Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos 2018 m. birželio 19 d. įsigaliojusio nuosprendžio, kuriuo J. L., Latvijos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje ir 218 straipsnio 2 dalyje, dalies, kuria nuspręsta iš J. L. Valstybinio iždo naudai išieškoti 274 044,66 eurų turtinės žalos atlyginimą, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Latvijos Respublikos Rigos apygardos Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 19 d., J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje ir 218 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 14 d., remdamas neteisėtus SIA „J. L.“ pareigūnų N. L. ir J. R. veiksmus, t. y. užtikrino ir padėjo naudoti SIA „G.“ dokumentus, rekvizitus ir antspaudus SIA „J. l.“ ūkinėje veikloje, taip pat parengti apmokestinamųjų sandorių dokumentus realiai neįvykusiems sandoriams, kai SIA „J. l.“ pareigūnai pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis mokestinėse deklaracijose dėl ūkinės veiklos dokumentų, dėl to nebuvo užtikrintas mokesčių apskaičiavimas ir sumokėjimas, kaip nustatyta norminiuose aktuose, sudarė sąlygas SIA „J. l.“ išvengti mokesčių, dėl ko SIA „J. l.“ į valstybės biudžetą nesumokėjo 143 311,21 latų arba 203 913,48 eurų PVM ir nepagrįstai 52 224,82 latų, arba 74 309,22 eurų, padidino iš biudžeto grąžintiną PVM sumą, iš viso valstybei buvo padaryta 195 536,03 latų, arba 278 222,71 eurų, nuostolių. Minėtu nuosprendžiu nuspręsta, be kita ko, iš J. L. Valstybinio iždo naudai išieškoti 274 044,66 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos 2018 m. birželio 19 d. įsigaliojusio nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta iš J. L. Valstybinio iždo naudai išieškoti 274 044,66 eurų turtinės žalos atlyginimą, pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, kad J. L. turi atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje UAB „P.“, atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje UAB „R. P.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašydama pripažinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš J. L. Valstybinio iždo naudai išieškoti 274 044,66 eurų turtinės žalos atlyginimą, ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikos teisingumo ministerija nurodo besivadovaujanti Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR).

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2T-76-553/2023 sprendė analogiško pobūdžio Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymą leisti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusį Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo sprendimu suinteresuotas asmuo buvo pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalį už mokesčių ir jiems prilygintų mokėjimų vengimą, iš suinteresuoto asmens Latvijos Respublikai priteistas žalos atlyginimas. Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašyme nurodyta, jog suinteresuotas asmuo turi banko sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje UAB „R. P.“.

Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas bylą Nr. 2T-76-553/2023 konstatavo, jog suinteresuotas asmuo buvo nuteistas dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo. Mokestiniai teisiniai santykiai yra viešosios teisės dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023). Todėl nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikytinos 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos.

Nors Reglamentas Nr. 1215/2012 taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį ir netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus, o nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl suinteresuoto asmens nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017). Todėl sprendžiant dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013). Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento Nr. 1215/2012 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą galima tik kreipiantis su prašymu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo dėl konkrečių Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 2 dalį, bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje. Vadovaudamasis minėtais argumentais Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teismo sprendimai, patenkantys į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais, o Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai išaiškino teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2T-76-553/2023 spręstas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas yra analogiškas nagrinėjamam šio proceso metu: prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikytinos ne Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR, bet Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos – Latvijos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikoje veikiantį antstolį ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,

nutaria:

Palikti nenagrinėtą Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos 2018 m. birželio 19 d. įsigaliojusio nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje ir 218 straipsnio 2 dalyje, dalies, kuria nuspręsta iš J. L. Valstybinio iždo naudai išieškoti 274 044,66 eurų turtinės žalos atlyginimą, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.