Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovams: Rokiškio rajono savivaldybės atstovei R. S., J. K., R. B., A. B., UAB „4 sezonai“ atstovui (direktoriui) L. P.,

tretiesiems asmenims: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., R. B. žemėtvarkos darbų įmonės vadovui R. B., K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. N. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovai: Rokiškio rajono savivaldybė, J. K. (ankstesnė pavardė M.), R. M., R. B., A. B., UAB „Effectivus“, UAB „4 sezonai“, tretieji asmenys: R. B. žemėtvarkos darbų įmonė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“, R. P., L. I., S. I., O. N., R. K., K. K., R. P., R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo R. B. žemėtvarkos darbų įmonė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2013-05-22 R. B. žemėtvarkos darbų įmonės matininkas A. Č. atliko ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Laikydamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose keliamų reikalavimų, taip pat žinodamas, kad tarp kaimynų dėl kelio vyksta ginčas, į matavimo procedūras pakvietė visus suinteresuotus asmenis. Buvo nustatyta, kad šiaurinėje P. N. priklausančio žemės sklypo pusėje tarp kaimynų A. ir E. M. skl. Nr. (duomenys neskelbtini) yra seniai įrengta tvora, o pietuose - su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) nusistovėjęs žemės dirbimo kontūras (vaga), tačiau šių žemės sklypų bendros ribos ilgiai buvo prieštaringi (O. N. abrise užrašytas ilgis 69,0 m., o P. N. 68,0 m.). Esant tokiems linijų neatitikimams, buvo pasiūlyta 1,00 m. skirtumą padalinti pusiau. Pasiūlymas buvo priimtas. P. N. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pločiai vakarinėje tiek ir rytinėje pusėse susidarė natūraliai, nes buvo aiškūs ribų kontūrai, riboženklis Nr. 2 buvo rastas, tik neatitiko standarto. Rytinėje pusėje pagal teritorijų planavimo dokumentus, bei abrisus turi būti 4 m. pločio kelias. Kelio, kaip statinio elementų - sankasos ar įrengtų griovių nebuvo matoma. Dėl šių priežasčių kelio vieta nebuvo aiški. Kelio vieta nustatyta vadovaujantis P. N., gretimų žemės sklypų abrisais, taip pat rytinėje pusėje esančių kaimynų žemės sklypų preliminarių matavimų linijų ilgiais ir atsižvelgiant į kviestinių asmenų bei susirinkusių piliečių bendrą sutarimą. Paženklinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pasirašė gretimų sklypų savininkai, Kriaunų seniūnijos seniūnas, Lašų gyvenvietės seniūnaitė ir Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus specialistai. Po to buvo parengtas žemės sklypo planas bei sukomplektuota kadastrinių matavimų byla. Bylą patikrino Rokiškio skyriaus vyr. specialistas, o suderino skyriaus vedėjas. Šių procedūrų metu nebuvo nustatyta trūkumų, neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams ar klaidų. Suderintą bylą P. N. teikė Registrų centrui ir sėkmingai žemės sklypo ribos bei kadastro duomenys buvo įregistruoti.

Tretieji asmenys R. P., L. I., S. I., O. N., R. K., K. K., R. P., R. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo O. N. nurodė, kad jos žemės sklypas yra greta, tai yra ribojasi su ieškovės žemės sklypu bei su ginčo keliu. Gali patvirtinti, kad jos poreikiams pilnai užtenka esamo kelio ir esant reikalui visą laiką juo gali važiuoti ir pravažiuoti. Realybėje kelias visuomet buvo toks koks yra ir dabar, jis nei siaurėjo nei platėjo, tai yra išliko toks pat tiek iki atliktų matavimų, tiek ir po jų. Ji pati būdama ieškovės kaimyne niekuomet nėra mačiusi, kad ieškovė būtų naudojusi ginčo keliu, nes ji į savo sklypą patenka iš kitos sklypo pusės esančiu įvažiavimu.

Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo K. K. nurodė, kad jos žemės sklypas ribojasi su ginčo keliu. Kadangi naudojasi įvažiavimu į savo sklypą iš kito kelio, todėl ginčo keliu nesinaudoja ir jos poreikiams jis nereikalingas. Ginčo keliu naudojasi kaimynai, kurie visuomet važiuodami pravažiuoja šiuo keliuku ir dėl to konfliktų nėra buvę. Ji nėra mačiusi, kad šiuo ginčo keliu būtų važinėjusi ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, kad, pasak ieškovės, ji negalinti tinkamai naudotis šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančiu keliu, tai yra, kad po kadastrinių matavimų susiaurintu keliu nuo 4 iki 3 metrų ji negalinti įvažiuoti į savo sklypo ribas didesnių gabaritų technika, nekliudydama gretimais esančių sklypų ribų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Iš to seka, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be teisinio pagrindo ar netinkamai, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013). Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas pažeidžia jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą ir dėl tokio pažeidimo ieškovas negali tuo daiktu tinkamai naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.

Taip pat nustatyta, kad 2013-06-03 R. B. žemėtvarkos darbų įmonė atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinių matavimų tikrinimo procedūras 2013-06-18 ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, o šio žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atlikus kadastrinius matavimus.

Analizuojant ieškovės žemės sklypo formavimo metu parengtus dokumentus - VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo sudarytame žemės sklypo abrise ir Žemės sklypo plane esančią informaciją, nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su 6 metrų pločio keliu (Jūžintų gatvė), o rytinėje dalyje su 4 metrų pločio keliu. Taip pat nustatyta, kad šiaurinės minėto žemės sklypo ribos linijos ilgis yra 64 m, pietinės ribos ilgis - 68 m, žemės sklypo plotas 0,3600 ha. Tuo tarpu kadastrinių matavimų metu sudarytame ieškovės žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinės šio žemės sklypo ribos linijos ilgis yra 64,74 m, o pietinės ribos ilgis - 68,62 m, žemės sklypo plotas 0,3607 ha. Iš to seka, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis pailgėjo 0,74 m, o pietinės ribos linijos ilgis pailgėjo 0,62 m, tai yra ieškovės žemės sklypas pailgėjo į sklypo rytinėje dalyje nurodomo 4 metrų pločio kelio pusę, taip pat padidėjo ir ieškovės žemės sklypo plotas.

Po ieškovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, tai yra 2014-04-04 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Effectivus“ atliko ieškovės žemės sklypo rytinėje dalyje žemės sklypų planuose pažymėto 4 metrų pločio kelio (ginčo kelio) kaip inžinerinio statinio kadastrinius matavimus ir parengė šio kelio kadastro duomenų bylą. Kelio kadastrinių matavimų metu nustatė, kad kelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgis yra 0,197 km, plotis yra 3 m. VĮ Registrų centras kaip kadastro duomenų tvarkytojas, įregistravo kelią, kaip inžinerinį statinį, ir jo kadastro duomenis įrašė Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, kelio ribas pažymėjo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šiam keliui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kelias nuosavybės teise priklauso Rokiškio rajono savivaldybei.

Remiantis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis laikytina nustatytu, kad matavimų metu nustatytas kelio plotis 3 metrai neatitinka ieškovės žemės sklypo abrise rytinėje pusėje nurodytam 4 metrų kelio pločiui.

Po Rokiškio rajono savivaldybei priklausančio kelio (ginčo kelio) atliktų kadastrinių matavimų, tai yra 2015-05-01, UAB „4 sezonai“ atliko atsakovei J. K. (tuo metu M.) ir R. M. (ankstesnis savininkas Lietuvos Respublika, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti ir pakeisti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o šio žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kadastro duomenų byloje bei 2004-05-05 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo sudarytame abrise nurodyta, kad šis žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su 8 metrų pločio keliu (Petrašiūnų gatvė), o vakarinėje dalyje nėra pažymėta, kad sklypas ribojasi su keliu. Šio žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 0,3200 ha, po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas 0,3174 ha, tai yra sumažėjo 0,0026 ha.

UAB „4 sezonai“ 2015-05-01 taip pat atliko ir atsakovams R. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti ir pakeisti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o šio žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kadastro duomenų byloje bei 1996-07-30 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo sudarytame abrise nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su 6 metrų pločio keliu (Petrašiūnų gatvė), o vakarinėje dalyje - su 4 metrų pločio keliu. Šio žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 0,2800 ha, po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas 0,2721 ha, tai yra sumažėjo 0,0079 ha.

Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes matyti, kad UAB „4 sezonai“ matininkas L. P., atlikdamas žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vakarinėje pusėje šiuos sklypus sugretino su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 3 metrų pločio kelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, o žemės sklypų planuose nurodė netikslius duomenis apie šio kelio plotį.

Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2016-10-17 žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimo vietoje akto žinoma, kad patikrinus nurodytų sklypų ribas (posūkio taškų koordinates) vietoje nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti pagal sklypų suformavimo dokumentus, o įregistruoto inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis 3 m neatitinka žemės abrisuose (lauko brėžiniuose) nurodyto 4 m pločio, todėl padaryta išvada, kad jau pirminių preliminarių matavimų metu neteisingai nurodytas 4 m pločio kelias. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, jei yra būtinybė, inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatytus atvejus ir tvarką buvo siūloma inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Byloje pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2016-10-28 posėdžio „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribų“ protokole nurodoma, kad siekiant padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl kelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pločio nustatymo, buvo suorganizuotas suinteresuotų asmenų – ieškovės ir atsakovų J. K., R. ir A. B., Rokiškio rajono savivaldybės atstovų ir matininkų, atlikusių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, susitikimas tam, kad spręsti klausimą dėl šių žemės sklypų ir kelio ribų nustatymo pagal Teritorijų planavimo dokumente nurodytus sprendinius administracine tvarka. Buvo svarstoma galimybė administracine tvarka „atstatyti“ 4 metrų kelio plotį, koks yra nurodytas ieškovės žemės sklypo abrise. Ieškovei, atsakovams J. M., R. ir A. B. buvo pasiūlyta administracine tvarka keisti jiems priklausančių žemės sklypų ribas, t. y. praplatinti kelią iki 4 metrų jų žemės sklypų ploto „sąskaita“. Minėti asmenys nesutiko administracine tvarka keisti žemės sklypų ribas.

Vertinant ginčo kelio atsiradimo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad Lašų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto asmeninio ūkio žemės plane pažymėta tik ginčo kelio, kuris ribojasi su ieškovei ir atsakovams priklausančiais sklypais, vieta, o plotis nenurodytas. Kelio vieta atitinka žemės sklypų abrisuose pažymėtą vietą. Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos Lašų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-03 įsakymu Nr. 54ž, ginčo kelio vieta nėra pažymėta. Atsakovų J. K. ir R. M. žemės sklypo plane M1:5000 (ieškovės ir atsakovų sklypus skiria ginčo kelias), ginčo kelias kaip gretimybė taip pat nėra pavaizduotas (atžymėtas). 4 metrų pločio kelias ieškovės žemės sklypo abrisuose pažymėtas preliminarių matavimų metu. Pritartina trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytam teiginiui, kad preliminarių matavimų metu naudotos matavimo priemonės nebuvo tikslios ir galimi neatitikimai kas ir nustatyta nagrinėjamu atveju. 4 metrų pločio ginčo kelias ieškovės žemės sklypo abrise parodytas tik kaip gretimybė, tačiau nėra nurodyta atskaitos taškų.

Iš byloje apklaustų atsakovų J. K., R. B., A. B., trečiųjų asmenų O. N., K. K., liudytojo A. R. paaiškinimų žinoma, kad vietinės reikšmės ginčo kelias yra nuo seno susiformavęs ir jo išdėstymas bei plotis nesikeitė nei iki kadastrinių matavimų nei po jų. Gretimų sklypų savininkai šiuo keliu naudojasi ir dėl to nėra kilę ginčų.

Iš atsakovės R. B. bei trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų ginčo kelio fotonuotraukų matyti, kad šis kelias yra natūraliai susiformavęs, nėra keliui būdingų struktūrinių elementų. Taip pat matyti, kad natūraliai susiformavęs (išvažinėtas) ginčo kelias baigiasi ties ieškovės sklypo riba. Nors pagal ginčo kelio kadastrinius matavimus ir kelio schemą šis kelias tęsiasi palei ieškovės sklypo rytinę ribą iki ieškovės žemės sklypo pabaigos, tačiau natūroje matyti, kad kelias ieškovės sklypo rytinėje pusėje yra apaugęs žole ir iš pažiūros nenaudojamas. Taip pat matyti, kad ieškovės sklypo riba rytinėje pusėje besiribojanti su ginčo keliu yra aptverta stacionaria tinkline tvora, atskiras įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą nesuformuotas.

Ieškovė apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad patekimui į savo žemės sklypą naudoja įvažiavimą iš sklypo vakarinėje dalyje esančio kelio (Jūžintų gatvės), o sklypo rytinėje pusėje besiribojančiu ginčo keliu ji naudojasi pakankamai retai (pagal poreikį).

Teismas vertindamas ginčo esmę atsižvelgia į tai, kad ieškovė turi ir gali naudotis savo žemės sklypu bei patekti į jį be jokių apribojimų (nagrinėjamu atveju iš Jūžintų gatvės pusės). Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė gali privažiuoti prie savo žemės sklypo ir sklypo rytinėje pusėje esančiu 3 metrų pločio ginčo keliu. Iš to seka, kad ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės teisės, nėra pažeidžiamos negalėjimu naudotis savo daiktu (žemės sklypu).

Ieškovė prašo panaikinti atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau iš esmės nenurodo, kad tokiu būdu bus atkurta iki nurodomos jos subjektinės naudojimosi nuosavybe teisės pažeidimo buvusi padėtis, nes ginčo kelias tiek iki ieškovės bei atsakovų atliekamų kadastrinių matavimų natūroje buvo ir liko toks pat.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovės pageidavimą nustačius ginčo kelio plotį nuo 3 iki 4 metrų, šį atstumą skaičiuojant nuo jos sklypo ribos, tokiu plotu (1 metro pločiu) atitinkamai susiaurėtų atsakovams J. K., R. M., R. B. bei A. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ir tokiu būdu būtų pažeistą jų teisė į nuosavybę. Teismas daro išvadą, kad ieškovės tariamai pažeistos teisės gynimas negali būti siejamas su atsakovų teisių į nuosavybę pažeidimu. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju, esant poreikiui ir būtinybei Rokiškio rajono savivaldybė, kaip kelio - inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatytus atvejus ir tvarką turėtų teisę inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, paimant tiek ieškovės, tiek atsakovų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalį 4 metrų pločio kelio įrengimui, tačiau iš bylos nagrinėjimo aplinkybių matyti, kad tokio poreikio nėra.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad po atliktų ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų jos sklypo kraštinės yra pailgėjusios: šiaurinė 0,74 m, pietinė 0,62 m, į ginčo kelio pusę (tai akivaizdžiai matyti ir iš aptartų ginčo kelio fotonuotraukų ties ieškovės žemės sklypo riba), o bendras ieškovės sklypo plotas po kadastrinių matavimų yra padidėjęs. Iš to seka, kad Rokiškio rajono savivaldybei priklausantis kelias, abrisuose žymimas kaip 4 metrų pločio, esantis P. N. priklausančio žemės sklypo rytinėje dalyje, tam tikra dalimi susiaurėjo pailgėjus ieškovės sklypo kraštinėms ir tuo pačiu padidėjus ieškovės sklypui. Tuo tarpu po atsakovams J. K., R. M., R. B. bei A. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų jų žemės sklypų kraštinės sutrumpėjo, o plotas sumažėjo, todėl ieškovės ieškinyje nurodytas teiginys, kad ginčo kelias buvo neteisėtai susiaurintas, o atsakovams priklausantys žemės sklypai „priartinti“ prie ginčo kelio, laikytinas nepagrįstu.

Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes, išdėstytus argumentus ir motyvus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės subjektinės nuosavybės teisės naudotis jai priklausančiu žemės sklypu nėra pažeidžiamos, todėl jos reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovams Rokiškio rajono savivaldybei priklausančio kelio bei J. K., R. M., R. B. ir A. B. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustatyti, kad Rokiškio rajono savivaldybei priklausantis kelias yra 4 metrų pločio, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimą motyvuoja ir tuo, kad Rokiškio rajono savivaldybei priklausančio inžinerinio statinio - kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai naikintini, nes atlikti pažeidžiant Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 4 p., 6 p., 12 p., 13 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 p. reikalavimus, kadangi ginčo kelyje nėra nustatytos jo sudėtinės dalys. Teigia, kad dėl nurodytų pažeidimų kelio, kaip atskirojo nekilnojamojo daikto (inžinerinio statinio) kadastriniai matavimai šiuo atveju negalėjo būti atlikti, o turėjo būti formuojama kelio juosta užimto žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip asmens neįgalioto teikti tokio pobūdžio reikalavimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nėra ginčo kelio savininkė, todėl jos interesas šioje dalyje nėra pažeidžiamas. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčo kelio savininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, kuri ir buvo kadastrinių matavimų užsakovė. Laikytina, kad būtent ji manydama, jog jos kaip paslaugų gavėjos bei nuosavybės teisės turėtojos teisės buvo pažeistos galėtų inicijuoti procesą dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų. Be to, kaip ir buvo minėta, panaikinus ginčo kelio kadastrinius matavimus jo plotis nepasikeistų, nes pagal esamą situaciją kelio plotis yra sąlygotas šalia ginčo kelio besiribojančių žemės sklypų ribomis.

Pagal bendrą procesinę taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.). Kadangi ieškovė 2016-11-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-2579-19689 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jos žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteistinos. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės P. N. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo atmesti pilna apimtimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.