Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J., K. S. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi subendrintos bausmės paskirtos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

UAB „I. L.“ iš A. Ž., R. J. ir K. S. solidariai priteista 485,45 Eur civilinio ieškinio tenkinimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 12 val. 52 min. būdamas UAB „I. L.“ priklausančioje parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. S. ir R. J., atvirai – matant parduotuvės „I.“ darbuotojai, bendrais su K. S. ir R. J. veiksmais, prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą, UAB „I. L.“ priklausantį turtą – 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet &?Chandon Champagne Brut Imperial“ 49,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Piper Heidsieck Cuvee Brut Champagne“ 39,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“ 44,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet&Chandon Nectar Imperial Demi-sec“ su dėžute 55,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 talpos šampano „Pommery Champagne Brut Royal“ 42,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos viskio „Nikka From The Barrel“ bendros 89,90 eurų vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „Tenjaku“ 36,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „G.H. Mumm Champagne Grand Cordon Brut“ 44,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos konjako „Cognac Hennessy VS“ bendros 79,90 eurų vertės, ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs - šiais veiksmais UAB „I. L.“ padarė bendrą 485,45 Eur turtinę žalą.

2. R. J. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 12 val. 52 min. būdamas UAB „I. L.“ priklausančioje parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. S. ir A. Ž., atvirai – matant parduotuvės „I.“ darbuotojai, bendrais su K. S. ir A. Ž. veiksmais, prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą, UAB „I. L.“ priklausantį turtą – 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet &?Chandon Champagne Brut Imperial“ 49,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Piper Heidsieck Cuvee Brut Champagne“ 39,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“ 44,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet&Chandon Nectar Imperial Demi-sec“ su dėžute 55,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 talpos šampano „Pommery Champagne Brut Royal“ 42,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos viskio „Nikka From The Barrel“ bendros 89,90 eurų vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „Tenjaku“ 36,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „G.H. Mumm Champagne Grand Cordon Brut“ 44,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos konjako „Cognac Hennessy VS“ bendros 79,90 eurų vertės, ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs - šiais veiksmais UAB „I. L.“ padarė bendrą 485,45 Eur turtinę žalą.

3. K. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 12 val. 52 min. būdamas UAB „I. L.“ priklausančioje parduotuvėje „I.“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Ž. ir R. J., atvirai – matant parduotuvės „I.“ darbuotojai, bendrais su A. Ž. ir R. J. veiksmais, prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą, UAB „I. L.“ priklausantį turtą – 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet &?Chandon Champagne Brut Imperial“ 49,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Piper Heidsieck Cuvee Brut Champagne“ 39,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“ 44,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „Moet&Chandon Nectar Imperial Demi-sec“ su dėžute 55,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 talpos šampano „Pommery Champagne Brut Royal“ 42,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos viskio „Nikka From The Barrel“ bendros 89,90 eurų vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „Tenjaku“ 36,95 eurų vertės, 1 vnt. 0,75 l talpos šampano „G.H. Mumm Champagne Grand Cordon Brut“ 44,95 eurų vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos konjako „Cognac Hennessy VS“ bendros 79,90 eurų vertės, ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs - šiais veiksmais UAB „I. L.“ padarė bendrą 485,45 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. iš esmės prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prašo atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą bei jauną amžių.

3. Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu iš esmės prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prašo atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą bei jauną amžių.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų R. J., K. S., A. Ž. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė Vaidotė Žižienė prašė nuteistųjų R. J., K. S., A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

5. Nuteistųjų A. Ž., K. S., R. J. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistųjų K. S., R. J. apeliaciniuose skunduose nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistiesiems K. S. ir R. J. paskirtų bausmių

8. Nagrinėjamu atveju K. S. ir R. J. apeliaciniuose skunduose nurodomi analogiški argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinių skundų pasisakys bendrai. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems K. S. ir R. J. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems K. S. ir R. J. paskirtos bausmės įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuteistųjų asmenybių kontekste nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neatitinkančiomis proporcingumo principo. Pažymėtina, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti nuteistiesiems K. S. ir R. J. švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam R. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje būdamas teistas, neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas (paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 19 d.), baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo R. J. asmenybę, praeities teistumus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, į tai, kad jo atžvilgiu buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, nusikalsta sistemingai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuteistajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas.

10. Skirdamas bausmę nuteistajam K. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje būdamas teistas, neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas (paskutinį kartą 2024 m. liepos 19 d.), baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo K. S. asmenybę, praeities teistumus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, į tai, kad jo atžvilgiu buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, nusikalsta sistemingai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuteistajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas.

11. Apeliaciniame skunde nuteistieji K. S. ir R. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nuoširdų prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Nagrinėjamu atveju tiek nuteistasis R. J., tiek nuteistasis K. S., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino vagystės faktą, tačiau neigė aplinkybę, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai ir veikiant bendrininkų grupėje, tokiu būdu neigdami dalį kaltinime nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo R. J. ir K. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12. Aplinkybė dėl jauno nuteistųjų R. J. ir K. S. amžiaus, nesudaro pagrindo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, teistumui neišnykus, taip pat į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo R. J. buvo teistas 3 kartus (iš jų du kartus už vagystes, vieną kartą už sukčiavimą), o K. S. – 4 kartus (iš jų du kartus už vagystes, du kartus už sukčiavimą). Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais K. S. ir R. J. paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji nusikalto ne atsitiktinai, nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, juo labiau, kad po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo R. J. buvo nuteistas dar 8 kartus, o K. S. – 7 kartus, dominuoja iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų aplinkybių, jos nenurodytos ir apeliaciniuose skunduose, todėl keisti ir švelninti K. S. ir R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl kaltės, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. S. ir R. J., atvirai pagrobė svetimą, UAB ,,I. L.“ priklausantį, turtą, tokiu būdu padarydamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują.

14. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Ž. parodė, kad pripažįsta kaltę, ėjo vogti į parduotuvę. Kitus nuteistuosius K. S. ir R. J. sutiko prie „I.“ parduotuvės. Apsauginio nebuvo, todėl ėjo ir spontaniškai vogti alkoholinių gėrimų. Jo nuomone, jokių bendrų veiksmų nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Ž. pripažino savo kaltę, tačiau apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi ši aplinkybė neįrodyta. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kad su kitais nuteistaisiais spontaniškai nutarė vogti parduotuvėje, kadangi joje nebuvo apsaugos darbuotojo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis R. J. pripažino, kad susitikę su A. Ž. ir K. S. spontaniškai nutarė vogti, kadangi nėra apsauginio. Liudytoja E. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pro kasas praėjo trys nesusimokėję jaunuoliai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. papildomai nurodė pastebėjusi, kad pro savitarnos kasas eina trys jaunuoliai - du iš jų ėjo priekyje, o vienas ėjo paskui. Kažkurio vieno šių vaikinų drabužių viršutinė dalis buvo išsipūtus, lyg kažko prigrūsta. Jai kilo įtarimas, kad asmenys gali būti prisidėję prekių, kurias bando pavogti, todėl ji sušuko ėjusiam galiniam vaikinui: ,,ei, ei“. Tas asmuo atsisuko, nusišypsojo jai, bet nesustojo. Priekyje ėję du vaikinai sparčiu žingsniu nuėjo link parduotuvės išėjimo durų (1 t., b. l. 55-57). Liudytojos E. V. parodymus, priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantys vaizdo įrašai priešingai, nei teigia apeliantas, patvirtina bendrus nuteistųjų veiksmus, atliekant vagystę, t. y. kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, visi nuteistieji vienu metu ateina ir vienu metu visi iš parduotuvės pasišalina pro savitarnos kasas (1 t., b. l. 40-50). Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys yra nuteistieji K. S., A. Ž. ir R. J. (1 t., b. l. 67-68). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi trys nuteistieji veikė kartu, t. y. ėjo į parduotuvę, tuomet iš to paties skyriaus ėmė tos pačios rūšies prekes (alkoholinius gėrimus) ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėję. Tokie nuteistųjų veiksmai patvirtina tiek bendrą sumanymą, tiek tarpusavio susitarimo buvimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad nusikalstama veika įvykdyta veikiant bendrininkų grupe.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir nustatytu kvalifikuojančiu požymiu – atvirąja vagyste. Skunde akcentuojama, kad byloje nėra nustatyta, kad vagiant prekes apeliantas būtų pastebėtas ar užkluptas kasininkių, kitų parduotuvės darbuotojų ar parduotuvėje esančių pirkėjų, o nuteistasis tai suvokdamas būtų ignoravęs šią aplinkybę ir to nepaisydamas toliau grobęs svetimą turtą, taip pat, kad pavogtas prekes iš parduotuvės buvo išsinešamos ne akivaizdžiai jas laikant rankose ar kitokiu būdu akivaizdžiai demonstruojant aplinkiniams. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022). Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebinti kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdinti, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015). Nagrinėjamu atveju liudytoja E. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pastebėjusi, kad vieno vaikinų drabužių viršutinė dalis buvo išsipūtusi, tai sukėlė įtarimą dėl galimos vagystės, todėl sušuko ėjusiam vaikinui, tačiau asmenys pasišalino iš parduotuvės. Liudytojos E. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Taigi, šiuo atveju nuteistieji sukėlė parduotuvės darbuotojai įtarimą dėl vagystės, buvo pastebėti, liudytoja jiems sušuko, vijosi, tačiau nusikalstami veiksmai buvo tęsiami ir nuteistieji pasišalino iš parduotuvės. Tokiu atveju nuteistųjų veiksmai iš slaptos vagystės peraugo į atvirąją vagystę ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė.

17. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ji prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, paskirta neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio. Atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Ž., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (vagystė, apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę (iki nusikalstamos veikos padarymo teistas du kartus už vagystes, nusikalstama veika įvykdyta teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka), nustatyta vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikia padaryta veikiant bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. Ž. paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė įvykdytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytinos aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo principo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo ir nuteistojo A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, turinčių reikšmės šio instituto taikymui. Nuteistasis A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. A. Ž. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas už vagystę, jam būdingas nusikalstamų veikų modelis, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta praėjus kiek daugiau, nei mėnesiui po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas dar septynis kartus (vyrauja vagystės). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam A. Ž. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

19. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistiesiems A. Ž., K. S. ir R. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 216,67 Eur (A. Ž. gynyba), 199,73 Eur (R. J. gynyba), 45,83 Eur (K. S. gynyba). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų A. Ž., K. S., R. J. apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistieji A. Ž., K. S., R. J. nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jų turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jų nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. Ž., K. S., R. J. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. Ž., K. S., R. J..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.