- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-630-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00207-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. V., R. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M., R. E.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ūkio ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. M., ir atsakovo V. V. priešieškinį atsakovui R. M. ūkiui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, paskolos teisinių santykių ir prievolės grąžinti paskolą įvykdymo pripažinimo, tretieji asmenys R. E. – V. ir V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas V. V. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atidėti 2020 m. sausio 20 d. sprendimo ir 2020 m. gegužės 8 d. nutarties dalyje dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl V. V. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. birželio 16 d. nutartimi V. V. prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto 2020 m. sausio 20 d. sprendimo ir 2020 m. gegužės 8 d. nutarties dalyje dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. vykdymą, atmetė.
3. Teismas sprendė, kad atsakovas savo prašymą motyvuoja iš esmės tik bankroto bylos iškėlimo jam galimybe ateityje, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių būtinumą atidėti sprendimo vykdymą, tai yra jokių įrodymų apie sunkią turtinę padėtį, ar kitas reikšmingas aplinkybes konkrečiai šį klausimą sprendžiančiam teismui nepateikia.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo turtinę padėtį, todėl teismas iš esmės neturi galimybės turtinę padėtį įvertinti, kaip neturi galimybės įvertinti galimai esamų kitų reikšmingų aplinkybių, nes atsakovas jų tiesiog nenurodo (pvz. mažos pajamos, šiuo metu turimi kiti įsipareigojimai ir pan.), todėl bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki.
5. Teismas pažymėjo, kad sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas suėjo 2013 m. birželio 30 d., taigi ieškovas disponuoti savo piniginėmis lėšomis negali beveik septynerius metus, todėl nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistų sumų įvykdymą, atsakovo prašymo tenkinimas aiškiai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo V. V. prašymą ir atidėti Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto 2020 m. sausio 20 d. sprendimo ir 2020 m. gegužės 8 d. nutarties dalyje dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl V. V. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, nutarties motyvai prieštarauja kai kurioms byloje nustatytoms ir paties teismo pripažintoms aplinkybėms.
6.2. Nepagrįstai teismo motyvai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie sunkią turtinę padėtį. Byloje yra konstatuota sunki atsakovo turtinė padėtis. Per bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, o tik pablogėjo.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovas teismui nurodė ir patvirtino rašytiniais įrodymais, kad kreditoriams išsiuntė 2020 m. gegužės 12 d. pranešimus apie jo nemokumą ir ketinimą pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pranešimai kreditoriams įteikti 2020 m. gegužės 14 d. ir 15 d. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo klausimas negali užtrukti ilgai. Atsakovo turtinė padėtis nepagerės nuo to, ar jam bus iškelta bankroto byla, ar nebus iškelta, tačiau jo turtinę padėtį bankroto bylos iškėlimas stabilizuotų, nes neatsirastų naujų kreditorių (pvz., antstolis su vykdymo išlaidomis), kreditorinių reikalavimų vykdymą užtikrintų mokumo atkūrimo planas.
6.4. Ieškovas nėra toks pats fizinis asmuo, kaip atsakovas, nes atsakovas yra tik samdomas darbuotojas, su mažomis kasmėnesinėmis pajamomis (ką pripažino pats teismas), ieškovas yra stambus ūkininko ūkis, generuojantis dideles pajamų ir paramos sumas.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. M. ūkis prašo V. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo duomenimis, šiuo metu atsakovas dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, taip pat dirba ūkininko ūkyje. Taigi jo mokumas nėra sumažėjęs. Šiuo metu atsakovas kartu su sutuoktine nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, butą, dirba dviejuose darbovietėse, banko sąskaitoje turi nemažą pinigų sumą, ir visą tai nepagrįstai vertina kaip sunkią materialinę padėtį. Teiginiai, kad atsakovo padėtis civilinio proceso metu pablogėjo, yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir priešingai - paneigiami prie atsiliepimo pridedama informacija apie atsakovo pinigines banko sąskaitas.
7.2. Atsakovo argumentas, kad bankroto bylos inicijavimas yra pagrindas stabdyti vykdomojo rašto išdavimą yra nepagrįstas nei teisine, nei bendra logika.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. E. – V. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Trečiajam asmeniui puikiai žinoma atsakovo turtinė padėtis, kuri po 2020 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo ir įsitesėjimo atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintą nemokumo būsenos apibrėžimą. Trečiasis asmuo, būdama trijų nepilnamečių vaiku mama, yra suinteresuota pirmiausia nepilnamečių vaikų galimybe gauti iš tėvo išlaikymą, o tai būtų įgyvendinta tik atkūrus V. V. mokumą vykdant fizinio asmens bankroto procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2018 m. birželio 28 d. antstolio T. U. turto aprašą ir 2020-07-02 antstolio T. U. pažymą. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad iš antstolio T. U. pažyma gauta 2020-07-02. Atsiliepimas į atskirąjį skundą su priedais yra išsiųstas atsakovui. Atsakovas pastabų dėl naujai pateiktų įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu iš V. V. priteista: R. M. ūkiui – 33306,30 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 24 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 763 Eur žyminio mokesčio ir 2010 Eur atstovavimo išlaidų; R. M. – 300 Eur atstovavimo išlaidų; V. K. – 300 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei – 800 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. 2020 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas paliktas nepakeistas, iš V. V. priteista: R. M. ūkiui – 200 Eur; valstybei – 400 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai prieštarauja kai kurioms byloje nustatytoms ir paties teismo pripažintoms aplinkybėms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad per civilinės bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, o tik pablogėjo, nes jis dėl taikomo sąskaitos, į kurį gauna darbo užmokestį, arešto ir, disponuodamas tik 1 MMA dydžio lėšomis, negalėjo teikti reikiamo išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams. Taip pat apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
14. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
16. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies padėtį, jog nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Teismo sprendimai turi būti vykdomi.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Apeliantas nurodė, kad jis neturi tokių santaupų, turto ir pajamų, kad galėtų sumokėti iš jo priteistas sumas, kad yra nemokus, todėl kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teigė, kad priverstinis sprendimu priteistų sumų išieškojimas, vykdymą perduodant antstoliams, dar labiau pablogintų jo finansinę padėtį, nes atsirastų nauji kreditoriai – antstoliai pasiskaičiuotų vykdymo išlaidas ir taip jau esančių kreditorių reikalavimus patenkinti būtų dar sunkiau, nei V. V. iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kuomet atsiskaitymas su kreditoriais vyktų pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų savo turtinę padėtį pagrįsti, išskyrus įrodymus, jog planuoja kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
19. Apeliantas teigia, kad civilinėje byloje yra įrodymų apie jo finansinę padėti, kuriuos teismas vertino nagrinėdamas apelianto 2018 m. lapkričio 29 d. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat 2020 m. vasario 24 d. priimdamas nutartį atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantui, pateikiant apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu teismo vertinti duomenys gali būti dabar pasikeitę, todėl apeliantas turėjo papildomai teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais ir to prašanti šalis turi tinkamai motyvuoti tokį prašymą bei jį pagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliantas neteikė įrodymų apie prašymo nagrinėjimo metu gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, turtą, pinigines lėšas. Pažymėtina, kad ieškovo prie atsiliepimo pridėta informacija apie atsakovo pinigines banko sąskaitas, parodo, kad atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje yra likutis 12090,01 Eur.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog teismas atidėjo apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą, nereiškia, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas tam, kad proceso dalyviui nebūtų užkirstas kelias naudotis teismine gynyba dėl to, jog jis neturi galimybės sumokėti visos žyminio mokesčio sumos iš karto. Tuo tarpu išieškojimas pagal sprendimą gali būti vykdomas dalimis (pvz. darant išskaitas iš gaunamų pajamų, kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2020-06-17 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimas dar nėra priimtas, nes minėtoje byloje 2020 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytas pareiškėjui V. V. terminas iki 2020 m. liepos 25 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti duomenis apie pareiškėjo turimą registruotą nekilnojamąjį turtą; duomenis apie jo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likučius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai; duomenis iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl apsiribojimą nuo azartinių lošimų; duomenis apie pareiškėjo teistumą ir baustumą administracine tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės – kad iškėlus bankroto bylą bus labiau užtikrintos esamų kreditorių teisės į reikalavimų patenkinimą, nes atsiskaitymas su jais vyktų pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindas atidėti įsigaliojusio teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad apelianto pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dar nėra priimtas, bankroto byla nėra iškelta, ar bus iškelta, taip pat nėra žinoma. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą iki bus išspręstas V. V. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo arba neiškėlimo klausimas, yra neapibrėžtas sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Toks apelianto prašymas yra nesuderinamas su ieškovo interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčui išspręsti taikytinas procesinės teisės normas, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovas R. M. ūkis prašo iš atsakovo (apelianto) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikti įrodymai, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovas advokatei sumokėjo 250,00 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, prašoma priteisti suma nėra per didelė, netenkinus atskirojo skundo, iš atsakovo V. V. ieškovui R. M. ūkiui priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį paikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. M. ūkiui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.