- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1-446-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12780-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- H. E., A. S.
- Advokatai
- Alius Galminas, Marius Cechanavičius
- Kategorijos
kaltinamajam H. E., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini k., Sendvario sen., Klaipėdos r., vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį;
H. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respubikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nevedęs, nedirbantis, teistas Didžiojoje Britanijoje 2019-01-16 už transporto priemonės vagystę - laisvės atėmimu ir bauda,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio konflikto su H. E. metu, tyčia pastūmė H. E., bei suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį padarė H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą.
Kaltinamasis H. E. kaltintas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvos sritį, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje - smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, - tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis H. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo viduje, svetainėje su virtuve. Namas nebuvo pilnai įrengtas, buvo vykdomi statybos darbai. Grindų paviršius buvo betonas. K. A., statytojas, iš kurio buvo perkamas būstas, paskambino A. S. ir pakvietė jį atvykti į objektą, nes buvo tvarkyti langai, kadangi nekokybiškai buvo padaryti. A. S. turėjo pataisyti. Buvo susitarimas, kad kai pakeis langus ir už sugadintą vidaus apdailą reikės už tai atsiskaityti. Paskambino A. S. telefonu K. A. ir pasakė sumą, su ta suma A. S. nesutiko, nurodė, kad nemokės. Buvo paskaičiuota 2000 eurų suma už visą darbą. N. Š. yra vidaus apdailininkas, kuris darė visą vidaus apdailą, jis ir pasakė kiek kainuos darbai. K. A. pasiūlė atvykti į objektą, kad pasižiūrėtų A., kas buvo daryta, kiek kainavo. Po kurio laiko atvyko A.. Su K. buvo dar vienas žmogus, kuris buvo nepriklausomas vertintojas. Tas žmogus turėjo įvertinti, ar ne per didelė suma apskaičiuota. Prasidėjo pokalbis, kiek kas kainavo, kiek reikia atsiskaityti. A. iškarto nesutiko su suma ir prieštaravo. Tada H. pasiūlė, kad 400 sumokės jis, o likusią sumą A.. A. nesutiko, tapo agresyvus. Viso pokalbio metu kalbėjo pakėlęs balsą. Jis sakė A., kad A. reikės atsiskaityti su žmogumi, kuris darė vidaus apdailą. Jis tuo metu buvo viduryje tarp A. ir tarp N.. Jis buvo nugara į langus. K. A. stovėjo priešais jį. Jis buvo atsisukęs į juos visus tris. Visi stovėjo prieš jį. S. stovėjo per vidurį. Tarp jo ir asmenų buvo apie 2 metrai atstumas. Paskui pradėjo keiktis, po ko S. dėjo žingsnį ir sudavė jam dešine ranka į barzdos sritį, jis nukrito ant žemės. A. S. buvo įpykęs, todėl spardė. Jis gulėjo ant grindinio, S. spardė į nugaros sritį, į šoną. Tada bandė atsikelti. Vertėsi, tik neatsimena į kurią pusę, tikriausiai kad į dešinę pusę. A. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, į kojas, į šlaunis, nugaros apačią. Tada K. atitraukė A., suimdamas jį už juosmens. Kai A. atitraukė, jis atsistojo, S. vėl bandė jį pulti. A. buvo įpykęs, sakė, kad nieko neremontuos, nieko nedarys. S. bandė suduoti į veidą, bet pataikė į kaklą. S. pro K. prie jo priėjo ir bandė suduoti kumščiais, bet pataikė į kaklą ir suplėšė marškinėlius. S. bandė suduoti 4 smūgius. Kelis smūgius nepataikė, o kai pataikė, sudavė į kaklą. Tada jis, bandydamas atstumti A., bandė A. atstumti delnais ir gindamasis sudavė kelis smūgius A. į veidą. Tada A. po viso to atsitraukė. Viskas yra užfiksuota pareigūnų body kameromis. K. iškvietė greitąją ir jis išėjo į vidinį kiemą. K. iš karto, įvykus konfliktinei situacijai skambino policijai iš savo telefono. Po smurto buvo labai nesmagu, jam skaudėjo. Jei nebūtų šalia buvę asmenų, mano, kad konfliktas būtų pasibaigęs taip pat. Po konflikto barzda buvo sužalota, kaklas sudraskytas. Žaizdos siūti nereikėjo. S. yra kovotojas – kovos menų be taisyklių. Prieš tai A. pripažino, kad buvo blogai padaręs darbą. Po to K. iškvietė greitąją, atvyko policija. Po to važiavo į ligoninę ir jam buvo patikrinta sveikata. Iš pašalinių žmonių kaimynė R. G. matė įvykį, kaimynės tvora ribojasi su jo tvora. N. žmogaus apdailininko jis nematė viduje, jis buvo lauke. Buvo siūloma, kad galima apmokėti dalimis, bet A. nesutiko. A. yra agresyvus. Su visais dalyvavusiais įvykyje bendravo būsto reikalais. Po įvykio bandė kalbėtis su S., jam siūlė pasirašyti susitaikymą. Nurodė, kad jam sužalojimus smakro, kaklo, barzdos, srityje padarė A. S.. Buvo suplėšyti jo marškinėliai 200 eurų vertės, padaryta neturtinė žala yra 2000 eurų. Ją sudaro negalėjimas dirbti, patirtas stresą. Į psichologus nesikreipė, marškinėlių pirkimo čekio neturi. Įvykio metu buvo apsirengęs marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis. Atvykus pareigūnams buvo su tais pačiais rūbais. Marškinėliai buvo prairę aplink kaklą. Policijos pareigūnams nerodė marškinėlių, jam tada nebuvo marškinėliai svarbu, buvo svarbu kad jį užpuolė. Savo pareiškime minėjo apie marškinėlius. Tą dieną jautėsi blogai, skaudėjo barzdos, kaklo srityje. Buvo pažemintas, jo orumas pažeistas, patyrė stresą. Gydytojai peršvietė, apžiūrėjo, padarė rentgeną. Sakė, kad yra padarytas nubrozdinimas. Medikai galvojo, kad didesnis sužalojimas yra padarytas. A. S. neatsiprašė. Marškinėliai buvo „H. B.“ firmos, jie kainavo apie 200 eurų, juos pirko užsienyje – Anglijoje, juos išmėtė, nes jie buvo nepataisomai suplėšyti. Smakras skaudėjo iki savaitės laiko, jautė diskomfortą valgyti po įvykio. Jautėsi nemaloniai, užpultas lygioje vietoje, prieš jį pirmą kartą buvo panaudotas smurtas. Neturtinę žalą įvertino 2000 eurų.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis H. E. parodė, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. 2021-04-22 jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarp jo ir A. S. buvo žodinis konfliktas dėl šio nekokybiškai sumontuotų langų. Dėl nekokybiškų langų teko juos permontuoti, daryti apdailą iš naujo. Dėl to turėjo papildomų išlaidų. A. S. nesutiko padengti kaštus, kuriuos sudarė atlikti papildomi darbai, nors prieš tai, kai kalbėjo telefonu, šis sutiko sumokėti už papildomai atliktus darbus po langų permontavimo. Įvykio dieną atvykus A. į kotedžą ir nurodžius atliktų papildomų darbų sumą, t. y 2000 Eur, šis iškart atsisakė mokėti, sakydamas, kad nemokės, bet nemotyvavo kodėl. Nurodytą papildomų apdailos darbų sumą A. į akis patvirtino ir apdailą atlikęs meistras N. Š.. Jiems su A. kalbantis dėl paminėtų atliktų papildomų darbų kainos, A. ėmė nervintis, tapo agresyvus, kalbėjo pakeltu balso tonu, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Barnio metu A. be jokios priežasties jam pirmas sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į barzdos sritį. Smūgis buvo stiprus, todėl jis parkrito. Jam gulint ant žemės, šis nemažiau kaip dešimt kartų spyrė jam pagrinde į kojų sritį, tačiau kliuvo ir į pilvo, nugaros sritis. Siekdamas išvengti daugiau smūgių, jis nuo grindų atsistojo ir rankomis dengėsi sau veidą. A. jam stovint, kumščiu nemažiau kaip tris kartus sudavė į kaklo sritį. Jis, gindamasis stūmė A. rankomis nuo savęs. Stumdamas šiam sudavė kumščiais ne mažiau kaip du kartus, gal tris kartus, galėjo suduoti ir į veido sritį. Smūgiuodamas niekur nesitaikė. Tuomet pradžioje K. A. žodžiu bandė nuraminti, sakydamas, kad jis liautųsi, po to juos K. A. išskyrė juos vieną nuo kito atstumdamas rankomis. Tuo metu kai A. jam pirmas smūgiavo, matė K. A.. Galėjo matyti ir N., tačiau dėl to nėra tikras, nes nematė ar konflikto metu, šis buvo kotedžo patalpoje. Visas konfliktas vyko kotedžo patalpoje, tačiau mano, kad muštynes matė ir jo kaimynė R. G., nes matė, kaip ji pasilipusi ant tvoros stebėjo, kas pas jį kotedže vyksta. Įvykio metu jis buvo blaivus, A. taip pat buvo blaivus. Matė, kad prieš atvažiuojant policijai, A. buvo be regėjimui skirtų akinių, kuriuos šis įprastai nešioja. Jis nepastebėjo, kad konflikto metu ar po jo suduotų gynybinių smūgių, šiam būtų akiniai nukritę (3 t, b. l. 34-37, 49-50).
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog nei T. (H. E. prieš tai buvo D. M., T. E. bei bylos nagrinėjimo metu – H. E.) nei K. nėra jo klientai. Jis nededa langų, jo meistrai deda. Jis tik atvažiuoja į objektus ir apžiūri. Tą vakarą grįžo iš darbo ir jam tada paskambino K., sakė atvažiuoti į objektą, pasikalbėti dėl darbų. Atvažiavus viduje buvo keturi asmenys. Juos pamatęs nustebo. Jie pradėjo prašyti 2 000 eurų už padarytą žalą. Tačiau jis nesutiko mokėti tokios didelės sumos. Iš pradžių kalbėjo normaliai, įtampa augo kiekvieną minutę. Jis sutiko išimti vienus rėmus ir įdėti kitus rėmus. Viską padarė, ką anksčiau tarėsi. Kalbant jautė labai didelę įtampą. Sakė, jog reikia kviestis, ar rangovą, ar ekspertą, kad įvertintų padarytą žalą. Tuo metu norėjo išeiti, o K. užtvėrė kelią. Pripažįsta, jog kartais jis pakelia balsą, bet niekada keiksmažodžių nevartoja. O iš jų jautė psichologinį spaudimą. Jie reikalavo iš karto sumokėti pinigus, po to pasiūlė sumokėti dalimis. Ėjo link išėjimo, bet jam neleido išeiti, K. užtvėrė kelią. Pagrinde kalbėjo N., T. (H.) ir K.. Vyrai įžeidinėjo jį, darė spaudimą. Viduje pasakė, kad nėra ką su jais kalbėtis. Ėjo link durų, tada jį K. sugriebė ir prispaudė prie sienos. O T. (H.) pripuolė ir pradėjo daužyti į pilvą, smūgių buvo labai daug. Po to, kai pasilenkė prasidėjo smūgiai į galvą. Galėjo būti apie 10 smūgių. Vienu metu sušuko, baikite vyrai, tada jie nustojo daužyti. Išėjo į lauką ir pasakė, kad vyrai peržengė visas ribas. Išėjęs į lauką paskambino policijai. Lauke pabuvo, po to įėjo į vidų, nes buvo palikęs akinukus, kepurę. Tada visi vyrai žiūrėjo telefonus. Pasakė, kad jie neišvyktų. Visi buvo namo viduje, tarpusavyje tarėsi kažką. Teigia, jog nesudavė nei vieno smūgio. T. (H.) prieš įvykį buvo skambinęs ir sakė, kad jo barzda seniai buvo sužalota. Pagal specialybę jis yra kūno kultūros mokytojas. Lanko futbolą, krepšinį, imtynes. Kol laukė policijos T. (H.) klausė, ar jis rašys pareiškimą. Jis atsakė, kad rašysi pareiškimą. Užblokavo visus numerius, kad jam neskambintų. Atėjo ir parašė pareiškimą į policiją. K. jį laikė, o T. (H.) daužė. T. (H.) viską meluoja. K. užspaudė šonu prie sienos. Jam dingo visos jėgos. K. stovėjo šonu. H. liko iš jo nugaros pusės. Jį daužė T. (H.), o K. laikė. Apie minutę laiko viskas truko. Smūgių daug buvo suduota. Smūgių metu K. tik laikė už striukės sugriebęs. K. yra aukštas. Buvo momentas, kad K. kaip puolė jis instinktyviai bandė tiesti ranką, apsiginti. Jo rankų judesiai buvo suvaržyti. K. nieko nesakė prieš sulaikydamas, prispausdamas. Tuo metu norėjo išeiti lauk. Mano, kad vyrai jau buvo viską suplanavę. Spaudimą juto iš visų trijų. N. nieko nedarė. Jie buvo trys, o jis vienas. Jam buvo daug smūgių padaryta į pilvo sritį. Visa veido kairė pusė buvo sudaužyta. Jam pataikė apie 10 smūgių į veidą. Kai jį daužė, judėjo. H. daužė į veidą. Jis dešine ranka daužė. Kaire ranka nieko nedarė. H. nuskėlė dantį. H. pradėjo nuo pilvo daužyti. Po to smūgiai pradėjo eiti į veidą. Jam neskaudėjo, kai smūgiavo į pilvą. Pas ekspertą nuvyko po kelių dienų. H. buvo ne su marškinėliais, o su treningais. Nurodo, kad nei vieno smūgio jam nesudavė. Sportuoja, lanko kovos menus, jaunystėje kovodavo, mokėsi kūno kultūros akademijoje. Ištrūkti nebandė, jam šokas buvo. Bendrai jam sudavė 30 smūgių. Subraižė akinius. Nurodė, kad turtinė žala susideda iš sulaužytų akinių, nulaužtų 2 priekinių dantų, advokato išlaidų. Akiniai kainavo apie 400 eurų. Dantų tvarkymas kainavo apie 150 eurų ir teisinės advokato išlaidos. Jo dantys buvo užplombuoti. Dėl neturtinės žalos – jam dvi, trys savaitės po įvykio pradėjo strigti kalba. Dabar esu grįžęs iš klinikų, jo ligą iššaukė įvykis, ja, nyksta raumenys. Po sumušimo jaučia nerimą kiekvieną dieną. Buvo veidas sudaužytas smarkiai, paakiai buvo pamėlę, sutinę, nuskelti dantys. Vaikai verkė, žmona verkė. Jis savaitę pats vietos nerado. Ekspertai nustatė, kad buvo suduota ne mažiau penkių smūgių. Į darbą ilgai nėjo. Dabar eina spalio 4 dieną į reabilitaciją. Prieš kelias dienas yra diagnozuota liga, tačiau nežino ar čia sutapo ar ne su įvykiu. Po dviejų ar trijų savaičių po įvykio pasikeitė jo kalba. Jei H. būtų priėjęs ir atsiprašęs, jis būtų atleidęs, bet jis to nepadarė. Turtinė žala yra akinukai kainavo apie 183 eurus, dantų tvarkymas kainavo apie 150 eurų. Neturtinė žala - 5000 eurų. Po traumos viskas prasidėjo. Negali pasakyti, kad liga atsirado po traumos. Jis nepadarė H. E. jokios žalos, nesutinka su jo pareikštu civiliniu ieškiniu.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad įtarime nurodytą datą, apie 17.00 val. jam paskambino K., su kuriuo jo nesieja jokie ryšiai, šį pažįsta iš matymo darbų objektuose. Šio įmonė objektuose montuoja langus. Prieš minėtą skambutį, (duomenys neskelbtini) bute buvo langų brokas, kurį sutvarkė šio įmonė. K. jį pasikvietė į tą objektą pasikalbėti. Jis atvyko. Objekte buvo K., savininkas T., apdailininkas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir dar vienas žmogus, kurį matė pirmą kartą. Pradėjo kalbėtis, pokalbis vyko apie tai, kad buvo atlikti netvarkingai darbai, dėl ko šeimininkui reikėjo perdažyti lubas, sienas. Dėl to iš jo buvo reikalaujama dviejų tūkstančių eurų, esą žalai padengti. Jis nesutiko su suma, sakė, kad reikia išsikviesti ekspertus, kurie pasakytų realią kainą jo padarytos žalos. Įtampa augo, su juo buvo kalbama labai nepagarbiai, buvo įžeidinėjamas jis, jo įmonė, jo darbuotojai, jautė labai didelį spaudimą psichologinį, buvo reikalaujama tuos pinigus sumokėti tuoj pat. Kai pamatė, kad neišeis susitarti, jis pabandė eiti link išėjimo. Pastebėjo, kad K. užtvėrė kūnu kelią, su kažkuo susižvalgė. Tai pastebėjęs, jis sustojo ir sugrįžo į pokalbį. Pokalbis nesirišo, jie pradėjo jį gąsdinti, kad sumuš. Jis tada pasakė, kad tokiu tonu jiems kalbant, jis neturi ką su jais kalbėti ir drąsiai žengė prie išėjimo. Tuo momentu K. jį sugriebė iš nugaros ir įstūmė į kampą, o T. pripuolė, viena ranka įsikibo į krūtinę, o kita ranka dešine pradėjo jį daužyti. Šis jį daužė ilgai, apie minutę, jis smūgių neskaičiavo. Tada nė žodžio neištarė. Gynėsi, ištiesęs rankas įsikibo į T. kaklo zoną už drabužių, po to paleido, užsidengė rankomis veidą ir stovėjo kol baigėsi smūgiai. Kai jie nustojo mušti, jis pasakė "vyrai, ką jūs darot, peržengėt ribas". Tada, išėjęs į lauką, atidaręs duris, laikydamas durų rankeną, iš kišenės išsitraukė telefoną ir surinko pagalbos numerį. Neišleido nei vieno išeiti iš buto. Kai iškvietė pagalbą, jis pasakė jiems, kad iškviesta policija ir reikia laukti pareigūnų. Tada uždarė duris, įėjo į butą ir K. jam pasakė, kad jie yra keturi, jis yra vienas, kad jis nieko neįrodys. Jie laukė policijos, jis išėjo iš buto į automobilį ir laukė policijos, belaukiant policijos jie visi irgi išėjo į lauką. Jis jų vėl paprašė laukti policijos. Tačiau tie du asmenys, kurių nepažįsta pradėjo eiti prie mašinos. Jis jų parašė palaukti policijos, tačiau jie jį pasiuntė, sėdo į mašinas ir išvažiavo. Bestovint lauke, T. paskambino telefonu ir išsikvietė kaimynę, gyvenančią po dešine puse, kartu rūkė ir kažką kalbėjo. Kategoriškai teigia, kad jis nei vieno smūgio nesudavė nei vienam iš tų asmenų, nei vieno iš jų nespardė. Sužalojimai, nustatyti T., galėjo atsirasti jam besiginant, kai jis buvo įsikibęs į jo krūtinę. Atvažiavo pareigūnai, jis jiems papasakojo aplinkybės, buvo iškviesta greitoji, juos, tai yra jį ir T. pristatė į ligoninę. Belaukiant policijos ir, kai atvažiavo policija, T. kelis kartus jo klausė, ar jis rašys pareiškimą. Laukiant policijos, T. jam sakė, kad, jeigu jis nerašys pareiškimo, jis irgi nerašys. Prieš einant į policiją, T. vėl prašė jo nerašyti pareiškimo (2 t., 194-197, 3 t., b. l. 11-13).
Akistatos tarp A. S. ir H. E. metu kiekvienas patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu: A. S. patikslino, kad kotedžo savininkas, priėjęs prie jo, kaire ranka sugriebė jam už rūbų krūtinės srityje, jį labiau prispaudė prie sienos, o dešine ranka sudavė nemažiau 15 smūgių į pilvo, juosmens sritis. Kotedžo savininkui smūgiuojant, K. laikė jo rankas. Po suduotų smūgių į pilvo ir juosmens sritį, jis pasilenkė, tuomet pajuto smūgius į kairės galvos ir veido sritį. Smūgių į galvos sritį buvo nemažiau kaip 10. H. E. (dabar H. E.) parodė, kad pirmas smūgiavo A. kotedžo patalpoje. A. pirmas jam vieną kartą kumščiu smogė į barzdos sritį. Smūgis buvo stiprus, todėl nuo šio smūgio jis nukrito. Gulint ant nugaros, labiau pasisukus vienu šonu, A. priėjęs arčiau jam įspyrė nemažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, t. y. kojas, veido sritį. Veidą jis dengėsi rankomis, todėl kliuvo jam į kaklo sritį. Siekdamas išvengti smūgių, jis atsistojo nuo žemės. A. toliau buvo agresyvus, smūgiavo toliau jam į veidą kumščiais, t. y. sudavė nemažiau kaip tris kartus. Po šių smūgių, jis, gindamasis A. atstūmė nuo savęs ir kumščiu nemažiau kaip du kartus šiam smogė į veido sritį (3 t., b. l. 2-6, 40-44).
Liudytoja R. V. (G.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog viskas vyko pavakaryje kaimynų kotedže. Atidarius duris, norėjo išleisti šunį, kadangi šuo labai stipriai lojo, tada išgirdo triukšmą, palipo ant tvoros ir pamatė kaip langų meistras griebė ar stūmė jos kaimyną. Pasilipus ant tvoros matosi visas kaimyno butas. Vyrai stovėjo toliau nuo lango, ne prie pat. Buvo K., langininkas ir jos kaimynas. K. buvo darbų vykdytojas. Daugiau nieko nematė. Buvo atvykę pareigūnai, taip pat grietoji medicinos pagalba. Su kaimynu nebendrauja. Išėję į kiemą visada pasisveikina vieni su kitais. Matė pakeltą ranką, buvo naudojamas smurtas. Ranka buvo greitas judesys. Po to įėjusi į savo namų vidų užsidarė visus langus ir pagarsino televizorių. Matė ant kaimyno kaklo pilna kraujosruvų. Vyko triukšmas ir buvo naudojamas smurtas. Mano, kad langininkas prieš kaimyną pavartojo smurtą. Kai atvažiavo pareigūnai išėjo į lauką ir kaimynas lauke stovėjo, tada ir pamatė ant jo kaklo kraujosruvas. Jai tas pats langininkas dėjo langus, tarp jos ir langininko S. kilo konfliktas, maskatavo pro veidą su rankomis. Langininkas tada ją užsipuolė, mano, kad iš jo visko galima tikėtis.
Liudytoja R. G. (V.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra jos gyvenamosios vietos kaimynystėje. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos nepamena, tai buvo paprasta darbo diena, apie 18.00-19.00 val., jai būnant namuose, garsiai ėmė loti namuose buvęs šuo. Jis lojo neįprastai garsiai ir agresyviai, todėl išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta. Tik išėjusi į kiemą, išgirdo, kad kaimynystėje, t.y. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto kotedžo patalpose didelis triukšmas. Girdėjosi, kad šiame kotedže vyksta žodinis konfliktas. Iš balsų girdėjosi, kad garsiai barėsi du vyriškiai. Smalsumo vedina, pasilipusi ant tvoros, skiriančios jos gyvenamąjį kotedžą nuo kaimynystėje esančio kotedžo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), per didelį vitrininį langą pamatė, kad patalpų viduje yra vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, šis jų kotedžų komplekse montavo langus. Pastebėjo aukštą vyriškį, vardu K., kuris jos žiniomis yra atsakingas už jų kotedžo pastatymo darbus. K. pavardės nežino. Patalpose buvo ir jos kaimynas, vardu T., kurio pavardės taip pat nežino. Per vitrininį langą matė, kad barėsi langininkas su jos kaimynu T.. Tuo metu, kai juos pastebėjo per langą, T. su langininku stovėjo maždaug apie 1 m. atstumu vienas nuo kito. Jie stovėjo netoli vitrininio lango ir barėsi. Apie ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Kiek pastebėjo, T. kalbant su langininku, greta stovėjo ir jos paminėtas K.. Jie visi trys stovėjo netoli vienas kito, maždaug metro atstumu, tarsi ratu sustoję. Ar buvo daugiau žmonių patalpose, ji nepastebėjo. Jai tik pasilipus ant tvoros, per vitrininį langą pastebėjo, kaip langininkas viena ranka T. palietė krūtinės srityje. Ar langininkas T. sugriebė už rūbų krūtinės srityje, ar jis T. viena ranka norėjo atstumti, ji negali pasakyti, nes nesuprato. Pamačiusi, kad tarp langininko ir T. buvo fizinis kontaktas, ji instinktyviai atsitraukė, nes tuo metu išsigando. Nulipusi nuo tvoros, ji nuėjo į namus. Maždaug po 30-40 minučių pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Ar jos užfiksuotas langininko ir T. kontaktas buvo jų pirmas fizinis kontaktas, ji nežino, negali pasakyti, nes matė tik trumpą fragmentą ir, kaip minėjo, negalėtų šio kontakto detaliau apibūdinti, t. y., ar langininkas T. stūmė ranka ar norėjo T. sugriebti už rūbų krūtinės srityje, ji nesuprato. Kaimyną T. žino iš matymo, šis jai sudarė draugiško, mandagaus, paslaugaus ir ramaus žmogaus įspūdį. Minėtą langininką ji iš matymo žino apie 2 metus. Jis jos gyvenamajame kotedže montavo langus. Jo sumontuoti langai ir durys yra brokuoti, darbai atlikti nekokybiškai. Kalbant su šiuo langininku, šis savo darbo broko nepripažįsta. Prašomas savo darbo broko neištaiso. Jo jau metus laiko prašo pataisyti broką, nes dėl defektuotų langų rėmų yra tarpai, durys pilnai neužsidaro. Langininkui priminus, kad jis neištaiso savo darbo broko, šis su ja dažniausiai kalba pakeltu balso tonu, yra pavadinęs ją, durne, debile, įžeidinėjęs kitais necenzūriniai žodžiais. Jis jai sudarė konfliktiško agresyvaus, impulsyvaus žmogaus įspūdį. Po įvykio, ji su kaimynu T. kalbėjo, šis jai sakė, kad buvo konfliktas su langininku dėl antrą kartą nekokybiškai sudėtų langų. Detaliau T. konflikto nepasakojo, ji jo nesiteiravo (2 t., b. l. 118-121, 124-127).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja R. G. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kotedže, perėjus svetainę ir išėjus į aptvertą kiemą, po kaire puse parodė 1.8 m. medinę tvorą, ant kurios pasilipusi parodė vietą, kur matė konfliktuojančius asmenis kaimyno kotedžo vidurį. Pasilipus ant tvoros matomas kaimyno kotedžo vidus ir viduje stovintis H. E. (2 t., b. l. 128-132).
Liudytojas N. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įrenginėja vidaus apdailą. Įrenginėjo kotedžą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negalėjo pabaigti apdailos padaryti, nes buvo blogai langai sudėti. A. žinojo, kad ji turės paryti visą apdailą. Buvo pasakyta, kad jis turės sutvarkyti. Jis viską ir sutvarkė. 2021-04-22 buvo vakaras, H. paskambino apie 18.00 val. ir paklausė, ar gali atvažiuoti iki kotedžo, ir jis nuvažiavo. Kai atvažiavo į kotedžą buvo H., K. ir dar vienas žmogus. Pasakė sumą už atlikus darbus. Iš jo pusės viskas buvo sutvarkyta. Jokių pretenzijų nebuvo iš H., jis buvo patenkintas. Tada buvo paskambinta A., kad jis atvyktų. K. paskambino A.. Tada jis užėjo į vidų, parodė jam, kas buvo padaryta. A. sakė, kad gražiai viskas padaryta. Pasakė, kad visas darbas kainuoja 2000 eurų. A. sakė, kad brangiai. Jis kalbėjo pakeltu tonu. A. sakė, kad nenori mokėti tokių pinigų. H. sakė, kad gali dalį pinigų sumokėti. Bet A. nenorėjo klausyti, šaukė kad per brangiai. Sakė nusiraminti. Paskui H. sakė, kad reikia iškviesti nepriklausomą ekspertą. Tada, A. žodžiai buvo, kad čia jokio eksperto nereikia, sakė, kad jis pats yra ekspertas. A. sakė, kad nemokės tiek pinigų. Telefonu dar kalbėjo ir išvažiavo, kas toliau vyko nematė. Vėliau sužinojo, kad A. užpuolė H.. Jam paskambino klientas ir jis tada paklausė H., ar gali važiuoti, jis sakė, kad gali ir išvažiavo. Pačių muštynių nematė. Asmeniškai nepažįsta A. S.. Jis geram draugui yra montavęs langus, dar iki šio laiko nėra visko sutvarkęs. A. sužinojęs sumą sureagavo labai neramiai. Atrodo, kad su A. šneki kaip su žmogumi, bet jis susierzina labai greitai ir tampa agresyvus.
Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, galimai 22 d., vakare, galimai apie 18.00 val. tikslaus laiko nežino, jam paskambino kotedžo, kuriame atlikinėjo darbus šeimininkės sūnus T., kurio pavardės nežino ir paprašė atvažiuoti, sakydamas, kad nori pasikalbėti apie atliktus jo apdailos darbus, bei jų kainą. Po skambučio iš karto nuvyko į minėtą kotedžą, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, šio kotedžo patalpose buvo minėtas T., K., kurio pavardės nežino, jį pažinojo iš matymo, kuris, kaip suprato, buvo šių kotedžų kompleksų statybų prižiūrėtojas ir buvo dar vienas vyriškis, kurį įvykio vakarą matė pirmą kartą, jis buvo apie 30-35 m. rusvų trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jo jokių išskirtinių veido bruožų negali įvardinti, nes nelabai jį įsidėmėjo ir nežino, ar jį galėtų atpažinti. Jam atvykus, T. jo paprašė įvardinti, kokius apdailos darbus jis atliko, po to, kai buvo pakeisti langai. Jis T. su minėtais dviem vyriškiais, iš kurių vienas buvo K. aprodė, kokius darbus atliko. Nurodė darbų ir medžiagų kainą, kurių bendra suma buvo 2000 Eur. Prieš atliekant šiuos darbus, jis T. buvo minėjęs, kad šie darbai kainuos virš 1000 Eur, tikslios sumos jam nebuvo nurodęs. Jiems kalbant su T. apie atliktų darbų kainą, K. pasakė, kad reikia paskambinti ir pasikviesti meistrą, montavusį langus, t. y. vyriškį, kurį jis žinojo iš matymo, vardu A.. K. jo akivaizdoje paskambino A. ir pakvietė atvažiuoti pasikalbėti. Kaip jam atrodo, praėjus 15-20 min. po K. skambučio, privažiavo minėtas langų meistras A.. Jis buvo vienas. A. įėjęs pasisveikino. Su atvykusiu A. ėmė kalbėti T., sakydamas, kad po šio permontuotų brokuotų langų, buvo atlikti iš naujo apdailos darbai. Pasakė, kad šiuos darbus atliko jis. Tuomet T. jo paprašė, A. akivaizdoje, pakartoti kokius apdailos darbus atliko, po langų montavimo, bei, kiek kainavo šių papildomų darbų medžiagos, remonto darbai. Jis A. akivaizdoje išvardino, kokius darbus atliko ir nurodė sunaudotų medžiagų kainą, savo darbo kainą ir pasakė, kad bendra atliktų darbų vertė yra 2000 Eur. A., išgirdęs sumą, iš karto nesutiko, jis pasidarė nervingas. Šis vis teiravosi, iš kur tokia suma susidarė. Todėl A. jis dar kartą vardino sunaudotų medžiagų ir savo atliktų darbų kainą. T. A. aiškino, kad jis nenori iš A. nieko pasipelnyti, teigdamas, kad tam jį ir pasikvietė, kad patvirtintų atliktų darbų kainą. T. matydamas, kad A. sudirgęs, A. teiravosi, kokią sumą jis sutiktų sumokėti už jo atliktus apdailos darbus, kuriuos reikėjo papildomai atlikti dėl A. brokuotų langų, kuriuos reikėjo iš naujo montuoti. T. sutiko dalį sumos padengti iš savo pinigų, tačiau A. nesutiko apskritai mokėti už šio darbo broko ištaisymą. A. su T. kalbėjo pakeltu balso tonu, nemandagiai, vartodamas keiksmažodžius. T., matydamas, kad nepavyksta su A. susitarti, nes A. nervingai vis kartojo, kad nieko nemokės, siūlė išsikviesti nepriklausomus ekspertus, kurie iš naujo paskaičiuotų atliktų papildomų darbų vertę dėl A. kaltės. Girdėjo, kad A. sakė, kad nereikia čia jokių ekspertų, sakydamas, kad jis pats kaip ekspertas, nes dirba su langais. Tuomet T. A. dar priminė, kokius darbus šis nebuvo atlikęs iki galo. Į T. šią pasakytą pastabą A. tik nusijuokė pasišaipydamas. Tuomet jam paskambino kitas klientas ir T. pasiteiravęs, ar dar bus reikalingas ir gavęs atsakymą , kad jo nebereikės, jis iš kotedžo išėjo ir į patalpų vidų nebegrįžo, todėl, kas vyko po to, jis nežino, nematė. Tik po šio įvykio, sekančią ar dar sekančią dieną, iš T. sužinojo, kad tą vakarą, jam išvykus, tarp jo ir A. buvo, kaip T. įvardino konfliktas, sakydamas, kad A. šį puolė. T. jam detaliau šio konflikto nepasakojo, o jis nesiteiravo, nes tai ne jo reikalas. Kol jo akivaizdoje vyko pokalbis, tarp T. bei A. jokio fizinio kontakto nebuvo. Jo akivaizdoje, T. kalbant su A., K. į jų pokalbį nesikišo. Ketvirtasis buvęs vyriškis iš vis nesikišo, kaip jis suprato, šis buvo pakviestas tam, kad įvertintų, ar kokybiškai buvo atlikti jo apdailos darbai, tačiau šis jam jokių priekaištų neišreiškė. Minėtame kotedže, po langų permontavimo, papildomus apdailos darbus atlikti jo paprašė T.. Šis su juo visada bendravo pagarbiai, jokių pretenzijų jis iš šio nesulaukė. Šis sudarė įspūdį nekonfliktiško žmogaus. A., kaip langų meistrą žino apie 3 m. Kiek jam teko su šiuo susidurti, šis jam sudarė impulsyvaus žmogaus įspūdį. Iš daug klientų yra girdėjęs, kad A. yra problematiškas, konfliktiškas, nesilaikantis žodžio, terminų, meluojantis. Po minėto įvykio jis su A. nekalbėjo (2 t., b. l. 106-109).
Papildomai apklaustas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jis viską išvardino ir pasakė, kad galutinė jo darbų kaina yra 2000 eurų, A. sureagavo agresyviai, pakėlė balsą, pradėjo keiktis. T. šiam pasakė, kad šis gali kažkiek prisidėti prie minėtos sumos, kad šiam nebūtų brangu. A. pasakė, kad jis neturi iš vis mokėti. Tada T. pasakė, kad šis gali iškviesti ekspertą, kuris įvertintų kainas. A. pareiškė, kad nereikia jokio eksperto, jis pats langus montuoja ir viską žino. Jis, charakterizuodamas A., gali pasakyti, kad šis yra impulsyvus ir neprognozuojamas asmuo, tuo tarpu T. gali charakterizuoti tik teigiamai (2 t., b. l. 112-115).
Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba statybose, atlieka vidaus apdailą. K. paprašė įvertinti darbus, kurie buvo atlikti. Už darbus norėjo apie 2000 eurų. Apsižiūrėjo viską, tada darbus įvertino apie 1500 eurų. Prasidėjo pokalbis tarp savininko ir A.. A. nėjo į kalbas, visus siuntinėjo toli. Kas toliau dėjosi jis nežino. Nesigilino į jų kalbas. Nuošalyje stovėjo, kalbėjo telefonu. Paskui išgirdo, kad visi šūkauja ir išvažiavo iš įvykio vietos. Pamatė, kad savininkui buvo prakirsta barzda. Jokio veiksmo nematė, matė savininką prakirstu veidu išeinant iš jo namo. Matė, kad visi buvo krūvoje. Nematė, kad būtų padaryti kokie sužalojimai A.. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Nurodė, kad vyko ilgas pokalbis, į kurį nesikišo ir nedalyvavo. Buvo momentas, kai visi buvo krūvoje. Kada prasidėjo konfliktas, tada išėjo lauk. Kalbėjo K., savininkas ir A.. Visi buvo pagrindinėje erdvėje per vidurį. Visi buvo pasilenkę. Viskas greit įvyko, net nespėjo sureaguoti. H. buvo sužalotas veidas, matėsi ant jo veido kraujas. Kadangi jam problemų nereikėjo, išėjo. Vyko ilgas pokalbis. Siūlė ir nuleisti sumą, o A. sakė, kad nieko nemokės. A. tik išgirdęs sumą, visus pasiuntė toli.
Liudytojas V. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba statybų sektoriuje, užsiima vidaus apdailos darbų atlikimo darbų organizavimu, atlikimu. 2021 m. balandžio mėnesio viduryje, tikslesnės datos nepamena, jam telefonu paskambino iš matymo pažįstamas K., kurio pavardės nežino, jį žino iš bendrų pažįstamų. K. paprašė paslaugos, sakydamas, kad nori jo, kaip specialisto sužinoti nuomonę, kiek gali kainuoti kotedže atlikti vidaus apdailos darbus. Telefonu pažadėjo K. privažiuoti, kai šiam reikės jo įvertinimo. Po šio K. skambučio, praėjus dienai ar dviem, dabar tiksliai nepamena, jam vėl paskambino minėtas K. ir paprašė jo atvažiuoti prie pastatytų kotedžų komplekso, kurio adreso nežino, galėjo tai būti ir (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, K. nurodytu adresu jis nuvažiavo apie 17.00 val., gal šiek tiek ir vėliau. K. jo atvažiavo pasitikti į pusiaukelę, kad jam būtų paprasta surasti minėtą objektą. Nuvykus su K. iki objekto, kiek pamena dar palaukė, kol privažiavo, kaip suprato vieno iš įrenginėjamų kotedžų savininkas, kurį matė pirmą kartą. Jis buvo 30-35 m., buvo nedidelio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, su barzda. Jie trise užėjo į vieną iš kotedžų. Užėjus į vidų, jis minėto K. pasiteiravo, kokios paslaugos jie nori iš jo. K. su kotedžo savininku jam papasakojo, kad minėtame kotedže buvo atlikti apdailos darbai, po kurių teko keisti langus ir po langų pakeitimo teko iš naujo daryti langų apdailą, perdažyti lubas ir sienas, todėl K. jo prašė įvertinti, kiek šie papildomi darbai galėjo kainuoti. Jis iš K. ir kotedžo savininko pasakojimo suprato, kad pirmame aukšte buvo keisti du dideli terasiniai langai ir, kaip suprato, vienas langas antrame aukšte. Jiems kalbantis atvyko ketvirtas vyras, kaip suprato vidaus apdailą atlikęs vyras, kurį matė pirmą kartą, jo jokių duomenų nežino. Atvykus apdailininkui, šie tarpusavyje ėmė kalbėtis, o jis tik stovėjo ir klausėsi. K., kotedžo savininkui bei apdailininkui kalbantis, atvažiavo dar vienas vyriškis, kaip suprato meistras, montavęs langus, kurio jokių duomenų nežino, jį matė pirmą kartą, jis buvo apie 35-40 m. dėvėjo regėjimui skirtus akinius. Atvažiavus langininkui, kotedžo savininkas langininkui ėmė sakyti, kad apdailininkas, atlikęs papildomus apdailos darbus po nekokybiškų langų permontavimo, už atliktus darbus nori 2000 Eur. Kotedžo savininkas langininkui sakė, kad šiuos pinigus už papildomus darbus turi sumokėti šis, nes nekokybiškus langus buvo sumontavęs, todėl teko atlikti papildomus apdailos darbus. Langininkas iškart pasakė, kad tokios pinigų sumos nemokės ir tarp jų visų keturių kilo ginčas. Jie labai ilgai diskutavo kiekvienas pasisakydamas iš savo pusės. Jis į jų diskusiją nesikišo. Jiems kalbantis, jis keletą kartų kalbėjo su klientais telefonu, buvo, kiek pamena, pakalbėti telefonu išėjęs ir į lauką. Minėti vyrai diskutuodami vaikščiojo po kotedžo patalpą, jis į juos per daug nekreipė dėmesio. Langininkas buvo agresyvus, nes kalbėjo pakeltu balso tonu, vartojo daug keiksmažodžių. Jiems kalbantis, vienu iš momentų, pamatė, kad kotedžo savininkas guli kotedžo viduje ant grindinio, o K. langininką apglėbęs iš nugaros per juosmenį jį atitraukinėjo nuo kotedžo savininko. Kaip kotedžo savininkas atsidūrė ant grindinio, jis nepastebėjo. Atsistojęs kotedžo savininkas su langininku ėmė vienas kitą įžeidinėti. K. juos abu ramino. Kur tuo metu buvo apdailininkas, jis nežino, šio nebematė. Nenorėdamas veltis į jų konfliktus, K.i pasakė, kad važiuoja ir išėjo. Prieš jam išeinant, jis nepastebėjo, kad kuris nors iš paminėtų vyrų būtų vienas kitam smūgiavęs. Tačiau dar prieš jam išeinat, pastebėjo, kad kotedžo savininkui, kai atsistojo nuo grindinio, tarp skruosto ir barzdos matėsi kraujo. Iš kur šis kraujas buvo, jis nesuprato ir nesigilino. Ant langininko prieš išeinat jokių sužalojimų nepastebėjo ir negirdėjo, kad šis būtų skundęsis, kad jam ką nors skauda. Jis į jų konfliktą pats nesikišo ir fizinio smurto niekieno atžvilgiu nevartojo. Pats asmeniškai dėl šio įvykio jokios žalos nepatyrė. Daugiau su šiais asmenimis susitikęs nebuvo (2 tomo b. l. 135-138).
Liudytojas V. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pavasarį, tikslios datos nepamena, jo paprašė K., iš matymo žinomas žmogus, kurį žino iš bendrų draugų rato, kad atvažiuotų į objektą įvertinti kažkokių atliktų vidaus apdailos darbų. Jis žinojo, kad K. užsiima vidaus apdaila. Privažiavęs objektą, kurio adreso nežino, sutiko K.. Iki objekto važiavo paskui K. automobilį. Atvažiavo objekto savininkas, kurį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Užėjo į objekto vidų, paprašė parodyti, ką turi įvertinti, kiek galėjo kainuoti tie darbai. Iš to, ką jie jam parodė, jis apskaičiavo, kad gali kainuoti darbai iki 1500 eurų. Tada atvažiavo apdailininkas, kuris darė apdailą po brokuotų langų perdarymo. Jis pradėjo rodyti, ką padarė ir už ką jis nori gauti 2000 eurų. Tada atvažiavo langų meistras, kurį irgi matė pirmą kartą. Apie pusvalandį tarp langų meistro, apdailininko ir savininko vyko pokalbis, kiekvienas įrodinėjo savo pusę, nes niekas nenorėjo nukentėti finansiškai. Jam tas pokalbis buvo neįdomus, jis pradėjo naršyti telefone, nekreipė į juos dėmesio. Vienu momentu išgirdo šurmulį, atsisuko ir pamatė, kad K. tempia langų meistrą nuo gulinčio ant žemės savininko. Pasakė K., kad vyksta konfliktas, kuriame nenori dalyvauti, nes nėra su tuo niekaip susijęs ir apsisukęs išvažiavo. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Pačių muštynių nematė, matė tik kaip K. pakėlė langų meistrą nuo gulinčio savininko. Prasidėjo keiksmažodžiai iš abiejų pusių, jis iš karto pasišalino. Kas kiek kam sudavė smūgių, nematė, taip pat nematė, nei kas pirmas sudavė smūgius, nes jam buvo neįdomu (2 t., b. l. 141-143).
Liudytojas K. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įmonė statė kotedžą, vienas vyrukas langus montavo, o kitas sėdintis vyrukas pirko tą kotedžą. A. pažįsta jau senokai, jis jau ne kartą buvo montavęs langus, duris. A. nekokybiškai dirbo darbus, klientai skundėsi. Čia buvo ta pati situacija, kad A. susipyko su T. (H.). T. turėjo paimti kitus žmones, kad jam sutaisytų langus. Buvo sutarta 2 000 eurų suma. O A. nesutiko mokėti 2 000 eurų už padarytus darbus. H. sakė, kad A. nesutiko mokėti už taisymą. Jis atvažiavo įvykio dieną į kotedžą. Pasiėmė nepriklausomą žmogų – V. D., kad būtų nepriklausomas žmogus, vertintojas. Kai atvažiavo į vietą buvo H. ir N.. Paprašė, kad V. įvertintų broką. Buvo padaryta daug broko. Apsižiūrėjo darbus, tada H. paprašė, kad paskambintų A. ir paprašytų, kad jis atvyktų į kotedžą. A. sutiko atvykti. Atvyko po 15 minučių. Vietoje kalbėjo kokie darbai padaryti. A. pasirodė per brangu ta suma, jis atsisakė mokėti. A. sakė, kad jis pats yra ekspertas. Pokalbis vyko konfliktiškai. Pasiūlė A. išeiti į lauką ir pasižiūrėti, koks yra brokas padarytas. Po ko jie stovėjo kambaryje, A. trenkė H., jis nukrito ant žemės. Kai H. buvo nukritęs ant grindų dengėsi rankomis nuo A.. Tada A. H. spardė. Jis atplėšė A. nuo H.. Tada A. pradėjo šaukti mano akiniai. Paskui paskambino policijai. H. buvo praskelta barzda, kaklas nubrozdintas. A. buvo paraudęs, sulinkę jo akiniai. A. sakė, kad skilę jo dantys. Matė, kad A. jau seniau dantys buvo nuskilę. H. taip pat gindamasis trenkė A.. Dar vietoje buvo V., kaimynė. Kaimynė matė grumtynes. H. buvo po visko apsvaigęs. A. yra lankęs kovų klubą. A. pradėjo muštynes. Jis pirmas trenkė H., tada jis ir nukrito ant žemės. Muštynės įvyko, kai jie grįžo atgal iš lauko. N. kažkuriuo metu išvažiavo iš kotedžo. Kai jie iš lauko grįžo H. stovėjo centre kambario, jis stovėjo prie lango. Jis stovėjo iš šono, iš galo A.. H. nuvirto per centrą. H. galva buvo į balkono duris. H. atsisėdo ant užpakalio po smūgio. A. taikėsi H. į veidą suduoti. A. trenkė H. į veidą, tada jis nukrito, po ko buvo spardomas. Kumščiu A. sudavė H. į veidą. Matė praskeltą barzdą H., po smūgio buvo jam ant kaklo kraujosruva. Atrodė, kaip ant barzdos būtų nubėgęs kraujas, nudžiūvęs. Su dešine koja stipriai spardė A. H.. H. buvo užsidengęs veidą. K. priėjo iš nugaros A. ir apglėbė jį, norėjo atplėšti jį nuo H.. Prieš konfliktą nesiėmė jokių veiksmų, kad neišleisti A. iš patalpų. Norėjo, kad susitartų H. su A.. Neatliko jokių aktyvių veiksmų A. atžvilgiu. Tik bandė atitraukti nuo H.. Atitraukus A. nuo H., A. pradėjo šaukti akiniai. A. susirado akinius, tada pradėjo šaukti, kad jie turės reikalų ir paskambino policijai. Kada A. spardė kojomis H., jis tada stovėjo. Kada A. spardė H., tada jis bandė apsiginti ir sudavė A.. H. trenkė su ranka A. į veido sritį vieną kartą. Per muštynes viskas vyksta greitai. Smūgiai buvo suduoti kojomis. Viskas įvyko per 6 sekundes. H. atsitūpęs dengėsi. Jis vieną smūgį matė, kaip H. trenkė A.. H. su A. mušėsi dviese. Daugiau niekas nesimušė. Nebuvo A. prispaudęs prie sienos. Kažkas iškvietė greitąją. Po ko atbėgo kaimynė. Pas H. ant kaklo buvo grandinėlė, po įvykio matėsi, kad H. kaklo šonas buvo paraudęs. A. apkabino, laikė vieną ranką per kaklą, kitą ranką per pilvą. Kaimynė R. matė per tvorą visą įvykį. Muštynes pradėjo A.. A. pirmas trenkė H.. A. nenorėjo mokėti pinigų, todėl ir trenkė H.. Kiek objektų A. darė viską padarė blogai. A. yra iškeikęs ne vieną klientą. Iki muštynių A. gal ir nenaudojo keiksmažodžių. Visas veiksmas vyko prie lango ir durų, pro kurias galima išeiti į terasą. Užuolaidų ant lango nebuvo. Viskas vyko labai greitai, apie minutę ar dvi minutes. Po įvykio H. buvo iškviesta greitoji. H. sakė, kad jam po smūgio svaigsta galva. Abu vyrai bendravo garsiai. H. neprovokavo A., rankų, kojų nekėlė. Kai H. gavo smūgį, tada jis atsisėdo ant užpakalio. Nenukrito ant nugaros. Kada A. atitraukė nuo H., tada jis pradėjo bėgioti ratais ir šaukė akiniai, akiniai. A. atplėšė nuo H. ir paleido. Po ko daugiau konflikto nebuvo. Teisme pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei liudytojas nurodė, kad jie teisingi. Nurodė, kad matė staigų judesį ranka ir suprato, kad buvo smūgis.
Liudytojas K. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje, kuri buvo atsakinga už kotedžų statybą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Įmonė "(duomenys neskelbtini)" šiuose kotedžuose montavo langus. Šios įmonės vadovas yra A. S.. Vienas iš kotedžų pirkėjų, kurį žino iš matymo, kaip klientą T. E., A. išreiškė pretenzijas dėl nekokybiškų sumontuotų langų, kuriuos teko permontuoti ir iš naujo atlikti apdailos darbus. Dėl papildomai atliktų apdailos darbų apmokėjimo jo žiniomis A. S. su T. E. tarpusavyje tarėsi. Kokias jie sąlygas aptarė, jis konkrečiai nesigilino, tačiau, kaip suprato, A. siūlė, kad šio žmonės atliktų papildomus apdailos darbus, o T. su tuo nesutiko, motyvuodamas, kad šio darbuotojai yra nepatikimi, darbus atlieka nekokybiškai ir pageidavo, kad jo meistras atliktų papildomus apdailos darbus. Ar A. su T. aptarė iškart apdailos darbų kainą, jis nežino. Kai A. S. nesutiko sumokėti T. E. prašomos sumos už papildomai atliktus darbus, T. jam paskambino ir paprašė tarpininkauti, nes jis buvo atsakingas už kotedžų statybos darbus. 2021-04-22 T. prašymu, nuvykęs į kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis pasikvietė dar V. D., kaip specialistą, dirbantį įmonėje prie apdailos darbų, tam, kad šis pinigais įvertintų papildomai atliktų darbų sumą. Kotedže buvo dar ir meistras, atlikęs papildomus apdailos darbus, t. y. N., kurio pavardės nežino. Kai visi susirinko ir aptarė, kokie buvo papildomai atlikti darbai ir kiek galėjo jie kainuoti, kiek pamena T. pasiūlė paskambinti A. S., kad šis privažiuotų, tam, kad keli žmonės A. patvirtintų, kokie papildomi darbai buvo atlikti ir, kiek jie kainavo. Jis iš savo telefono paskambino A. ir paprašė šio privažiuoti. A. atvažiavo vienas. A. užėjus į kotedžą, N. šiam papasakojo, kokius papildomus apdailos darbus atliko. T. E. A. paaiškino, kad jis N. prašė atlikti šiuos apdailos darbus. N. pasakė, kad už papildomai atliktus darbus jis nori 2000 Eur. Tuomet T. A. paaiškino, kad šią sumą turėtų apmokėti A., nes dėl jo kaltės, t. y. nekokybiškų langų, teko atlikti papildomus darbus. A., išgirdęs atliktų darbų sumą, t. y. 2000 Eur, iš karto nesutiko su šia suma. Šis ėmė klausinėti, iš kur tokia suma susidarė, nors prieš tai Nerius, prie visų buvo paaiškinęs kokius darbus atliko ir kiek jie kainavo. A. ėmė sakyti, kad jis pats galėjo šiuos apdailos darbus atlikti pigiau. Dėl šių priežasčių tarp T. ir A. kilo žodinis konfliktas. A. nėjo į jokius siūlomus kompromisus. Pasiūlė sumokėti 300 Eur, teigdamas, kad daugiau nemokės. T. A. dar papriekaištavo, kad ir naujai permontuoti langai yra nekokybiškai sudėti, nes buvo tarpas, pasiūlė išeiti į lauką šių langų apžiūrėti. A. ėmė rėkti, pykti, sakydamas kad jis pats ekspertas, jam jokių ekspertų nereikia. Pasiūlė sumokėti 300 Eur ir pasakė, kad išvažiuos apskritai. Tada A., eidamas pro balkono duris, kumščiu vieną kartą trenkė T. į barzdos sritį. T. nuo šio smūgio nuvirto tarpduryje. A. tuomet T. dar gulint ant žemės, ne mažiau kaip šešis kartus spyrė T. kažkur į galvos sritį. Kiek pastebėjo, A. T. spyrė tik į galvos sritį. Ar visus smūgius pataikė, jis nežino, nepastebėjo. Matė, kad T., gulėdamas ant žemės, rankomis dengėsi galvą. Matydamas, kad A. yra agresyviai nusiteikęs, tam, kad jis T. daugiau nemuštų, jis priėjo A. iš nugaros, ranka per alkūnė apkabino A. per kaklą ir tokiu būdų jį norėjo A. atitraukti nuo T.. Kadangi A. nenorėjo pasitraukti, šis jo kaklą stipriau paspaudė, ranka per alkūnę. Tuomet matė, kad T. stodamasis ir gindamasis nuo A. smūgių kojomis, sudavė vieną ar du kartus ranka, kumščiu ar delnu, nepastebėjo, A. kažkur į veido sritį. Tuo metu matė, kad A. nukrito nuo veido regėjimui skirti akiniai, kurie kaip matė, kad kažkaip pasižeidė, kaip jam atrodė akinių auselė pasisuko. Kad akiniai būtų sudužę, jis nepastebėjo. Ar A. akiniai nukrito po T. suduotų smūgių, ar jis juos ranka netyčia užkliudė, norėdamas A. kaklą apglėbti, tikslu jį atitraukti, jis nežino, negali pasakyti, nes viskas vyko vienu metu. Nukritus akiniams, A. ėmė iš karto rėkti akiniai, akiniai ir T. daugiau nesmūgiavo. A. dar labiau įpyko, ėmė bėgioti po kotedžą rėkaudamas, kad jie dabar turės reikalų, turėsi problemų ir, išsitraukęs telefoną, girdėjo, kaip kvietė policiją. Kai A. T. pirmas sudavė, kaip jam atrodo turėjo matyti V., tačiau, kur šis tuo metu tiksliau stovėjo, jis nežino. N. tuo metu, kai A. pirmas T. smūgiavo, jau nebuvo. Kai A. iškvietė policiją, pamena, kad buvo atėjusi gretimo kotedžo kaimynė R. G., kuri paklausė, kas čia vyksta ir minėjo, kad matė muštynes. Ką konkrečiai ši matė, neįvardino. Po įvykio ant T. matė, kad buvo prakirstas smakras, kuris kraujavo, buvo paraudęs, nubrozdintas kaklas, suplėšyti marškiniai krūtinės srityje. Vizualiai jam atrodė, kad šiam nuo suduotų smūgių buvo apsvaigusi galva, bei šis pats minėjo, kad jam svaigsta galva. Todėl jis iškvietė medikus. Ar ant A. vizualiai matėsi kokie nors sužalojimai, jis nežino, į šį nekreipė dėmesio. Pamena, tik, kad šiam buvo nukritę akiniai. Pats šio įvykio metu jokios žalos nepatyrė (2 t., b. l. 147-150).
Liudytojas K. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. E. pirko iš įmonės, kurioje jis dirbo, nebaigtą statyti kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. įmonė "(duomenys neskelbtini)" buvo sumontavusi prieš 2-3 metus langus tame kotedže. Langai ir durys buvo sumontuoti nekokybiškai. Per tuos du metus A. S. ne kartą langus ir duris (broką) tvarkė. Klientas, T. E. pamatė, kad langai vis tiek nekokybiški, todėl nusprendė samdyti kitus apdailininkus, apie tai aptaręs su A. S., kuris su tuo sutiko. Buvo sutarta, kad A. sumokės apdailininkams. Padarius darbus ir atėjus laikui mokėti, A. atsisakė mokėti, motyvuodamas, neva pats galėjo padaryti, nesutiko dėl kainos 2000 eurų. T. paprašė jo tarpininkauti. 2021-04-22 jis, T., apdailininkas N., pavardės nežino, susitiko tame kotedže. Jis dar pakvietė V. D., kuris dirba stambioje apdailos įmonėje ir nusimano įkainiuose. Buvo vakaras, 18.00-19.00 val. pasikalbėjo, N. paaiškino, kokius būtent darbus darė, tada T. paprašė, kad paskambintų A., kuris turėjo sumokėti Nerijui už darbą. Jis paskambino A., paprašė atvykti ir išsiaiškinti. Po 15-20 minučių A. atvažiavo. Visi aptarė, kokie darbai padaryti, kiek kainavo. A. nenorėjo patikėti, kad tiek reikėjo darbų atlikti, kad jie tiek kainavo, kažką užsiminė, kad kokius 300 eurų ir galėtų mokėti. Gal 40 minučių prabuvo, A. pradėjo sakyti, kad nemokės, kad jie susimokė, nori jį apgauti. Tada jie jam pasiūlė iškviesti nepriklausomus ekspertus. N. išvažiavo, jie liko trise. A. pasakė, kad jis pats ekspertas, jam kiti ekspertai nenurodinės. Matėsi, kad šis piktybiškai nenori mokėti, net nesiūlo jokių kompromisų. Šiaip A. gana agresyvus, jis šį pažįsta du ar tris metus. Jie perėjo į lauką apžiūrėti langų iš išorės, t. y. A. broką. Tada A. dar labiau įsiuto, pradėjo kaltinti juos dėl to broko, šaukti, pasakė, kad nebebus jokių garantijų, jeigu jie šį spaus. Tada A. pastūmė T., T. pargriuvo, o A. pradėjo jį spardyti, spyrė kokius 8-9 kartus, taikydamasis į viršutinę kūno dalį. Jis puolė skirti, apkabino A. iš nugaros per kaklą ir bandė atplėšti nuo T.. T. bandė apsiginti nuo A. smūgių, vieną ar du kartus sudavė ranka, nematė ar kumščiu ar delnu, tačiau nežino ar pataikė. V. tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. A. nukrito akiniai, sudužo, tada A. pradėjo bėgioti po kotedžą ratais ir pradėjo skambinti į policiją ir pasakė, kad dabar bus jiems reikalų. Kol laukė pareigūnų, atėjo kaimynė, kuri gyvena už sienos R. G., ji sakė, kad išgirdo triukšmą, išėjo į savo vidinį kiemą, kuris ribojasi su T. kiemu, ir sakė, kad matė konfliktą. Jis paklausė T., kaip šis jaučiasi, T. atsakė, kad jam svaigsta galva, pamatė prakirstą barzdą, suplėšytus marškinėlius, tada paskambino į greitąją. Atvyko pareigūnai, jiems buvo papasakotos įvykio aplinkybės. T. su A. išvyko į ligoninę. Mano, kad A. policiją iškvietė dėl to, kad sumažinti savo įsipareigojimus, kad nereikėtų mokėti pinigų apdailininkui. Nori paminėti, kad A. Facebook profilyje matė, kad šis yra kovos be taisyklių klubo narys, tai paaiškina šio agresyvumą (2 t., b. l. 153-156).
Papildomai apklaustas liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ne visai teisingai nurodė įvykio, susistumdymo vietą. Nurodo, kad muštynės įvyko kotedžo viduje, tikslią vietą gali parodyti vietoje, nes žodžiu jam sunku ją apibūdinti. Dar kartą nurodo, kad stovėjo už nukentėjusiojo nugaros, truputėlį toliau, tarp jo ir nukentėjusiojo stovėjo A., todėl jis negali nurodyti, ar A. trenkė, ar pastūmė nukentėjusįjį, bet judesį su ranka link nukentėjusiojo užfiksavo, apie ką ir papasakojo. Matė, kad nuo to judesio nukentėjusysis nukrito ant grindų, A. pradėjo spardyti nukentėjusįjį, o jis bandė A. atitraukti. Kai šį atitraukė, A. nurimo, tada jis šį paleido, o šis vėl puolė nukentėjusįjį mušti (2 t., b. l. 181-183).
Parodymo patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad K. A. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kotedžo viduje, svetainėje parodė vietą, kur visi stovėjo prieš konfliktą, po ko parodė, kur ir kaip nukrito H. E.. Nurodė, kad nukrito ant nugaros, nurodė, kad A. S. spardė gulintį H. E., taikėsi į galvą, jis šį atitraukė, būdamas A. S. už nugaros, tada jį paleido, o A. S. vėl puolė, sudavė smūgius, o H. E., gindamasis sudavė smūgius, į kurias kūno vietas nematė (2 t., b. l. 175-177).
Akistatos tarp A. S. ir liudytojo K. A. protokole užfiksuota, kad kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 160-165, 170-174).
Dėl savo paties sužalojimo liudytoju apklaustas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-22 apie 17.37 val. paskambino iš matymo pažįstamas vyriškis K. ir paprašė atvykti į Klaipėda, (duomenys neskelbtini), pasikalbėti dėl tame name jo atliktų langų dėjimo darbų, dėl kurių buto savininkas D. reiškia pretenziją, reikalauja susigrąžinti iš jo asmeniškai 2000 eurų. Šio bute, keičiant langus buvo sugadinti 3 langų angokraščiai. K. ir ankščiau skambindavo ir prašydavo susitikti, bet dėl užimtumo susitikti nepavykdavo. Susitikti sutarė apie 18.00 val. Nurodytu adresu atvyko vienas. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte užėjo į butą. Bute jau buvo K., apdailininkas N., buto savininkas D. ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Bute buvę vyrai visi buvo blaivūs, visi kaip susitarę vienbalsiai grubiai įrodinėjo, kad tame bute dėl sugadintų 3 langų angokraščių yra tik jis vienas kaltas. Vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis bandė jiems paaiškinti, kad darbai buvo atlikti tvarkingai, kokybiškai pagal susidariusią situaciją, nes išimti senus lango rėmus ir įdėti naujus, nepažeidžiant išvis angokraščių neįmanoma. Siūlėsi su savo meistrais sutvarkyti visus angokraščius. Buto savininkas D. su tuo nesutiko. Jis norėjo, kad darbus atliktų būtent apdailininkas N.. Nesigavus jų pokalbiui, norėjo iš buto išeiti, tada K. iš nugaros sugriebė jam už kaklo ir pradėjo jį laikyti atrėmęs į sieną. Tuo pat metu prie jo iš priekio priėjo D. ir rankos kumščiu stipriai daug kartų smūgiavo jam į krūtinę, pilvą. Ištiesęs savo ranką, gynėsi, bandė išvengti smūgių. Pats nesmūgiavo, tik gynėsi. Smūgiuodamas į krūtinę, D. pakeitė smūgiavimo vietą ir keturis, penkis smūgius iš kumščio pataikė į galvą, tai yra į kairį antakį, kairią akį, kairį skruostą, viršugalvį bei nugarinę galvos dalį. Nuo suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Nuo D. suduotų smūgių, nuo veido buvo numušti akinai. D. baigus smūgiuoti, K. jį paleido ir tik atsilaisvinęs iškart išėjo iš buto. Tik išėjęs iš buto, nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Bute buvęs N. ir dar vienas jam nepažįstamas vyriškis į konfliktą nesikišo, jo nemušė. Be jų penkių bute daugiau nieko nebuvo. Dėl sumušimo policijos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, paskirti teisminę medicininę ekspertizę. Po įvykio, tik išbėgęs į kiemą pajuto, kad yra nuskeltas priekinis viršutinis dantis. Įvykio metu apvogtas, apiplėštas nebuvo. Iš buto į kiemą išėjo ir visi keturi vyrai buvę bute. Pasakė, kad iškvietė policiją ir kad neišsivaikščiotų. Apdailininkas N. ir nepažįstamas vyriškis, tik išėję iš buto, iškart pasišalino. Policijos liko laukti tik jis, K. ir D.. Nuėjus į butą, pasiėmė nuo grindų savo regos akinius ir juos užsidėjęs pastebėjo, kad akinių stikliukai yra subraižyti. Dėl subraižytų akinių stikliukų patyrė 300 eurų žalą. Atvykus policijai, buvo iškviesti medikai, kurie jį išvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę (1 t., b. l. 1-23).
Dėl savo paties sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. S. parodė, kad įvykio vakarą atvykus į kotedžą, viduje buvo keturi vyrai, t. y. minėtas K., kotedžo savininkas - kurį žinojo D. vardu, o dabar sužinojo, kad šis yra T. E., apdailininkas N., kuris kaip šiuo metu iš atpažinimo žino, yra pavarde Š. ir ketvirtas vyriškis apie 25 m. - 30 m., kurį matė pirmą kartą, šio jokių duomenų nežino. K. teigimu, šis vyriškis buvo pakviestas tam, kad įvertintų atliktų langų apdailos darbus. Jis, įėjęs į patalpų vidų, su visais ten buvusiais pasisveikino. Tuomet, priėję visi prie langų, t. y. jis ir minėti 4 vyriškiai, diskutavo, kas sudaro jų paskaičiuotą 2000 Eur sumą, kurią kotedžo savininkas iš jo reikalavo. Kalbant pradžioje daugiausia kalbėjo N., aiškindamas, kokie buvo atlikti papildomi darbai po langų permontavimo, t. y. aiškino, iš ko susidarė minėta 2000 Eur suma. Jis su 2000 Eur suma nesutiko. Jis siūlė sumokėti 500-600 Eur. Savininkas nesutiko, jis reikalavo sumokėti bent jau 1600 Eur. Iš jų bendro pokalbio jis nesuprato, kam konkrečiai jis tuos pinigus turi sumokėti. Kalbantis tarp jo, K. ir N., pokalbis suaštrėjo, t. y. jie, kalbėdami ėmė jo atžvilgiu vartoti įžeidžiančias frazes. Įžeidinėjo jo darbuotojus, sakydami, kad jie nesugeba gerai dirbti. Supratęs, kad jie kompromiso neprieis, jis pasiūlė kviestis nepriklausomus ekspertus arba aiškintis per teismą ir, pasisukęs link išėjimo, norėjo išeiti. Tuomet K. priėjo prie jo, atsistojo priešais jį, taip užstodamas jam praėjimą. Kiek pamena, šis, užtverdamas jam praėjimą, nieko nesakė. Tuomet atsigręžęs į likusius stovėjusius vyriškius, dar kartą pasakė, kad jis jiems prašomų pinigų iš karto nemokės, sakydamas, kad tik ekspertui įvertinus žalą tarsis dėl žalos atlyginimo. Tada kotedžo savininkas T. pasakė kažką panašaus "kad senai yra į galvą gavęs, ar reiktų jam į galvą duoti". Po šių išsakytų grasinančių frazių, galutinai suprato, kad nėra apie ką toliau su jais kalbėtis, vėl pasisuko eiti link išėjimo. Jiems kalbant, su minėtais vyriškiais, K. stovėjo netoli laukinių išėjimo durų. Jam atrodė, kad K. sąmoningai atsistojo prie išėjimo durų, kad jis negalėtų iš patalpų išeiti. Antrą kartą pasisukus jam išeiti, priėjo prie išėjimo durų ir prie durų stovėjęs K., stovėdamas jam iš šono, apglėbė jį viena ranka per alkūnę už kaklo. O kita ranka kiek pamena laikė jo kairę ranką. Tuomet prie jų sparčiu žingsniu priėjo kotedžo savininkas T. ir pastūmęs jį į kampą, ėmė smūgiuoti dešine ranka, t. y. kumščiu. T. dešine ranka jam smūgiavo, o kaire ranka laikė sugriebęs už rūbų ties kaklo sritimi. T. tik prie jo priėjus, jis šį atstūmė abiem rankomis, t. y. stūmė jį nuo savęs ištiestais delnais. T. pradžioje jam ne mažiau kaip septinis kartus smūgiavo į krūtinės sritį. Kadangi K. tuo metu jį laikė prispaudęs prie sienos, jis negalėjo ištrūkti, todėl jis rankomis užsidengė veidą. Tuomet jis pajuto smūgius į galvos sritį, iš kurių ne mažiau kaip septyni smūgiais kliuvo į kairės pusės veido sritį, t.y. skruostą, akį. Smūgiavo ir į galvos sritį, tačiau, kiek smūgių sudavė, dar jam į galvą, jis net apytiksliai negali nurodyti, nes tų smūgių buvo labai daug. Dalis smūgių kliuvo jam į rankas, dilbio srityje, nes dengėsi rankomis veidą. Jam smūgiavo tik T., kotedžo savininkas. K. tik jį laikė. Kai T. jį mušė, jis gynėsi, tik rankomis dengdamasis veidą, T. nesudavė nei vieno smūgio ir pradžioje, kai T. prie jo priėjo, jis šį atstūmė delnais. T. smūgiuojant, jis pajuto vieną stiprų smūgį į kairės pusės skruostą, nuo kurio jam pasidarė silpna. Pajutęs, kad gali nukristi, neišsilaikyti, nes ėmė drebėti kojos, jis ėmė sakyti "baikit", nes jam jau silpna darosi. Tai pasakė pakeltu balso tonu. Po šių žodžių K. jį paleido, o T. atsitraukė ir daugiau nebesmūgiavo. Kokiu momentu jam buvo nuskeltas priekinis viršutinis dantis, jis nežino, tai pastebėjo jau po įvykusio konflikto, kai lauke jau laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jam dantį nuskėlė T., nes K. jam nesmūgiavo, o likę vyriškiai nesikišo. Dėl nuskelto priekinio danties dar nesikreipė, planuoja vizitą pas stomatologą gegužės mėnesio pradžioje. Todėl šiai dienai patirtą turtinę žalą, dėl nuskelto danties įvardinti negali. Įvykio metu buvo sugadinti jo regėjimui skirti akiniai, t. y. subraižyti stiklai. Šie akiniai nebetinkami naudojimui. Dėl akinių sugadinimo jis patyrė 300 Eur turtinę žalą, ši suma nurodyta su nusidėvėjimu. Akiniai buvo pirkti maždaug 2020 m. pradžioje, tikslesnės datos nepamena. Akinių stiklai buvo subraižyti, kai jie nukrito po smūgio jam nuo veido ant betoninio grindinio. Įvykio metu patyrė fizinės žalos, t. y. buvo sumuštas ir patyrė turtinės žalos dėl sugadintų akinių bei nuskelto danties. Po įvykio daugiau į gydimo įstaigą nesikreipė. Nedarbingumo pažymos neturėjo. Jei kaltininkas jo atsiprašytų ir atlygintų jam padarytą žalą, kurią nurodys vėliau, kai tik bus sutvarkytas nuskeltas dantis, jis sutinka, kad tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Tačiau, jei kaltininkas jam žalos neatlygins, jis tyrimo medžiagoje teiks civilinio ieškinio pareiškimą. Papildo, kad visas konfliktas vyko kotedžo patalpų viduje, t. y. buvo paminėtas žodinis konfliktas ir buvo sumuštas, todėl daugiau įvykio liudininkų nebuvo, išskyrus jo paminėtus vyrus. Lauke prie kotedžų jokio konflikto nebuvo. Po įvykio, kai laukė atvykstančios policijos, jie kalbėjo su K., tačiau barnio tarp jų nebuvo. Po įvykio jis iš karto iš savo telefono numerio, kurį nurodė anketiniuose duomenyse, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Skambino jis bendruoju pagalbos telefonu įvykio vakarą du kartus (1 t., b. l. 165-169).
Dėl savo paties sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. S. parodė, kad nori patikslinti sugadintų akinių vertę, t. y. sugadintus akinius vertina 183 Eur, o ne 300 Eur, kaip buvo nurodęs ankstesnėje apklausoje. Šio įvykio metu abiejų akinių stiklai buvo subraižyti, todėl šie akiniai netinkami naudojimui. Dėl įvykio metu nuskeltų dantų jis patirtą turtinę žalą pateiks vėliau, nes šiuo metu dar nuskelti dantys nėra sutvarkyti, dėl jų tik konsultavosi su stomatologu. Civilinio ieškinio pareiškimą turtinei bei moralinei žalai atlyginti pateiks iki 2021-09-01 (1 t., b. l. 175-176).
Iš parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažino H. E. (buvusį T. E.) kaip asmenį, su kuriuo 2021-04-22 (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įvyko konfliktas ir jį sumušė (1 t., b. l. 153-158).
Iš specialisto išvados Nr. G469/2021 (03) matyti, kad A. S. nustatytos kraujosruvos odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje-smilkininėje srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimas. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ( 1 t., b. l. 173-174).
Dėl savo paties sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas H. E. parodė, kad 2021-04-22 apie 18.00 val. statomame objekte, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su A. S. kilo konfliktas dėl darbų kokybės ir apmokėjimo už broko taisymą. Konflikto metu A. S. netikėtai sudavė jam vieną smūgį kumščiu į smakrą, o, jam nugriuvus, kojomis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, atsistojus dar tris kartus kumščiu bandė jam suduoti į galvos sritį, tačiau šiam pavyko užsidengti veidą rankomis ir šis pataikė į kaklą. Gindamasis sudavė A. S. du smūgius kumščiais į veido sritį. Įvykio metu statomame objekte kartu su juo buvo ir konfliktą matė objekto statytojas K. A., kaimynė R. G.. K. A. juos išskyrė ir paskambino pagalbos telefonu. Po įvykio kreipėsi į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas paviršinis smakro sužalojimas. Iki šiol skauda sumušta kairė koja (2 t., b. l. 36-41).
Iš 2021-04-23 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant H. E. (buvę duomenys - T. E.) smakro matomas nubrozdinimas (2 t., b. l. 51-55).
Dėl savo paties sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas H. E. parodė, kad, nuvykęs pas teismo med. ekspertą, jis buvo apžiūrėtas. Ekspertas paklausė, kiek buvo smūgių ir kur sudavė, jis ekspertui nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir apklausoje, kad pirmas smūgis suduotas buvo jam į smakrą, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės, gulint jam ant žemės jam spyrė A. S. į įvairias kūno vietas, pagrinde į juosmens sritį, pilvą, krūtinę, apie 10 spyrių, o, kai atsistojo, dar jam trenkė kumščiu į kaklą. Taip ir nurodė ekspertui, tačiau ekspertas, jį apžiūrėjęs, nurodė, kad nesimato tų suduotų smūgių. Ką šis užrašė, jis nežino, nes jam nerodė. A. S. dar jį pastūmė, kai jis atsistojo. Po to, kai sudavė smūgį į kaklą, jis sugriebė ties krūtine už marškinėlių, kurie plyšo, po to bandė suduoti du kartus į veidą, bet jis apsigynė, į veidą jam nepataikė. Iš pradžių buvo suduotas smūgis, tai jis tvirtina, nes gerai pamena. K. A., stovėdamas A. S. už nugaros, gal nepastebėjo smūgio, gal jam pasirodė, kad buvo stūmimas. Nori pažymėti, kad viskas įvykio jo mamos statomame kotedže, kuris tuo metu buvo neįrengtas, jame buvo statybinių medžiagų, blokelių. Jis nuvirto ant grindų, viskas vyko patalpoje, kotedže, svetainėje. Ten jokių laiptelių nėra ir nebuvo, nebent liudytojai blokelius palaikė laipteliais. Jis ekspertui rodė visas sužalojimo vietas, tačiau šis pasakė, kad nieko nesimato. Jis stengėsi smūgių išvengti, muistėsi, galimai vieni smūgiai nebuvo labai stiprūs, kiti buvo stipresni, nuo kurių jis juto skausmą. Dėl minėtų priežasčių galimai jų ir nematė, nes nebuvo žymūs sužalojimai (2 t., b. l. 88-91).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas H. E. adresu (duomenys neskelbtini), kotedže svetainėje per vidurį parodė vietą, kur visi stovėjo prieš konfliktą. Ten pat jį pastūmė A. S., jis nukrito ant grindų, ant nugaros. Jį, gulinčiam, A. S. spardė į šonus, į koją, į krūtinę, buvo 5-6 smūgiai kojomis. K. atitraukė nuo jo gulinčio, K. buvo A. S. už nugaros. Truputį palaikė ir paleido, nes A. S. nurimo. Kai paleido, jis atsistojo, o A. S. puolė, bandė smūgiuoti kumščiu į galvą, jis užsidengė veidą, vieną smūgį apsigynė, kitas pataikė į kaklą. Gindamasis jis sudavė smūgius du A. S. į veidą. Nurodo, kad nukrito nuo smūgio į barzdą, tuo pačiu A. S. kita ranka stūmė jį (2 t., b. l. 92-97).
Iš specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) matyti, kad H. E. (buvę duomenys - T. E.) nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, remiantis VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninė medicinos dokumentų išrašo (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2021-04-22 19.38 val.) kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad T. E. (dabar H. E.) nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. T. E. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (2 t., b. l. 59-60).
Iš papildomos specialisto išvados Nr. G 484/2021 matyti, kad H. E. (buvę duomenys - T. E.) nustatytas sužalojimas, nurodytas specialisto išvados Nr. G484/2021 ( 03) 1. punkte yra plačios grupinės priklausomybės, jame nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto požymių, todėl nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu buvo padarytas sužalojimas, nėra galimybės. Sužalojimo padarymo mechanizmas nurodytas specialisto išvados Nr. G 484/2021 (03) 1. punkte. T. E. (dabar H. E.) kairėje kojoje išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Minkštųjų audinių patinimas, kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto. T. E. (dabar H. E.) objektyvios teismo medicininės apžiūros metu nurodė skausmingumą kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje. Fizinis skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl kaip objektyvus sužalojimas nevertinamas ir sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 74-75).
Iš 2021-04-22 Klaipėdos apsk. vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-04-22 18.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) "ką tik name buvo kilusios muštynės, tarp pranešėjo draugo ir meistro, kuris trenkė kumščiu, stūmė pranešėjo draugą". Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. S., kuris paaiškino, kad jis kurį laiką bute dirbo, t. y. montavo langus ir dirbdamas langų montavimo darbus padarė darbo broką, tačiau jį ištaisė. Šiam atvykus į minėtą kotedžą pasiaiškinti susidariusios situacijos, darbų užsakovas T. E. už darbo broką reikalavo 2000 eurų, tačiau A. S. atsisakius sumokėti minėtą sumą, bandant išeiti, K. A. apglėbė rankomis jo kaklą ir jį laikė, tokiais veiksmais suvaržydamas A. S. galimybę priešintis. Tuomet priėjęs T. E. daugybę kartų (įvardino apie 30 smūgių) rankomis sudavė A. S. į pilvą, šonkaulius bei veidą, buvo priremtas prie sienos, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą. Apžiūrint asmenį ant jo veido kairiojo žando bei virš kairiosios akies antakio, buvo matyti kraujas ir kraujosruva. T. E. neneigė muštynių fakto, nurodė, kad jam taip pat padaryti sužalojimai kaklo srityje bei smakre ir dėl to turės pretenzijų. Ant jo kaklo kairėje pusėje buvo matomi raudoni patinimai (1 t., b. l. 93-101).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnų įvykio vietoje darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti proceso dalyvių paaiškinimai. A. S. nurodo, jog jam einant lauk vienas pagriebė, kitas puolė daužyti. Po to nurodo, kad jį laikė ir dar vienas žmogus - N.. Nurodo, kad rašys pareiškimą, kadangi akinius sudaužė, užpuolė, du laikė, vienas daužė. A. S. nurodo, kad daug kartų į pilvą trenkė, daug smūgių buvo, daužė, bet jis apsigynė, porą smūgių tik prasileido, aišku ir veidą ir akinius sudaužė. Į pareigūno klausimą, kiek smūgių buvo, A. S. atsako maždaug trisdešimt - keturiasdešimt. A. S. sako, pagrinde vienas mušė, kiti laikė už kaklo. H. E. nurodo, kad A. S. pirmas jam trenkė. K. A. parodo vietą, kur įvyko muštynės, nurodo, kad A. S. pirmas griebė už marškinėlių. H. E. pareigūnui nurodo, kad jo kaklas apdraskytas, barzda prakirsta ir galva svaigsta. R. G. pareigūnams nurodo girdėjusi konfliktą, į klausimą kaip vyko muštynės, sako, kad A. S. pirmas puolė, šis pirmas pastūmė (1 t., b. l. 102-110).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), matomi kotedžo tipo sujungti dviejų aukštų mūriniai namai, į butą pažymėtą 3 numeriu patenkama iš šiaurinės pusės per pagrindines šarvuotas duris, bute matomos įvairaus tipo statybinės medžiagos, buto kambariai yra remonto stadijoje, kairėje pusėje yra koridorius, kuris apstatytas įvairiomis statybinėmis medžiagomis, grumtynių pėdsakų šioje vietoje nepastebėta, iš koridoriaus tiesiai yra patalpa, kurioje nėra jokių daiktų (1 t., b. l. 111-117).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas ir stenogramuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas dėl 2021-04-22 (duomenys neskelbtini) 42 įvykusio konflikto (1 t., b. l. 122-124).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas ir stenogramuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas dėl 2021-04-22 (duomenys neskelbtini) 42A įvykusio konflikto (1 tomo b. l. 129-132).
Policijos duomenų registro išrašuose (ROIK:0121000257384, 0121000257366, 0121000259531 užfiksuoti skirtingų asmenų pranešimai ir aplinkybės apie tą patį įvykį (1 t., b .l. 133-141).
Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė akinių įsigijimo 2019-12-06 kvito Nr.1435KT kopiją (1 t., b. l. 178-180).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. S. pateikti regėjimo akiniai "Pierre cardin Paris", kurių korpusas asimetriškas, stiklais purvini su smulkiais įbrėžimais, tarp kairiojo akinių stiklo ir korpuso yra 1-2 mm tarpas (1 t., b. l. 183-189).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).
Dėl kaltinamojo A. S.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018). Pažymėtina, kad šiomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymas byloje, patikimumą ir gynybos teisių įgyvendinimą.
Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamasis A. S. tyčia smurtavo prieš H. E. ir savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė fizinį skausmą, dėl odos nubrozdinimas smakro srityje, kairio kelio sumušimo bei minkštųjų audinių patinimo.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio neigė naudojęs smurtą prieš H. E.. Nurodė, jog K. A. neleido jam išeiti iš statybų objekto, K. A. sugriebęs prispaudė jį prie sienos, o H. E. tuo metu smūgiavo į pilvą. Po to pasilenkė ir jautė smūgius į galvą. Kaltinamojo A. S. kaltę patvirtina išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: kaltinamojo H. E. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados ir kt. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį H. E. bei liudytojus nustatyta, jog konfliktą pradėjo A. S., tai yra jis buvo konflikto iniciatorius, jis elgėsi agresyviai, naudojo smurtą prieš H. E.. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
Įvykio metu kaltinamajam H. E. kaltinamojo A. S. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, minkštųjų audinių patinimas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) matyti, kad H. E. nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, be to minėtoje išvadoje užfiksuotas kairio kelio sumušimas (2 t., b. l. 59-60). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G484/2021 (03) kairėje kojoje užfiksuotas minkštųjų audinių patinimas (2 t., b. l. 74-75).
Kaip minėta, kaltinamasis A. S. dėl nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, teigė, jog konfliktą išprovokavo H. E. bei K. A., kadangi jie reikalavo sumokėti 2 000 Eur už padarytą žalą. Kadangi A. S. atsisakė sumokėti nurodytą sumą, įtampa augo, jautė spaudimą iš H. E. bei K. A.. Pamatęs, kad su minėtais vyrais neįmanoma susikalbėti, nusprendė išeiti iš statybų objekto, tačiau K. A. sugriebęs prispaudė jį prie sienos, o H. E. tuo metu smūgiavo į pilvą. Po to pasilenkė ir jautė smūgius į galvą. Neigia sudavęs smūgius H. E., nurodė, jog H. E. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. Tačiau tai paneigta H. E. parodymais, kur jis nurodė, jog pasakius A. S., kad už jo padarytų darbų broką vidaus apdailininkui N. Š. reikės sumokėti 2 000 Eur, A. S. įsiuto ir atsisakė mokėti. Pokalbio metu A. S. tapo vis agresyvesnis, buvo įpykęs, ėmė keiktis, po ko A. S. žengė žingsnį ir dešine ranka sudavė jam į barzdą, nuo smūgio jis nukrito ant grindinio. Kai nukrito ant grindinio A. S. ėmė jį spardyti į kojas, šlaunis, nugaros apačią. Tuo metu K. A. suėmė A. S. už juosmens ir A. S. atitraukė. Kai A. S. atitraukė, jis atsistojo, tačiau A. S. praėjo pro K. A. ir vėl jį puolė, bandė suduoti į veidą, tačiau pataikė į kaklą ir suplėšė marškinėlius. Tada jis gindamasis bandė A. S. atstumti delnais ir sudavė kelis smūgius A. S. į veidą. Po smūgių A. S. atsitraukė.
Liudytojas K. A. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad A. S. nekokybiškai atliko darbus, todėl H. E. pasamdė kitus asmenis pataisyti nekokybiškai atliktą darbą. Už kitų asmenų padarytą darbą reikėjo sumokėti 2 000 Eur. Todėl jis, H. E., A. S. bei nepriklausomas vertintojas V. D. susitiko statybų objekte. Pokalbio metu A. S. buvo aiškinama, kokie darbai atlikti ir kokia jų kaina, tačiau A. S. darbų kaina buvo per didelė ir A. S. atsisakė mokėti. Pokalbis buvo konfliktiškas. Stovint kambaryje A. S. pirmas trenkė H. E., kuris stovėjo kalmbario centre, o nuo smūgio H. E. nukrito ant grindinio. Kai H. E. nukrito ant grindinio, H. E. dengėsi rankomis nuo A. S. spardymo. Jis priėjo iš nugaros apglėbė A. S. ir atplėšė A. S. nuo H. E.. H. E., gindamasis nuo A. S., vieną kartą su ranka trenkė A. S. į veidą. Po susigrūmimo A. S. pradėjo šaukti, jog sulūžo jo akiniai. Nurodė, jog A. S. yra konfliktiškas, anksčiau yra iškeikęs ne vieną klientą. Nurodė, jog A. S. vieną kartą trenkė H. E. į barzdą. Nuo šio smūgio H. E. nuvirto, o A. S. gulinčiam H. E. ne mažiau 6 kartus spyrė į viršutinę kūno dalį. H. E., gulėdamas ant grindinio, rankomis dengėsi galvą. Matydamas, kad A. S. yra agresyviai nusiteikęs, tam, kad jis H. E. nebemuštų, jis priėjo iš nugaros prie A. S., ranka per alkūnę apkabino A. S. per kaklą ir tokiu būdų norėjo A. S. atitraukti nuo H. E.. Kadangi A. S. nenorėjo pasitraukti, jo kaklą paspaudė stipriau, ranka per alkūnę. Kai A. S. atitraukė, A. S. vėl puolė mušti H. E.. H. E. stodamasis ir gindamasis nuo A. S. smūgių kojomis, sudavė vieną ar du kartus ranka, kumščiu ar delnu, A. S. į veidą. Nurodė, kad A. S. yra agresyvus, tą vakarą buvo įpykęs, įsiutęs, šaukė. A. S. buvo paraudęs, sulinkę jo akiniai, minėjo, kad nuskilo jo dantis. Tačiau matė, kad jo dantis buvo nuskilęs seniau. H. E. buvo praskelta barzda, kaklas nubrozdintas.
Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog H. E. pasakius, jog dėl nekokybiškai atliktų darbų patirtų išlaidų apdailos darbams turės sumokėti A. S., A. S. atsisakė mokėti ir kilo ginčas. Diskusija truko labai ilgai, kiekvienas pasisakė iš savo pusės. Į jų diskusiją nesikišo. A. S. buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo daug keiksmažodžių. Kadangi jis kalbėjosi telefonu ir vaikščiojo po statybų objektą, kiek vėliau pamatė, jog H. E. guli ant grindinio, o K. A. apglėbęs iš nugaros per juosmenį A. S. atitraukinėjo nuo H. E.. Atsistojęs H. E. su A. S. ėmė vienas kitą įžeidinėti, o K. A. juos ramino. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Pačių muštynių nematė, matė tik kaip K. A. traukė A. S. nuo gulinčio H. E..
Liudytojas N. Š. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. S., išgirdęs sumą, kurią turi sumokėti, iš karto nesutiko ir pasidarė nervingas. H. E., matydamas, kad A. S. nervingas, klausė, kokią sumą jis sutiktų sumokėti už jo atliktus darbus, kuriuos reikėjo papildomai atlikti dėl A. S. brokuotų langų, kuriuos reikėjo iš naujo montuoti. H. E. siūlė dalį sumos padengti, tačiau A. S. nesutiko iš viso mokėti už broko taisymą. A. S. su H. E. kalbėjo pakeltu balso tonu, nemandagiai, vartodamas keiksmažodžius. A. S. pažįsta apie 3 metus, A. S. yra impulsyvus žmogus, problematiškas, konfliktiškas, nesilaikantis žodžio, terminų, meluojantis.
Liudytoja R. V. (G.) teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kadangi šuo labai stipriai lojo, atidariusi duris, norėjo išleisti šunį ir išgirdo triukšmą. Pasilipusi ant tvoros, skiriančios jos gyvenamąjį kotedžą nuo kaimynystėje esančio kotedžo, per didelį vitrininį langą pamatė, kad patalpų viduje yra A. S., K. A. ir H. E.. Per vitrininį langą matė, kad barėsi A. S. su H. E.. Tuo metu, kai juos pastebėjo per langą, H. E. su A. S. stovėjo maždaug apie 1 m. atstumu vienas nuo kito. H. E. kalbant su A. S., greta stovėjo ir K. A.. Jie visi trys stovėjo netoli vienas kito, maždaug metro atstumu, tarsi ratu sustoję. Pastebėjo kaip A. S. viena ranka H. E. palietė krūtinės srityje. Matė staigų judesį ranka ir suprato, kad buvo smūgis. Pamačiusi, kad tarp A. S. ir H. E. buvo fizinis kontaktas, ji instinktyviai atsitraukė, nes tuo metu išsigando. H. E. žino iš matymo, šis jai sudarė draugiško, mandagaus, paslaugaus ir ramaus žmogaus įspūdį. A. S. iš matymo žino apie 2 metus. A. S. jai montavo langus. Jo sumontuoti langai ir durys yra brokuoti, darbai atlikti nekokybiškai. A. S. savo darbo broko nepripažįsta, prašomas savo darbo broko neištaiso. A. S. priminus, kad jis neištaiso savo darbo broko, A. S. su ja kalba pakeltu balso tonu, yra pavadinęs durne, debile, įžeidinėjęs kitais necenzūriniai žodžiais. A. S. konfliktiškas, agresyvus, impulsyvus.
Iš specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) matyti, kad H. E. nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, padarytas paveikus kietu buku daiktu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 59-60). Iš papildomos specialisto išvados Nr. G 484/2021 matyti, kad H. E.nustatytas sužalojimas, nurodytas specialisto išvados Nr. G484/2021 ( 03) 1. punkte yra plačios grupinės priklausomybės, jame nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto požymių, todėl nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu buvo padarytas sužalojimas, nėra galimybės. H. E. kairėje kojoje išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Fizinis skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl kaip objektyvus sužalojimas nevertinamas ir sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 74-75).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).Teismo vertinimu, prieš tai išdėstytos liudytojų nurodytos aplinkybės – kurie matė betarpiškai konfliktą arba buvo netoliese buvusio konflikto, greitai po pranešimo atvykus į įvykio vietą pareigūnams ir medikams matomi asmenys, kurie yra susijaudinę ir rodantys akivaizdžiai matomus sužalojimus, yra laikytinos ir tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais šioje byloje konstatuojant prieš H. E. naudoto smurto faktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nėra nustatyta jų šališkumo, nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes, todėl šie duomenys pripažintini įrodymais byloje ir vertintini kaip objektyvus pagrindas pripažinti, kad nurodytus sužalojimus H. E. padarė A. S.. Tai patvirtina ir specialisto išvados (2 t., b. l. 59-60, 74-75), parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai ir kt.
Konstatuotina, kad kaltinamasis A. S. mušdamas nežymiai sužalojo H. E., t. y. jis, 2021 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio konflikto su H. E. metu, tyčia pastūmė H. E., bei suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį padarė H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą. A. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1dalį.
Dėl skirtinos bausmės A. S.
A. S. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė ir dėl savo veiksmų neapgailestavo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė – A. S. teisiamas pirmą kartą (t. 3, b. l. 14-16), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 17-18), nurodė, jog dirba. Tai teigiamai charakterizuoja A. S.. Duomenų apie priklausomybės ligas ar psichikos sutrikimus byloje nėra ir teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti bei valdyti savo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad BK 41 straipsnio tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, parinktinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali paskirti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta turtinė žala ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa bei H. E. patyrė su tuo susijusią turtinę žalą, todėl spręstina, kad teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti padarys bei teisingumo principą įgyvendins du A. S. paskirti įpareigojimai: 1) per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktas).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 198-200) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių, pareikštų A. S.
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 57,18 EUR turtinės žalos, susijusios su H. E. gydymo išlaidomis, priteisimo bei žalos dydį pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos (t. 2, b. l. 78-83). Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad H. E. gydymo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo A. S. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. S. priteisiant 57,18 EUR turtinę žalą.
Taip pat byloje pareikštas H. E. ieškinys A. S. dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 98-99). Tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu H. E. nurodė, kad A. S. nusikalstamos veikos metu suplėšė jo 200 eurų vertės marškinėlius. Marškinėliai buvo „H. B.“ firmos, juos pirko Anglijoje, juos išmėtė, nes jie buvo nepataisomai suplėšyti. Tai, jog A. S. veikos padarymo metu buvo pagriebęs H. E. už rūbų, neneigia ir pats A. S. (t. 2, b. l. 194-197, t. 3, b. l. 11-13). Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad H. E. padaryta 200 eurų turtinė žala yra reali, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. S. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, todėl H. E. civilinis ieškinys dėl 200 eurų turtinės žalos tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 200 EUR turtinę žalą.
H. E. civiliniu ieškiniu bei teisme prašė priteisti ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą. A. S., panaudojęs smurtą pažemino, pažeidė jo kūno vientisumą, bet taip pat pažeidė jo garbę ir orumą. Tą dieną jautėsi blogai, skaudėjo barzdos, kaklo srityje, patyrė stresą. A. S. neatsiprašė. Smakras skaudėjo apie savaitę, jautė diskomfortą valgyti po įvykio. Jautėsi nemaloniai, užpultas lygioje vietoje, prieš jį pirmą kartą buvo panaudotas smurtas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą (abu yra darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, į tai, kad nukentėjęs po šio įvykio nejaučia sveikatos pablogėjimo, išskyrus tai, kad apie savaitę jautė skausmą, diskomfortą valgant, šiuo metu jo nebėra, todėl prašoma priteisti neturtinė suma 2000 Eur sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl patirtą nukentėjusiojo fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, teismas įvertina – 500 Eur pinigine išraiška.
Dėl kaltinamojo H. E.
Teismas , vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog H. E. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvos sritį, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje - smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, - tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamųjų H. E. ir A. S. parodymus, liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, specialisto išvadą bei juos susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis H. E. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo viduje, svetainėje su virtuve. K. A., statytojas, iš kurio buvo perkamas būstas, paskambino A. S. ir pakvietė jį atvykti į objektą, nes buvo tvarkyti langai, kadangi nekokybiškai buvo padaryti. A. S. turėjo pataisyti. Buvo susitarimas, kad kai pakeis langus ir už sugadintą vidaus apdailą reikės už tai atsiskaityti. Paskambino A. S. telefonu K. A. ir pasakė sumą, su ta suma A. S. nesutiko, nurodė, kad nemokės. Buvo paskaičiuota 2000 eurų suma už visą darbą. N. Š. yra vidaus apdailininkas, kuris darė visą vidaus apdailą, jis ir pasakė kiek kainuos darbai. K. A. pasiūlė atvykti į objektą, kad pasižiūrėtų A., kas buvo daryta, kiek kainavo. Po kurio laiko atvyko A.. Su K. buvo dar vienas žmogus, kuris buvo nepriklausomas vertintojas. Tas žmogus turėjo įvertinti, ar ne per didelė suma apskaičiuota. Prasidėjo pokalbis, kiek kas kainavo, kiek reikia atsiskaityti. A. iškarto nesutiko su suma ir prieštaravo. Tada H. pasiūlė, kad 400 sumokės jis, o likusią sumą A.. A. nesutiko, tapo agresyvus. Viso pokalbio metu kalbėjo pakėlęs balsą. Jis sakė A., kad A. reikės atsiskaityti su žmogumi, kuris darė vidaus apdailą. Jis tuo metu buvo viduryje tarp A. ir tarp N.. Jis buvo nugara į langus. K. A. stovėjo priešais jį. Jis buvo atsisukęs į juos visus tris. Visi stovėjo prieš jį. S. stovėjo per vidurį. Tarp jo ir asmenų buvo apie 2 metrai atstumas. Paskui pradėjo keiktis, po ko S. dėjo žingsnį ir sudavė jam dešine ranka į barzdos sritį, jis nukrito ant žemės. A. S. buvo įpykęs, todėl spardė. Jis gulėjo ant grindinio, S. spardė į nugaros sritį, į šoną. Tada bandė atsikelti. Vertėsi, tik neatsimena į kurią pusę, tikriausiai kad į dešinę pusę. A. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, į kojas, į šlaunis, nugaros apačią. Tada K. atitraukė A., suimdamas jį už juosmens. Kai A. atitraukė, jis atsistojo, S. vėl bandė jį pulti. A. buvo įpykęs, sakė, kad nieko neremontuos, nieko nedarys. S. bandė suduoti į veidą, bet pataikė į kaklą. S. pro K. prie jo priėjo ir bandė suduoti kumščiais, bet pataikė į kaklą ir suplėšė marškinėlius. S. bandė suduoti 4 smūgius. Kelis smūgius nepataikė, o kai pataikė, sudavė į kaklą. Tada jis, bandydamas atstumti A., bandė A. atstumti delnais ir gindamasis sudavė kelis smūgius A. į veidą. Tada A. po viso to atsitraukė. Iš esmės H. E. neneigė padaręs A. S. kaltinime nurodytus sužalojimus, tačiau teigia, kad juos padarė gindamasis nuo A. S. pradėto smurto.
Tokius kaltinamojo H. E. parodymus patvirtina įvykio vietoje buvę ir betarpiškai stebėję įvykį liudytojas K. A., kuris nurodė, kad stovint kambaryje A. S. pirmas trenkė H. E., kuris stovėjo kambario centre, o nuo smūgio H. E. nukrito ant grindinio. Kai H. E. nukrito ant grindinio, H. E. dengėsi rankomis nuo A. S. spardymo. Jis priėjo iš nugaros apglėbė A. S. ir atplėšė A. S. nuo H. E.. H. E., gindamasis nuo A. S., vieną kartą su ranka trenkė A. S. į veidą. Kai A. S. atitraukė, A. S. vėl puolė mušti H. E.. H. E. stodamasis ir gindamasis nuo A. S. smūgių kojomis, sudavė vieną ar du kartus ranka, kumščiu ar delnu A. S. į veidą. Liudytojas V. D. tiesiogiai H. E. smūgių A. S. nematė, tačiau nurodė, kad H. E. pasakius, jog dėl nekokybiškai atliktų darbų patirtų išlaidų apdailos darbams turės sumokėti A. S., A. S. atsisakė mokėti ir kilo ginčas. A. S. buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo daug keiksmažodžių. Kadangi jis kalbėjosi telefonu ir vaikščiojo po statybų objektą, kiek vėliau pamatė, jog H. E. guli ant grindinio, o K. A. apglėbęs iš nugaros per juosmenį A. S. atitraukinėjo nuo H. E.. Atsistojęs H. E. su A. S. ėmė vienas kitą įžeidinėti, o K. A. juos ramino. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Pačių muštynių nematė, matė tik kaip K. A. traukė A. S. nuo gulinčio H. E.. Liudytojas N. Š. nurodė, jog A. S., išgirdęs sumą, kurią turi sumokėti, iš karto nesutiko ir pasidarė nervingas. A. S. su H. E. kalbėjo pakeltu balso tonu, nemandagiai, vartodamas keiksmažodžius. A. S. pažįsta apie 3 metus, A. S. yra impulsyvus žmogus, problematiškas, konfliktiškas, nesilaikantis žodžio, terminų, meluojantis. Pažymėtina tai, jog tiek kaltinamojo H. E., tiek liudytų duoti parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra pakankamai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, jos juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Kaip minėta, byloje taip pat nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuot duoti nukentėjusiajam A. S. nepalankius parodymus ar jį apkalbėti. Iš specialisto išvados Nr. G469/2021 (03) matyti, kad A. S. nustatytos kraujosruvos odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje-smilkininėje srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimas. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 173-174).
Apibendrinus, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad H. E. konflikto dėl darbų kokybės metu, A. S. pastūmus bei trenkus H. E. į galvos sritį nenustatytą kiekį smūgių bei pargriuvusiam spyrus į kairė koją, H. E. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvos sritį, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje - smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, - tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors tarp H. E. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jo veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti H. E. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus jis atliko netiesiogine tyčia bei gindamasis nuo kaltinamojo A. S. pavojingo kėsinimosi. Todėl būtina įvertinti kaltinamosios H. E. veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.
Dėl būtinosios ginties nuostatų taikymo
BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.). Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pripažintina, kad A. S. smūgiuodamas H. E., dėl ko pastarasis nugriuvo, veikė aktyviai ir savo fiziniais veiksmais kėsinosi į H. E. sveikatą, o šis, gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas nukentėjusiajam atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai. Byloje nėra nustatyta, kad H. E. ruošėsi panaudoti smurtą A. S. atžvilgiu, tačiau smurtą A. S. atžvilgiu panaudojo netikėtai esant užpultam paties A. S.. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016, kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis. Konstatuotina, kad šiuo atveju buvo realus kėsinimasis, tuo pačiu ir būtinosios ginties situacija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad kaltinamojo H. E. veiksmai (gynyba) atitiko būtinosios ginties sąlygas ir kėsinimosi pobūdį, nes žala buvo padaryta tik besikėsinančiajam, žala atsirado atremiant pavojingą kėsinimąsi, padaryta žala neperžengė būtinosios ginties ribų, būtinoji gintis nebuvo išprovokuota (sąmoningai sukelta) pačio besiginančiojo H. E.. Konstatuotina, kad H. E. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus A. S. kėsinimosi. Besikėsinančio A. S. pavojingumą rodo tai, kad jis aktyviais fiziniais veiksmais sudavus smūgį H. E. ir jam nukritus, tęsė smurto veiksmus prieš H. E. ir sukėlė pavojų jo saugumui, gyvybei. Byloje nustatyta, kad A. S. pirmas smogė H. E., jam nesitikint. Kėsinimasis nebuvo H. E. vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo H. E. sveikatai. H. E. veiksmai, dėl kurių A. S. atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl H. E. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam H. E. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu H. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 52-54) - panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl A. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių, kaltinamųjų atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 19,06 Eur civilinį ieškinį dėl A. S. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t. b. l. 23-28) ir A. S. pareiškė ieškinį H. E. dėl 333,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 2300 eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 5-10.
BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinys dėl A. S. gydymo išlaidų atlyginimo ir A. S. ieškinys dėl žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paliktinis nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
H. E. gynėjas advokatas Alius Galminas pateikė prašymą priteisti H. E. patirtas 2000 Eurų advokato išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 nurodyta, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. <...> Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla H. E. buvo nutraukta esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Kaip minėta, pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui.
??Iš byloje pateikto dokumento (mokėjimo nurodymo) matyti, kad H. E., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, patyrė 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas, kaip jau minėta, prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje nėra per didelė. Todėl, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas visiškai. Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo 2.1. punkte yra nustatyta, jog aptariamo pobūdžio išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, taip pat byla buvo pradėta pagal A. S. skundą, todėl bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš A. S. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio saugomos DVD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 303-307 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, A. S. įpareigoti: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl H. E. gydymo išlaidų tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 57,18 EUR turtinę žalą.
H. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. H. E. 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitos dalies H. E. ieškinio netenkinti.
H. E. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl A. S. gydymo išlaidų bei A. S. civilinį ieškinį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtus.
Priteisti H. E. iš A. S. Lietuvos ir Respublikos generalinės prokuratūros po 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio saugomas DVD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.