Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal G. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad yra skolinga kreditoriams 9 119,69 Lt ir 108 932,03 EUR, skolų mokėjimo terminai yra suėję. Pagrindinės pareiškėjos nemokumą sukėlusios priežastys susijusios su 2006 m. iš AB SAMPO bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas) paimta 300 000 Lt paskola naujo buto įsigijimui, į šią sumą įskaičiavus ir 80 000 Lt buto įrengimui. Paskolos sutarties sudarymo metu pareiškėjos pajamos siekė 4 000 – 5 000 Lt per mėnesį, todėl pareiškėja galėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Buto įrengimui paimtos paskolos nepakako, todėl pareiškėja paėmė papildomą vartojamąją paskolą būsto remontui – 40 000 Lt. Po metų, nutraukus kai kurias autorines sutartis ir ženkliai sumažėjus pareiškėjos pajamoms, susidarė didelė skola. 2008 m. su banku buvo sudarytas susitarimas dėl kredito refinansavimo. 2009 m. pareiškėja išėjo vaiko auginimo atostogų. 2010 m. pabaigoje išsiskyrusi su vaiko tėvu, su kuriuo nebuvo sudariusi santuokos, dėl mažamečio vaiko priežiūros pareiškėja nebegalėjo dirbti ir atsiskaityti su banku. Kompromiso su banku rasti nepavyko ir skola buvo perduota antstoliui išieškojimui. Šiuo metu pareiškėja nedirba, yra registruota darbo biržoje, visos jos gaunamos pajamos yra vaiko tėvo vaiko išlaikymui skiriami pinigai – 600 Lt. Jokių kitų pajamų pareiškėja negauna ir nenumato gauti. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Visam pareiškėjai priklausančiam turtui yra taikomas areštas. Pareiškėjos vardu registruotų automobilių nėra. Pareiškėja yra atidariusi sąskaitas bankuose: AB SEB banke, Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir AB DNB banke, tačiau jose lėšų nėra. Grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų, kitų vertybinių popierių pareiškėja neturi, taip pat neturi ir nėra įkeitusi jokio kito turto, nėra užtikrinusi prievolių įvykdymo jokiais kitais būdais, neturi kitų, pareiškime nenurodytų, įsipareigojimų. Pareiškėja viena augina nepilnametį sūnų D. G., prie kurio išlaikymo prisideda vaiko tėvas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad pagrindinės pareiškėjos G. A. nemokumą sukėlusios priežastys susijusios su 2006 metais paimta paskola būstui įsigyti ir jos nedarbu, ryšium su vaiko gimimu. Byloje yra surinkti įrodymai, kad 2012-10-11 pateiktas Banko prašymas Vilniaus miesto 15-ajam notarų biurui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2012-11-15 išduotas vykdomasis įrašas dėl 96 200,24 Eur. Pagal kreditoriaus Danske Bank A/S duomenis, 2014-06-11 dienai pareiškėjos skola bankui yra 99 555,17 Eur (344 600,27 Lt). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjai G. A. nuosavybės teise priklauso butas su terasa (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka. Pareiškėjos skola bankui yra išieškoma iš įkeisto turto pardavimo. 2013-06-17 Turto vertės nustatymo pažyma nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 365 000 Lt (b. 1. 189). Todėl teismas padarė išvadą, kad rinkos kaina pardavus pareiškėjai priklausantį butą, skola bankui bus ne tik padengta visiškai, bet ir atsiras lėšų kitų kreditorių įsiskolinimams padengti. Dauguma kitų pareiškėjos kreditorių yra komunalines paslaugas teikiančios bendrovės - UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus energija“, tačiau teismas suabejojo dėl šių kreditorių skolos dydžio pareiškėjos atžvilgiu. Nustatė, kad pareiškėjai priklausančiame bute yra registruota jos sesuo su vaikais, o tai reiškia, kad komunaliniais patarnavimais galimai naudojasi ne viena pareiškėja, todėl ji turi teisę išsiieškoti dalį skolos iš kitų buto gyventojų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nurodė, jog ji yra bedarbė, o tai reiškia, kad negauna jokių pajamų, yra registruota darbo biržoje ir laukia darbo pasiūlomo, tačiau byloje esanti pažyma apie pareiškėjos įsidarbinimus už 2010-01-01 - 2014-06-30 laikotarpį, rodo, kad paskutinę nedarbo draudimo išmoką pareiškėja gavo 2013-06-01. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebesilankė darbo biržoje, negavo bedarbio pašalpos, taigi nuo 2013 metų birželio negali oficialiai savęs deklaruoti kaip bedarbės. Be to, priėmus nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paaiškėjo aplinkybės, kurias nuo teismo ir kreditorių pareiškėja nuslėpė - pareiškėja sudarinėja autorines sutartis ir vykdo veiklą iš kurios gauna pajamų. Šių aplinkybių pareiškėja neginčijo ir jas patvirtino, tačiau ji nepateikė teismui nei vienos autorinės sutarties ar kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie jos gaunamas pajamas. Pareiškėjai slepiant savo pajamas, teismas sprendė, kad jis negali nustatyti jos mokumo būklės kitų kreditorių atžvilgiu, taip pat padarė išvadą, kad realizavus pareiškėjos turtą bankui, skola galimai bus padengta visiškai. Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina FABĮ 5 str. 8 d. 1-2 p. pagrindu.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos G. A. iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagrindinę priežastį, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, teismas įvadino kaip pareiškėją esant mokia. Tačiau G. A. teismui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jos nemokumą. Pirmiausia pareiškėja nurodė savo finansinę būseną, t.y. kad yra nemoki, šiuo metu niekur nedirba, turi skolų ir neturi jokios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja teismui nurodė, kad jai kartais pavyksta sudaryti autorines sutartis, paskutinį kartą tokio tipo sutartį pareiškėja sudarė 2014 m. vasario mėnesį, už ją gavo atlygį ir šiuos duomenis planavo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismo posėdžio, dėl bankroto bylos iškėlimo, metu, tačiau posėdis nebuvo atidėtas, byla buvo nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant ir ji šių duomenų teismui pateikti neturėjo galimybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos sudarytą autorinę sutartį įvardijo, kaip pajamų slėpimą. Pažymėtina, kad pareiškėja jokių pajamų neslepia ir neslėpė, o teismas patikrinęs Sodros duomenų bazę pareiškėjos pajamų pagal šią sutartį nematė, nes pajamos bus matomos tik pateikus pajamų deklaraciją, o pajamų deklaracija už 2013 m. yra teikiama tik 2014 m. Darytina išvada, kad pareiškėja yra sąžininga ir visais įmanomai būdais stengiasi užsidirbti pinigų tam, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, savo pajamų neslėpė, priešingai pati informavo teismą, kad buvo sudariusi autorinę sutartį ir gavo pajamas. Pareiškėjos finansinė būsena yra kritinė, todėl galimybės atsiskaityti su kreditoriais pareiškėja neturi.

Teismas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. pareiškėja nebegauna socialinių išmokų iš Valstybinės darbo biržos, todėl laikytina, kad pareiškėja darbo biržoje nėra registruota ir negali būti laikoma bedarbe. Pažymėtina, kad Valstybinės darbo biržos išmokos yra mokamos tik pusę metų nuo įsiregistravimo biržoje dienos, vėliau asmuo nėra išbraukiamas iš ieškančiųjų darbo sąrašų, tačiau jam nebėra mokama pašalpa.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-20 nutartimi padarė išvadą, kad G. A. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vertas 365 000 Lt. Realizavus šį turtą būtų visiškai padengta tiek pagrindinio kreditoriaus - banko, tiek kitų kreditorių reikalavimai. Tačiau ši teismo išvada neatitinka realybės. Pareiškėjai priklausantį turtą, prieš teikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos G. A. iškėlimo, antstolis V. M. siūlė parduoti už 292 000 Lt, tokia buvo turto kaina pirmose varžytinėse. Pardavus butą už tokią kainą, bankui G. A. liktų skolinga apie 84 000 Lt, tokios sumos pareiškėja kreditoriui grąžinti negalėtų. Reali buto vertė yra žymiai mažesnė, šią aplinkybę patvirtina ir antstolio V. M. turto paradavimo varžytinėse rezultatas - turtas nebuvo parduotas.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį padarė išvadą, kad pareiškėja slepia pajamas, todėl yra nesąžininga, be to yra moki. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti.

Dėl apeliantės mokumo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatuodamas apeliantę esant mokia nurodė, kad pagal kreditoriaus Danske Bank A/S duomenis, 2014-06-11 dienai pareiškėjos skola bankui yra 99 555,17 Eur (344 600,27 Lt). G. A. nuosavybės teise priklauso butas su terasa (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka. Pareiškėjos skola bankui yra išieškoma iš įkeisto turto pardavimo. 2013-06-17 Turto vertės nustatymo pažyma nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 365 000 Lt (b. 1. 189). Todėl teismas padarė išvadą, kad rinkos kaina pardavus pareiškėjai priklausantį butą, skola bankui bus ne tik padengta visiškai, bet ir atsiras lėšų kitiems įsiskolinimams padengti. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė apeliantės įsiskolinimo bankui dydį. Kreditoriaus Danske Bank A/S duomenis (b.l. 185), 2014-06-11 dienai visa pareiškėjos skola bankui yra ne 344 600,27 Lt, o 408 971,40 litų. Todėl net ir pardavus apeliantei priklausantį butą už pilną jo rinkos kainą – 365 000 litų ji nesugebėtų padengti savo įsiskolinimo net pagrindiniam kreditoriui. Kreditorių esant ir daugiau yra visiškai akivaizdu, kad pareiškėja yra nemoki.

Dėl apeliantės sąžiningumo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatuodamas apeliantę esant nesąžininga nurodė, kad ji nuo teismo ir kreditorių slepia savo pajamas, nes sudarinėja autorines sutartis, gauna pajamas, tačiau teismo apie tai neinformuoja. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga, niekaip negalima sutikti su tokia išvada. Byloje yra tik viena pačios apeliantės pateikta 2014 metais sudaryta autorinė sutartis. Sodros duomenų bazėje pareiškėjos pajamų pagal šią sutartį nematyti, nes pajamos bus matomos tik pateikus pajamų deklaraciją, o pajamų deklaracija už 2013 m. yra teikiama tik 2014 m. Iš kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ nurodomo straipsnio matyti tik tai, kad pareiškėja dalyvavo organizuojant renginį, kuriame tarp jo organizatorių kilo konfliktas. Tačiau iš straipsnio turinio nematyti, jog pareiškėjai buvo sumokėta. Be to skolininko siekis užsidirbti yra tik skatintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2013 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankroto bylą G. A. buvo atsisakyta iškelti būtent dėl to, kad nedirba ir negauna jokių lėšų. Ši nutartis 2014 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikinta.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 1-2 p. pagrindu, todėl ginčijama nutartis naikintina.

Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, todėl, panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos G. A. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.