad jo regėjimas abiem akimis (+1,75) nėra toks, kad aplinkybę, jog įtariamasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, šiuo atveju būtų galima pripažinti nuteistojo teisių į gynybą pažeidimu.

Tokiu būdu nuteistojo R. M. parodymai apylinkės ir apeliaciniame teisme, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, byloje esančių įrodymų visumai akivaizdžiai prieštarauja ir atmetami kaip nepagrįsti. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. M. nusikaltimo darymo metu buvo nusikaltimo vietoje ir laukė, kol kiti bendravykdytojai nuo sandėlio atgabens ventiliatorius iki jo automobilio, po ko R. M. juos iš įvykio vietos išvežė. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad R. M. į nusikaltimo darymą betarpiškai įsijungė, kai svetimas turtas – ventiliatoriai dar nebuvo užvaldyti ir R. M. atlikti veiksmai – grobiamo turto išvežimas iš įvykio vietos buvo būtina sąlyga, kad turtu galėtų disponuoti savo nuožiūra nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarę asmenys, t.y. R. M. asmeniškai ir sąmoningai, suprasdamas daromos veikos esmę, į nusikaltimo darymą įsijungė, kai nusikaltimas dar nebuvo baigtas ir atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje aprašytus veiksmus, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, galėjo būti paskirta švelnesnė nei laisvės apribojimas bausmė.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Įvertino tai, kad apeliantas įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas. Nors jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, kurios dydis mažesnis už šios bausmės numatytą galimą vidurkį. Dėl to, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei skirta, nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. A. ir D. A. paskirtų bausmių

Šie apeliantai neginčydami savo kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų, nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, A. A. prašo atsižvelgti, kad jis nepilnametis, mokosi ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, o Dž. A. prašo švelninti bausmę, nes vienintelis išlaiko savo šeimą.

Šioje vietoje pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmenims, padariusiems nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, apribojant nuteistųjų teises ir laisves. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Dž. A. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis yra penktas, iki tol jis buvo teisiamas už įvairių, taip pat ir analogiškų veikų padarymą. Prieš tai jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jau buvo paskirtos švelnesnės – laisvės apribojimo, arešto bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimas. Be to, Dž. A. atžvilgiu jau buvo taikytos nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios įstatymuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog tai nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnio 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Dž. A. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu. Taip pat jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Dž. A. už visas jo padarytas veikas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės savo rūšimi yra ir teisingos ir teisėtos.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už 7 tyčinius – 4 apysunkius, 2 nesunkius ir 1 sunkų nusikaltimus. Be to, už jo padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Apylinkės teismas Dž. A. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė žymiai mažesnė nei sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, o paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atsižvelgiant į apelianto atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį, apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus, administracinius baustumus ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma aiškiai per griežta, dar labiau ją mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

A. A. skundžiamas nuosprendis yra antras, prieš tai jo atžvilgiu priimtu 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, apeliantui buvo paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, kurią A. A. atlikęs ir iš probuojamų asmenų registro išbrauktas 2012 m. lapkričio 26 d. ( 5 t. b.l. 29).

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, jei jie buvo nuteisti ir už tyčinius apysunkius nusikaltimus, realiai atlikę paskirtą bausmę ir jei po bausmės atlikimo nepraėjo treji metai. Kadangi A. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, kurias jis padarė 2015 m. balandžio 21 d., t.y. nepraėjus trejiems metams po bausmės atlikimo, laikoma, kad jis nusikalto neišnykus teistumui. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad teistumas A. A. išnykęs. Byloje yra duomenys ir apie tai, kad A. A. baustas administracine tvarka ( 5 T. b.l. 36).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Už BK 214 ir 215 straipsniuose numatytus nusikaltimus gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir arešto bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių – padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, jų pobūdį, apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme, asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį – atsakomybę lengvina tai, kad A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad teisiamasis nepilnametis, mokosi. Tokiu būdu į visas skunde minimas aplinkybes skiriant bausmę A. A. buvo atsižvelgta, dar kartą atsižvelgti į jas nėra pagrindo. Šioje vietoje pažymima, kad byloje yra duomenys apie tai, kad A. A. dažnai praleidžia pamokas ir jų praleidimas nėra pateisintas ( 5 T. b.l. 41), todėl apelianto skundo teiginiai, kad arešto bausmė turės neigiamos įtakos jo mokslams, deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirta arešto bausmė savo rūšimi yra teisinga ir būtent tokia bausmė geriausiai padės pasiekti bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, o paskirta galutinė subendrinta 35 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. A., D. A., R. M. apeliacinius skundus atmesti.