Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-35-191/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
2YT-35-191/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21722-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
L. Ž.
Suinteresuotas asmuo
B. K. H., B. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-35-191/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21722-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Aurelijai Paškevičienei, Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., jos atstovei advokatei Z. R.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. K. H. (apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 3-4), kuriuo prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos nepilnametės dukros K. K. tėvo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Su mirusiuoju pareiškėja nebuvo susituokusi, kartu negyveno. V. K. paskutinius dešimt metų gyveno Danijoje, su šios šalies piliete buvo sukūręs šeimą ir augino du vaikus. Po jo mirties liko nekilnojamas turtas - dalis trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir mirusiojo V. K. dukra K. K. yra pirmos eilės įpėdinė paveldėti mirusiojo tėvo turtą pagal įstatymą. Dėl mirusiojo V. K. palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė B. K., kuri (duomenys neskelbtini) notarų biurui padavė pareiškimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str. numato teisę nustatytą palikimui priimti terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju termino praleidimo priežastis laikytina svarbia, nes V. K. mirė Danijoje, pareiškėja negalėjo gauti jo mirties liudijimo ir dėl šios priežasties negalėjo nustatyta tvarka ir laiku įgyvendinti dukros teisės paveldėti mirusio tėvo turtą. Pareiškėjai nėra žinomi Danijos įstatymai, ji nemoka danų kalbos, negali samdytis teisininko Danijoje dėl sunkios finansinės padėties, ką patvirtina ir sprendimas dėl nemokamos teisinės pagalbos Lietuvoje. Todėl informacija apie šios šalies įstatymus pareiškėjai nebuvo prieinama. V. K. mirties liudijimą po didelių pastangų pavyko gauti iš mirusiojo sutuoktinės elektroniniu paštu tik šių metų balandžio mėnesį. Papildomą laiką užėmė parengimas dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos finansinę padėtį, bei prašymo dėl nemokamos man teisinės pagalbos skyrimo svarstymas, sprendimo priėmimas. Kadangi dukra nepilnametė, pirmiausiai pareiškėja kreipėsi dėl teismo leidimo gavimo priimti palikimą nepilnametės dukters vardu. Mano, jog termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, nes joms esant pareiškėja negalėjo per trijų mėnesių terminą nuo V. K. mirties pateikti dukros vardu pareiškimą notarui. Mano, kad šio palikimo priėmimas užtikrins nepilnametės dukros turtines teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. K. H. su pareiškimu nesutinka, prašo teismo jo netenkinti (b. l. 44). Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjos nurodyti prašymo motyvai yra nepagrįsti nei teisiniu reglamentavimu, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nurodo, kad pirmaisiais mėnesiais po Palikėjo mirties aktyviais veiksmais (telefonu, el. paštu) siekė išsiaiškinti galimybes dukrai paveldėti tėvo turtą, ir kaip nurodo, kreipėsi į Lietuvos ambasadą Danijoje, bei kitas Danijoje veikiančias atsakingas institucijas, tačiau, nesiėmė jokių panašių veiksmų siekdama priimti palikimą Lietuvoje. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad ji sužinojo apie palikėjo mirties datą iš karto po palikėjo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) o taip pat žinojo ir apie Lietuvoje esantį palikėjo turtą. Įpėdinis, tam, kad priimtų palikimą, turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, CK nenumato jokių kitų papildomų dokumentų, kuriuos privaloma pateikti kartu su pareiškimu, todėl pareiškėjos, kaip ji teigia aktyviai besirūpinančios palikimo priėmimu, motyvas, jog negalėjo kreiptis į notarą dėl mirties dokumento neturėjimo, yra nepagrįstas. Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriaus išduotas palikėjo mirties liudijimas buvo pateiktas Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biurui, tačiau pareiškėja į kompetentingas Lietuvos valstybės institucijas nesikreipė. Pareiškėja į suinteresuotą asmenį su prašymu atsiųsti palikėjo mirties liudijimo kopiją tam, kad ji galėtų tvarkytis paveldėjimo klausimus nesikreipė, todėl pareiškėjos pozicija, jog tik po didelių sunkumų gavo mirties liudijimą iš suinteresuoto asmens yra nepagrįsta. Iš pareiškėjos prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad ji, dar nepasibaigus CK 5.50 str. 3 d. numatytam terminui, siekdama savo dukros vardu priimti Danijos valstybėje galimai esamą palikimą, 2015 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Danijos kompetentingas institucijas. Iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo su Danijos kompetentingomis institucijomis matyti, kad pareiškėja į Danijos institucijas kreipėsi tik dėl to, kad išsiaiškintų galimybę priimti palikimą Danijoje, bet ne rūpintis Lietuvoje esančio palikimo priėmimo klausimais. Pareiškėjos aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą Danijoje, vykdymas ir tuo pačiu jokių aktyvių veiksmų, būtinų priimant palikimą Lietuvoje, neatlikimas (nebuvo kreiptasi nei į notarą, nei į Civilinės metrikacijos tarnybą, nei į suinteresuotą asmenį su prašymu pateikti reikalingus dokumentus, nei telefonu, nei el. paštu, nei kitomis priemonėmis), ypač atsižvelgiant, kad nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti atitinkamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo dukros vardu, vertintinas kaip sąmoningas nesirūpinimas palikimo priėmimu Lietuvoje. Dokumentų, reikalingų nemokamos teisinės pagalbos skyrimui, tvarkymas neturėjo įtakos pareiškėjos pareigai su atitinkamu pareiškimu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, ypač atkreipiant dėmesį į faktą, kad pareiškėja siekdama priimti galimai esantį palikimą Danijoje, į šios valstybės institucijas sugebėjo kreiptis savo vardu, be teisinės pagalbos. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja CK 5.50 str. 3 d. nustatytu terminu ne tik nesirūpino palikimo priėmimu, tačiau net neturėjo valios jį priimti dukros vardu. Vertinant pareiškėjos elgesį, pažymėtina, kad pastaroji žinodama, jog po palikėjo mirties Lietuvoje liko turtas, jokių aktyvių veiksmų tam, kad jį priimtų neatliko, o rūpinosi tik palikėjo turto, esančio Danijoje, priėmimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą.

Papildomai nurodė, jog pareiškėja ir jos dukra su dukros močiute, t. y. V. K. motina, bendrauja, niekada nesipyko. Bendravo ir su V. K., jis prisidėjo prie dukros išlaikymo. Apie V. K. mirtį sužinojo tą pačią dieną iš dukros močiutės. Kadangi V. K. mirė kitoje valstybėje - Danijoje, pareiškėja iš pradžių skambimo į Lietuvos ambasadą Danijoje, kreipėsi ir raštu, ten jai pasiūlė kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos Danijoje, su minėta tarnyba susirašinėjo laiškais, taip pat susirašinėjo su institucija, atitinkančia seniūniją - Komuna. Pareiškėjai nurodė, jog pagal Danijos įstatymus mirties liudijimas išduodamas tik mirusiojo sutuoktinei, o pareiškėja su V. K. susituokus nebuvo. Mirusiojo motina pareiškėjai sakė, jog mirties liudijimo ir kitų dokumentų neturėjo. Lietuvoje į notarą kreiptis negalėjo, nes neturėjo jokio įrodymo apie V. K. mirtį, t. y. mirties liudijimo. Mirties liudijimą gavo iš suinteresuoto asmens 2016 metų pavasarį, kovą ar balandį. Važiavo pas notarą, bet terminas jau buvo praleistas. Kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu ir tokį leidimą gavo. Tada kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė pateikė prašymą priteisti 383,14 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą valstybės naudai (b. l. 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas gali būti teismo pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio atnaujinti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio priimti palikimą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą suinteresuotų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino pratęsimo situacijoje yra vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos nepilnametės dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). VĮ Centrinės hipotekos įstaigos pranešimas ir Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po V. K. mirties Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmęs asmuo yra B. K. (b. l. 8, 41). Pareiškėjos teigimu, apie nepilnametės dukros tėvo mirtį iš jo motinos J. K. pareiškėja sužinojo jo mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)

Spręstina, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo nepilnametės dukros tėvo mirtį užsienio valstybėje nedelsiant ėmėsi veiksmų savo nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisėms realizuoti: pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą D. K. prašydama pagalbos gaunant V. K. mirties liudijimą bei klausdama ar nepriklauso išmoka ar dalis turto nepilnametei dukrai (b. l. 24-26); 2015 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos ambasados D. K. patarėja nurodė pareiškėjai organizaciją, kuri teikia nemokamas teisines paslaugas (b. l. 22); 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja kreipėsi į šią organizaciją, prašydama pagalbos gaunant V. K. mirties liudijimą bei klausdama ar nepriklauso išmoka ar dalis turto nepilnametei dukrai (b. l. 32); susirašinėjimas su Kopenhagos teisinės pagalbos tarnyba bei „Odsherred Komunne“ vyko iki 2015 m. spalio 14 d. (b. l. 13-36); 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėja iš Danijos teisinės pagalbos tarnybos gavo laišką, patvirtinantį, jog pareiškėjos dukrai nepriklauso pašalpa bei jos tėvo palikimo dalis (b. k. 11, 37, 38). Pareiškėjos rašytuose laiškuose D. K. institucijoms prašoma pagalbos gauti V. K. mirties liudijimą, tai paneigia suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja rūpinosi tik palikėjo turto, esančio Danijoje, priėmimu.

Pareiškėja nurodė, jog mirties liudijimą gavo iš suinteresuoto asmens 2016 metų pavasarį, kovą ar balandį. Matyti, jog pareiškėjos pateiktas V. K. mirties liudijimas (jo kopija) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotas 2016 m. balandžio 12 d. (b. l. 6), suinteresuoto asmens pateiktas V. K. mirties liudijimas AA Nr. 840057 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotas 2016 m. kovo 8 d. (b. l. 45).

2016 m. balandžio 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. pareiškėja, gavusi palikėjo mirties liudijimą, 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo byloje dėl palikimo priėmimo (b. l. 39).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-15452-454/2016 pareiškėjai išdavė teismo leidimą K. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. K. mirties (b. l. 9). Į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 3).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad V. K. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą - 3/8 buto, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7).

Teismas spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, įvertina pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad pareiškėja L. Ž. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl to, jog palikėju mirus ne Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje (D. K.), pareiškėja kurį laiką negalėjo gauti palikėjo mirties liudijimo.

Priešingai, nei nurodo suinteresuotas asmuo, įpėdinis pateikdamas pareiškimą notarui, kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą – giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus), paveldint pagal testamentą – ir testamento originalą. Notariato įstatymo 29 straipsnis numato, jog notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas.

Svarbia priežastimi laikytinos ir aplinkybės, jog pareiškėjai nebuvo žinomi D. K. įstatymai, bendravimą su atitinkamomis institucijomis apsunkino užsienio kalbos nemokėjimas, dėl sunkios finansinės padėties pareiškėja neturėjo galimybės būti atstovaujama profesionalaus teisininko D. K..

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2016 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14394-454/2016, patenkintas pareiškėjos B. K. H. pareiškimas suinteresuotiems asmenims J. K. H., L. K. H., atstovaujamų įstatyminės atstovės B. K. H. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo (b. l. 59-60). Šioje civilinėje byloje teismas nustatė, jog pareiškėja yra D. K. pilietė ir nuolat gyvena D. K., nemoka lietuvių kalbos, nėra susipažinusi su Lietuvoje galiojančiu palikimo priėmimo procesu, visi dokumentai buvo išduoti pareiškėjai nesuprantama kalba, reikėjo jų vertimų ir šias termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimui dėl paveldėjimo priėmimo (CK 5.57 straipsnis, CPK 178, 576, 578 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje civilinėje byloje V. K. dukra K. K. nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, nors akivaizdu, kad turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas 2016m sausio 13 d. nutartyje Nr. 3K-3-78-248/2016 m. yra pažymėjęs, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai jų informavimas apie galimą paveldėjimą reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas. Teismas pažymi, jog tiek K. K., tiek J. K. H. ir L. K. H. yra mirusiojo V. K. vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų intereso balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-248/2016).

Teismas pažymi, jog termino palikimui priimti atnaujinimas turės įtakos suinteresuoto asmens interesams, tačiau teismas konstatuoja, jog pats suinteresuotas asmuo B. K. H., kaip pareiškėja kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, K. K. nenurodė suinteresuotu asmeniu byloje, nors minėtoje civilinėje byloje ją atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę gauto viešo registro duomenis apie V. K. nepilnamečius vaikus.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo nepilnametės dukros teisių, teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo kitų sąžiningų asmenų teisių nepažeis, o termino pratęsimu bus apgintos pareiškėjos, kaip nepilnametės įpėdinės motinos, kuri sužinojusi apie palikimo atsiradimą, nedelsdama ėmėsi aktyviai ir rūpestingai įgyvendinti savo teises, teisės priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 5.11 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos L. Ž. nepilnametės dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nes jį pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – nepilnamečio vaiko tėvas gyveno ir mirė užsienio valstybėje, pareiškėja nemoka šios užsienio kalbos, D. K. teisinė sistema pareiškėjai nežinoma, turėjo būti daromi reikalingų dokumentų bei susirašinėjimo su atitinkamomis institucijomis vertimai, pareiškėja negalėjo laiku gauti palikėjo mirties liudijimo.

Šiuo atveju termino palikimui priimti pratęsimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra tiesiogiai nulemtos suinteresuoto asmens veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 ir 5.57 straipsniais, civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos nepilnametės dukros K. K. tėvo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis