Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-253-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2A-253-460/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
S. S., A. S.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-253-460/2012

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. -24-3-01287-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 21.4.2.6; 75.4.1; 78.2.1; 128.16.1; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. kovo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1512-867/2011 pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. prašymą trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pareiškėjo (apelianto) A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nutraukti 1993-07-31 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų 2011-07-22 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad dėl skirtingo požiūrio į šeimą, gyvenimą, skirtingų asmenybės ir charakterio savybių bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena metus laiko. Mano, kad nebėra galimybės išsaugoti šeimą, todėl prašė netaikyti termino susitaikymui. Nurodė, kad santuokos metu įgytą turtą pasidalijo notaro patvirtinta sutartimi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjai po santuokos nutraukimo įsipareigojimus pagal 2011-02-19 su banku sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350 vykdytų solidariai, o jų prievolės įvykdymo užtikrinimui banko naudai įkeistas turtas išlieka iki įsipareigojimų įvykdymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad palaiko prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir prašė jį tenkinti bei patvirtinti jos ir pareiškėjo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad dėl skirtingo požiūrio, skirtingų charakterių kartu su pareiškėju nebegyvena santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda apie metus laiko, susitaikyti atsisako. Paaiškino, kad turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ja. Nurodė, kad santuokos metu įgijo du butus ir notaro patvirtinta sutartimi dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo šie butai tarpusavyje padalyti, tai yra jai atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui butas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad daugiau nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, išskyrus kreditorių AB DNB banką.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad palaiko prašymą ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė patvirtinti jo ir pareiškėjos sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad turi tik vieną kreditorių, tai yra AB DNB banką, o dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra sudarę notarinę sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-08-19 sprendimu nusprendė: prašymą patenkinti; santuoką, įregistruotą 1993-07-31 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.138, tarp A. S. ir S. S. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo J.), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes: pareiškėjui A. S. – „S“, pareiškėjai S. S. – „S“; patvirtinti 2011-07-22 tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: nustatyti, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka; nepilnamečio sūnaus R. S. ir nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su jų motina, tai yra pareiškėja S. S.; šalys susitarė, kad tiek S. S., tiek A. S. toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų R. S. ir G. S. auklėjime; A. S. ir toliau rūpinsis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidės prie sąlygų sūnums mokytis sudarymo; šalys susitarė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu; S. S. įsipareigojo netrukdyti A. S. nuolat ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei iš anksto suderinus netrukdyti jiems laikinai iki vieno mėnesio terminui išvykti su A. S. į kitą miestą Lietuvos Respublikoje, taip pat į užsienio valstybę; A. S. įsipareigojo nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2011-07-25, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; šalių atskiru susitarimu šios išmokos gali būti mokamos, pervedant nurodytas sumas į S. S. nurodytą banko sąskaitą arba perduodant pinigus grynaisiais; vadovaujantis CK 3.208 str. išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos, mokėtinos periodinėmis išmokomis, bus kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą šalys pasidalijo 2011-05-18 sutartimi, patvirtinta Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. NB2-1859, kito dalytino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto neturi; nustatyti, kad kiekvienai iš šalių atitenka joms priklausantys asmeninio naudojimo daiktai bei drabužiai; nustatyti, kad S. S. ir A. S. po santuokos nutraukimo lieka solidariai skolingi kreditoriui AB DNB bankui pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350, ir įsipareigoja esant reikalui atitinkamai pakeisti minėtos sutarties sąlygas, kur bus aiškiai nustatyta, jog už prievoles bankui pagal sutartį solidariai atsakingi abu sutuoktiniai; prievolės dydis 2011-06-20 30 028,38 eurų, ekvivalentas litais 103 681,99 Lt; nustatyti, kad šalys susitarė, jog viena kitai kompensacijos už tenkančią mažesnę aukščiau nurodyto turto dalį nemoka, nes pasidalydamos turtą kaip nurodyta anksčiau, šį klausimą išsprendė; nustatyti, kad A. S. neturi jokių turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų S. S., o S. S. neturi jokių turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų A. S.; nepilnamečiams R. S. ir G. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti pareiškėją S. S..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2011-07-22 sutartį sudarė dėl suklydimo, tiksliau, buvo suklaidintas pareiškėjos, nes manė, kad galios ne teismo patvirtinta sutartis, o šalių 2011-07-25 sudaryta sutartis „Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo". Todėl teisme nagrinėjant bylą prašė patvirtinti 2011-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra apsimestinė, nes Sutarties 5 ir 8 punktų sąlygos neatitinka šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymo ir kredito AB DNB pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350 mokėjimo. Sudarydami 2011-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei pateikdami ją teismui tvirtinti, pareiškėjai sudarė kitą – 2011-07-25 sutartį „Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, atspindinčią jų tikrąjį susitarimą dėl vaikų išlaikymo ir kredito sutarties vykdymo. 2011-07-25 Sutartyje dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo yra numatytos tokios sąlygos Sutarties 2.1 p.: „šalys susitaria ir A. S. įsipareigoja asmeniškai vykdyti visus šalims tenkančius įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui pagal tarp šalių iš vienos pusės ir AB DNB banko iš kitos pusės, 2011-02-19 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350 ir nereikalauti iš solidaraus bendraskolio S. S. įvykdytų įsipareigojimų kreditoriui dalies atlyginimo“. 2.2 p. „šalys susitaria ir S. S. įsipareigoja asmeniškai užtikrinti visišką nepilnamečių vaikų 2011-07-22 Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų nepilnamečių vaikų išlaikymo mokėjimų S. S. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui, nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, iš viso po 800 Lt per mėnesį". 2.3 p. „šalys susitaria ,kad tinkamo įsipareigojimų nustatytų šios Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose vykdymo atveju, nereikalaus viena iš kitos jokių kompensacijų, nuolaidų ar atlyginimų už galimą teksiančią didesnę į vykdytų įsipareigojimų kreditoriui ar atsisakytų vaikų išlaikymo sumų dalį“. Iš šios sutarties turinio matyti, kad faktinis šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kredito bankui mokėjimo buvo visai kitoks, negu nustatyta 2011-08-19 teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. pareiškėjai buvo susitarę, kad apeliantas vienas mokės kredito įmokas bei palūkanas pagal 2011-02-19 Kreditavimo sutartį, o S. S. viena išlaikys nepilnamečius vaikus, nereikalaudama iš apelianto 2011-07-22 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų vaikams išlaikyti. Apeliantas jokiu būdu nebūtų sutikęs su teismo sprendime patvirtintos 2011-07-22 apelianto ir S. S. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto sąlygomis (dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo), jei būtų žinojęs, jog negalioja sutartis „Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo“, kuri nebuvo teismui pateikta, bet atspindėjo tikrąjį jų susitarimą. Tik po 2011-08-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo kilus tarpusavio nesutarimams dėl bendravimo su vaikais, apeliantas sužinojo, kad jo ir S. S. sudaryta sutartis „Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo" negalioja, kaip prieštaraujanti vaikų interesams, nes joje yra numatyta, kad S. S. užtikrins vaikų išlaikymą ir jo nereikalaus iš S. Tai reiškia, kad negaliojant šiam susitarimui buvusi sutuoktinė S. S. bet kuriuo metu gali reikalauti 2011-08-19 teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikams priverstinio išieškojimo. Mano, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto sąlyga turėtų būti pakeista numatant mažesnio dydžio išlaikymą vaikams arba kitaip keičiant sutartį. Atsižvelgiant į jo prisiimtas prievoles AB DNB bankui pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350 mokėti nustatytą kredito dalį bei palūkanas (taip pat delspinigius, administravimo mokesčius ir/ar kitų galimų mokėjimus), kurių bendra suma kas mėnesį sudaro apie 800 Lt, apeliantas yra finansiškai nepajėgus teikti išlaikymą vaikams - po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes jo vidutinis darbo užmokestis, iš jo atskaičius pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, sudaro 1 262,40 Lt per mėnesį. Tokios pajamos yra nepakankamos kas mėnesį mokėti 800 Lt išlaikymą vaikams bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį. Pažymi, jog būtina vaikų išlaikymo klausimą spręsti iš naujo ir esant galimybei sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria būtų numatytas mažesnio dydžio išlaikymas vaikams atsižvelgiant į jo turimus įsipareigojimus bankui, gaunamas pajamas bei turto pasidalijimą notarine sutartimi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde apeliantas savo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui grindžia tik vienintele aplinkybe – apelianto manymu, per dideliu išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymu, jis, apelianto manymu, turi būti pakeistas. Iš apeliacinio skundo baigiamosios dalies ir reikalavimų matyti, kad apelianto tikslas – pasiekti mažesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą. Pažymi, jog tiek 2011-07-22 sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tiek 2011-07-25 sutartis dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo buvo sudarytos laisva abiejų šalių valia, abiem puikiai suprantant abiejų sutarčių esmę ir turinį, abiem šalims sutinkant su šių sutarčių sąlygomis. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo esant menamą jo suklydimą, menamą įsipareigojimų kreditoriui prisiėmimą ir remdamasis šia aplinkybe, iš esmės ginčija šalių susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog bankas nesutinka su 2011-09-07-apeliacinio skundo motyvais ir prieštarauja 2011-07-25 sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo susitarimui, kuriuo pareiškėja atleidžiama nuo kreditinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai susituokė 1993-07-31 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 8–9). Pareiškėjai 2011-05-18 Klaipėdos rajono 2–ajame notarų biure sudarė sutartį, notarinio registro Nr. NB2-1859, pagal kurią susitarė dėl santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo, tai yra apeliantui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei lengvasis automobilis „VOLVO S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vį Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2011-07-26 duomenimis nustatyta, kad 2011-05-18 sutarties Nr. NB2-1859 pagrindu pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliantui šios sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–36). Byloje pareiškėjų pateiktas trečiojo asmens AB DNB banko 2011-05-10 raštas Nr. 3.2/79 patvirtina, jog bankas sutiko, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atitektų butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris prievolės įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas kreditoriui pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-201-66350. Pareiškėjų įsiskolinimas pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-201-66350 (b. l. 14–29) 2011-06-20 sudarė 103 681,99 Lt (b. l. 31).

Dėl apeliacinio skundo byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme CK 3.51 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. nustato, ar nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; ar abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; ar abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 str. 3 d., tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus. Teismas, įsitikindamas, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, taip įgyvendina ir CPK 2 d. nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Tokia įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija šiose bylose visų pirma nustatyta dėl viešojo intereso, todėl teismas plačia apimtimi turi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų.

Kaip buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005, tik nustačius, kad pareiškėjų ne laisva valia atlikti veiksmai sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teikiant tokią sutartį tvirtinimui teismui, gali sudaryti pagrindą kvestionuoti priimtą teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu. Kad šiuos savo veiksmus pareiškėjas atliko ne laisva valia, byloje nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., CPK 178 str.). Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nepažeidė CK 3.53 str. 3 d. nuostatų, nes apeliantas pats sutiko su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi ir neprieštaravo jos sąlygoms, tarp jų ir dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo. Teismas nepažeidė CK 3.51 str. ir CK 3.200 str. nuostatų, nes išsamiai šalims išaiškino santuokos nutraukimo abiejų sutikimu teisines pasekmes, o šalys su sutartimi sutiko, ją perskaitė, turinį suprato ir pasirašė.

Dėl šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nustatymo

Apeliantas apeliacinio skundo poziciją dėl suklydimo sudarant 2011-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarant 2011-07-25 sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, grindžia viena esmine aplinkybe, kad apeliantas vienas prisiėmė pareigą vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui ir tai lemia apelianto sunkią turtinę padėti ir suklydimą dėl sutikimo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti periodines išmokas po 400 Lt „atsižvelgiant į mano prisiimtas prievoles AB DNB bankui pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350, kurių bendra suma kas mėnesį sudaro apie 800 Lt, aš esu finansiškai nepajėgus teikti išlaikymą vaikams po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis“.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos ir apelianto pasirašytos 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3. punkte nustatyta, kad pareiškėjai po santuokos nutraukimo lieka solidariai skolingi kreditoriui AB DNB bankui pagal 2011-02-19 Kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350, ir įsipareigoja esant reikalui atitinkamai pakeisti minėtos sutarties sąlygas, kur bus aiškiai nustatyta, jog už prievoles bankui pagal sutartį solidariai atsakingi abu sutuoktiniai. Tokia 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, pareiškėjams teisme patvirtinus, kad abu pareiškėjai lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį, buvo nustatyta apelianto skundžiamo 2011-08-19 teismo sprendimo 8 punkte (b. l. 50). Taigi santykiuose tarp kreditoriaus AB DNB banko ir pareiškėjų yra patvirtinta solidari abiejų pareiškėjų, o ne vieno apelianto prievolė pagal 2011-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 0200-2011-66350, tai paneigia šį esminį apelianto nurodomą argumentą dėl jo galimo suklydimo, dėl apsimestinio sandorio ar pernelyg didelių įpareigojimų nustatymo apeliantui skundžiamu teismo sprendimu. Be to, pasisakant dėl nurodomo argumento, papildomai pažymėtina, kad 2011-07-25 sutartimi dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos negalėjo būti ir nebuvo pakeistos. 2011-07-25 sutartyje pareiškėjų solidarios prievolės kreditoriui pobūdis nebuvo pakeistas (ir negalėjo būti pakeistas), šia sutartimi pareiškėjai išsprendė tik tarpusavio prievolių vykdymo (jų priešpriešinio įskaitymo) po santuokos nutraukimo klausimus – apeliantui prisiimant prievolę prieš pareiškėją asmeniškai mokėti mokėjimus pagal kreditavimo sutartį kreditoriui AB DNB bankui ir pareiškėjai prisiimant prievolę prieš apeliantą, nereikalauti nustatytų išlaikymo sumų nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Taigi tokiu būdu buvo susitarta dėl tokio pat dydžio pareiškėjų priešpriešinių prievolių vykdymo įskaitymo.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl jo vienasmeniško prievolių kreditorei AB DNB bankui prisiėmimo ir tokiu būdu iš esmės pablogėjusios apelianto turtinės padėties yra nepagrįsti (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Dėl 2011-07-25 sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo esmės, turinio ir galiojimo

Apeliantas nurodo, kad po 2011-08-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo sužinojo, kad jo ir pareiškėjos 2011-07-25 sudaryta sutartis dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo negalioja kaip prieštaraujanti vaikų interesams, nes joje yra numatyta, kad pareiškėja užtikrins vaikų išlaikymą ir jo nereiklaus iš apelianto, tai reiškia, kad buvusi sutuoktinė bet kuriuo metu gali reikalauti 2011-08-19 teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikams priverstinio išieškojimo, t. y. apeliantas nurodo, kad 2011-07-25 sutartis dėl tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo yra negaliojanti.

Teismas pažymi, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šalys, pasirašydamos 2011-07-25 sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, susitarė dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo. Teismas nurodo, jog toks susitarimas nėra ir negali būti laikomas ar aiškinamas kaip neteisėtas ir negaliojantis. 2011-07-25 sutartimi dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo pareiškėja ir apeliantas susitarė dėl bendrų ir tarpusavio prievolių, nustatytų 2011-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymo tvarkos ir sąlygų, t. y. 2011-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių esant įtvirtintai solidariai pareiškėjos ir apelianto prievolei kreditorei AB DNB bankui kiekvieną mėnesį mokėti kredito, gauto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, dalis ir esant įtvirtintam šalių susitarimui išlaikyti nepilnamečius vaikus, natūralu, kad tam, kad būtų išvengta nereikalingų priešpriešinių mokėjimų vykdymo, buvo susitarta dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, apeliantui mokant kredito dalis kreditoriui AB DNB bankui, o pareiškėjai nereikalaujant toje pat 2011-07-22 sutartyje nustatytų išlaikymo sumų iš apelianto mokėjimo, t. y. apeliantui tenkančią nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį dengiant mokėtino kredito dalies sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad toks susitarimas dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo nepažeidžia nei pareiškėjos, nei apelianto, nei vaikų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl 2011-07-25 sutartis dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo yra teisėta ir galiojanti (CK 6.156 str.).

Dėl 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo dėl suklydimo

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad 2011-08-19 teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes 2011-07-22 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta apelianto dėl suklydimo. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja suklaidino apeliantą, tačiau niekur ir niekaip nepagrindžia, kokiu būdu apelianto suklydimas pasireiškė, kokie apeliantės veiksmai nulėmė apelianto suklydimą.

Teismas pažymi, kad tiek 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir tekstą, tiek 2011-07-25 sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo sąlygas ir tekstą pareiškėja apeliantui buvo pateikusi prieš pakankamą terminą, kad apeliantas susipažintų ir įvertintų. Be to, apeliantas neteigia, kad jam trūko laiko su sutartimis susipažinti (CPK 12 str., CPK 178 str.) (b. l. 79–80). Taigi iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo sudarymo apeliantas pareiškė aiškiai suprantantis ir priimantis sudaromų dokumentų esmę ir turinį, šiuos dokumentus pasirašė laisva valia, teismo posėdyje patvirtino, kad 2011-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos sąlygos atitinka apelianto valią ir ketinimus, tai paneigia, kad apeliantas buvo kaip nors klaidinamas ar kad buvo suklaidintas (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Konstatuotina, kad įstatymas draudžia kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, teikiant apeliacinį skundą nepakanka nurodyti abstrakčių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. CPK 306 str. 1 d. 4 p. numato, kad apeliacinis skundas turi būti grindžiamas ne tik aplinkybėmis, patvirtinančiomis sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, jame išdėstė abstraktaus pobūdžio aplinkybių nurodymu, jos apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip deklaratyvios (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Dėl 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kaip apsimestinio sandorio

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad 2011-08-19 teismo sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes 2011-07-22 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra apsimestinis sandoris, nes sutarties 5 ir 8 punktuose nurodytos sąlygos neatitiko tikrojo šalių susitarimo dėl prievolių kreditoriui vykdymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, o toks susitarimas buvo įtvirtintas 2011-07-25 sutartyje dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.

Teismas primena, jog vadovaujantis CK 1.87 str. 1 d. apsimestiniu yra pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo, kad 2011-07-22 sutartimi dėl santuokos įtraukimo pasekmių būtų buvę bandoma pridengti kitokius sandorius, sandorio apsimestinumo nepaaiškina.

Pažymėtina, kad šios sutartys nepakeitė viena kitos sąlygų. 2011-07-22 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta dėl įpareigojimų kreditoriams pobūdžio, tarpusavio įsipareigojimų dėl vaikų išlaikymo dydžio, o 2011-07-25 sutartimi dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo buvo sutarta dėl anksčiau nurodytų įsipareigojimų vykdymo tvarkos. Papildomai pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo yra akivaizdu, jog apeliantas 2011-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nelaiko apsimestine, iš suformuluotos apelianto pozicijos yra akivaizdu, kad apeliantas sutinka, kad ši sutartis yra galiojanti, tačiau apeliantas mano, kad turi būti pakeistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, t. y. apeliantas siekia tik sutarties, kurią laiko apsimestine, pakeitimo, tuo pripažindamas ginčijamos sutarties teisėtumą.

Dėl teismo patvirtinto išlaikymo vaikams dydžio

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad dėl 2011-07-25 sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo negaliojimo pareiškėja 2011-08-19 teismo sprendimo pagrindu pareikalaus išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo priverstine tvarka ir nurodo, kad apeliantas dėl prisiimto įsipareigojimo vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui nebeturės galimybės mokėti nustatytą išlaikymą vaikams, pažymi, kad išlaikymas vaikams neatitinka apelianto turtinės padėties ir yra sumažintinas.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 str. pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3. str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009)

Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju 2011-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo įtvirtinta apelianto pareiga kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 400 Lt dydžio periodines išmokas. Su tokiu išlaikymo dydžio nustatymu 2011-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas sutiko, tačiau šiuo metu, apeliuodamas į mažas pajamas ir turimus didelius įsipareigojimus, siekia šią išlaikymo sumą sumažinti.

Apeliantas pateikė pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį, iš kurio aišku, kad apelianto darbo užmokestis yra apie 1 500 Lt (b. l. 58). Nepaisant to, kas nurodyta, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas mano, jog mažinti nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nėra pagrįsta.

Taigi, nesant pateiktų įrodymų, kad apeliantas 2011-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarė dėl suklydimo, pareiškėjos suklaidinimo, kad apelianto valia buvo kaip nors veikiama, nesant įrodymų, kad sudaryta 2011-07-22 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra apsimestinis sandoris, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto pareikštas apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja teismui pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų. Prašo iš apelianto priteisti patirtas 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. 2011-10-13 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 577871 patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 500 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas pareiškėjos prašymas dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimo (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto A. S. priteisti 500 Lt pareiškėjai S. S. teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėja Aušra Maškevičienė